LTStraipsnyje nagrinėjama socialinių veiksnių įtaka studentų gyvensenai. Siekta nustatyti studentų gyvensenos ypatumus, socialinės gyvenamosios aplinkos pobūdį ir studentų fizinį aktyvumą, socialinių ekonominių veiksnių sąsajas su studentų gyvensena.
Socialinė gyvenamoji aplinka ir jos komponentai
Gyvenamąją aplinką sudaro keletas svarbiausių komponentų. Pagal PSO, gyvenamąją aplinką sudaro keturi pagrindiniai komponentai: namo ar gyvenamosios patalpos fizinė struktūra; psichologinė, dvasinė, ekonominė žmogaus gyvenamosios aplinkos atmosfera; gyvenamosios aplinkos infrastruktūra (artimos namo aplinkos sąlygos); bendruomenė (žmonės ir tarnybos, esančios netolimoje namo aplinkoje).
Be to, didelę reikšmę turi ir socialinė-ekonominė aplinka: visuomenės kultūra, išsilavinimas, materialinės sąlygos, individo įpročiai bei prietarai. Žmogus gyvena ne vienas. Su kitais žmonėmis jis susijęs tam tikrais ryšiais. Tai sudaro psichinę aplinką. Nervinė, emocinė gyvenamoji aplinka daro stiprų poveikį žmogaus savijautai ir darbingumui.
Dirbtinė ir natūrali aplinka: poveikio skirtumai
Gyvenamąją aplinką sudaro keletas svarbiausių komponentų. Pirmiausia - natūrali gamtinė aplinka: oras, vanduo, klimatas, geografinė aplinka, natūralūs maisto produktai ir kt. Prie šių veiksnių žmogaus organizmas yra visiškai prisitaikęs ir turi tinkamus kompensavimo mechanizmus, todėl žalingai jie gali veikti tik ypatingomis aplinkybėmis.
Dirbtinę aplinką sudaro miestai bei butai, kuriuose gyvename, darbo sąlygos, kultūrinės pramogos ir pan. Šių veiksnių nuolat daugėja. Daugelis jų atsirado visai neseniai, todėl žmogaus organizmas dar neturi kompensavimo mechanizmų ir naujų veiksnių poveikis turi didelę įtaką sveikatai.
Taip pat skaitykite: Kūno drebulys vyresniame amžiuje
Aplinka, civilizacija ir gyventojų sveikata
Aplinka veikia žmogų, o žmogus savo veikla keičia aplinką, tirdamas ją ir pritaikydamas savo reikmėms. Ilgainiui susikuria komfortą, tampa vartotoju, o vėliau pastebi, kad pakeitimai pridarė nenumatytų nemalonumų, nepatogumų, netgi kenkia aplinkos darnai. Tą patį galima pasakyti apie civilizacijos poveikį žmogaus sveikatai: kartu su komfortu žmogų užklupo neigiamos pasekmės sveikatai. Civilizuotas žmogus, gerai įvaldęs modernias technologijas, netapo sveikesnis.
Pastaraisiais dešimtmečiais atlikti tyrimai aiškiai parodė, kad egzistuoja aplinkos ir sveikatos ryšys, o aplinkos poveikio žmogaus sveikatai dydis priklauso nuo individualių žmogaus organizmo savybių, veikimo trukmės, ekspozicijos. Visgi įvertinti atskirų aplinkos veiksnių įtaką konkrečiai ligai yra sudėtinga, nes dažniausiai ligos priežastis yra ne vienas, o keli faktoriai.
Socialiniai veiksniai, studentų gyvensena ir fizinis aktyvumas
ENThe article analyses the influence of social factors upon lifestyles of university students. The goal was to identify the peculiarities of students’ lifestyles, the character of social living environment and the physical activity of students, as well as links of socio-economic factors with students’ lifestyle. Leisure of our country’s academic youth, their learning and living conditions changed dramatically over the past 10-15 years.
Gali būti, kad keitėsi ir požiūris į savo sveikatą, nes socialiniai veiksniai ( socialinis mikroklimatas ir makroklimatas, kultūrinė aplinka) turi įtakos požiūriui į kūno kultūrą kaip į vieną iš priemonių sveikatai stiprinti. Fizinis aktyvumas kaip vienas sveikatą lemiančių veiksnių.
LKKA skirtingose studijų kryptyse studijuojančių studentų sportavimo įpročių analizė. LŽŪU ir LVA studenčių su sveikata susijęs fizinis pajėgumas. Pirmo kurso studentų fizinio aktyvumo motyvacijos kūno kultūros pratybose ypatumai lyties ir sveikatos svarbos aspektu. Kūno kultūros pratybų veiksmingumas pirmakursių požiūriui į kūno kultūrą bei jų pedagoginiams gebėjimams.
Taip pat skaitykite: Judėjimo pagreičio tyrimas
Būsto kokybė, uždaros erdvės ir oro kokybė
Šiais laikais dauguma žmonių didžiąją laiko dalį praleidžia žmogaus sukurtoje uždaroje erdvėje. Ar tai būtų gyvenamosios patalpos, ar darbo vieta, mokyklos, vaikų darželiai, laisvalaikio leidimo centrai ar transportas - uždarose patalpose praleidžiama iki 80 proc. paros laiko. Ši žmogaus sukurta dirbtinė aplinka ne visada yra geriausia terpė žmogaus buvimui ir veiklai.
Nors gyventojus veikia įvairūs veiksniai, tačiau daugelis jų tiesiogiai susiję su būsto konstrukcijomis ir kokybe. Neigiamą įtaką sveikatai gali daryti bloga pastatų kokybė, kenksmingos statybinės medžiagos, netinkama įranga, patalpų dydis ir struktūra. Patalpų ore yra daug įvairių teršalų, galinčių turėti įtakos jose gyvenančių žmonių sveikatai. Pirmiausia tai cheminės medžiagos, patenkančios į patalpas iš lauko ar išsiskiriančios iš patalpų vidaus apdailos medžiagų, baldų.
Iš tapetų, grindų dangų, apdailos plokščių, jų priežiūros priemonių, buityje naudojamų valiklių gali skirtis lakieji organiniai junginiai, tarp jų ir formaldehidas. Gyvenamųjų patalpų oras taip pat gali būti užterštas ir tabako dūmais, kuro degimo produktais.
Biologiniai teršalai ir „nesveiko pastato sindromas“
Neretai gyvenamojoje aplinkoje pasitaiko ir biologinių teršalų: bakterijų, virusų, grybų sporų (pelėsių). Pelėsiai paprastai įsiveisia drėgnose ir šiltose, nevėdinamose patalpose, taip pat oro drėkintuvuose ir pan., kondicionieriuose gali veistis legionelės, sukeliančios legioneliozę. Bakterijas, virusus ore gali paskleisti sergantys žmonės, naminiai gyvūnai.
Žmonės, daug laiko praleidžiantys uždarose patalpose, užterštose cheminiais ar biologiniais teršalais, dažnai skundžiasi negalavimais, kurie dingsta palikus patalpas. Dažniausiai jie pasireiškia galvos, akių, nosies skausmais, gerklės dirginimu, sausu kosuliu, sloga, odos išsausėjimu, niežėjimu, pykinimu, nesugebėjimu sutelkti dėmesį, nuovargiu. Šis reiškinys vadinamas "nesveiko pastato sindromu”.
Taip pat skaitykite: KMI ir sveikata
Vėdinimas ir oro cirkuliacija
Apskritai įvairių teršalų koncentracija patalpų ore yra didesnė, jeigu patalpos yra netinkamai vėdinamos. Norint, kad gyvenamųjų patalpų oras būtų pakankamai švarus, oras turi turėtų nuolatos cirkuoliuoti iš patalpų į patalpas arba iš lauko į vidų ir atvirkščiai. Paprasčiausias ir pakankamai efektyvus gyvenamųjų patalpų vėdinimo būdas - natūralus, kai šviežias oras į patalpas patenka pro langus, orlaides ar mikroventiliacijos ertmes, o šalinamas natūralios traukos principu - traukos kanalais.
Gyvenamųjų ir visuomeninių patalpų oro kokybė Lietuvoje beveik netiriama, neatliekamas patalpų oro kokybės nuolatinės stebėsenos ir poveikio sveikatai vertinimas. Oro cirkuliacija suprastėja renovuotuose ar naujos statybos pastatuose, kuriuose įrengti naujos konstrukcijos langai, bet neįrengta tinkama ventiliacinė sistema.
Mikroklimatas: temperatūra, drėgmė, oro judėjimas
Gyvenamųjų patalpų (būsto) mikroklimatas - tai patalpų oro temperatūros, temperatūrų skirtumai, santykinės oro drėgmės ir oro judėjimo greičio derinys. Lietuvos higienos norma HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ nustato, kad gyvenamųjų namų patalpose oro temperatūra šaltuoju metų laiku ... turi būti ne mažesnė kaip 18-22 laipsnių šilumos, grindų temperatūra - ne mažesnė kaip 16 laipsnių, santykinė oro drėgmė - 35-60 procentų, oro judėjimo greitis - 0,05-0,15 m/s. Šiltuoju metų laikotarpiu oro temperatūra turėtų būti 18-28 laipsniai, santykinė oro drėgmė -35-65 procentai, oro judėjimo greitis - 0,15-0,25 m/s.
Šaltis. Žema patalpų temperatūra yra bendras būsto energijos neefektyvumo, parastos socialinės ir ekonominės padėties, didelių patalpų šildymo kainų bendras rezultatas. Ilgas buvimas šaltose patalpose gali lemti didesnę mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų riziką.
Drėgmė ir pelėsis. Oro kokybė patalpose yra ypač svarbus veiksnys, darantis įtaką žmogaus sveikatai. PSO duomenimis, maždaug 20-30 proc. namų ūkių Europos regione turi problemų dėl patalpų drėgmės ir pelėsio. Patalpose, kuriose yra žema temperatūra, dažniausiai būna drėgna. Ant drėgnų paviršių atsiranda pelėsis, kurio žuvusios ląstelės išskiria nemalonų kvapą, o patalpų ore skraidančios sporos gali sukelti įvairias alergines ir kitas kvėpavimo takų ligas.
Nelaimingi atsitikimai, anglies monoksidas ir sauga
Nelaimingi atsitikimai namuose varijuoja nuo smulkių įsipjovimų ar sumušimų, sulaužytų kaulų ar nudegimų ir nusiplikymų iki kritimų, skendimų ir net mirties. PSO duomenimis, Europos regione kasmet yra užfiksuojama 7500 mirčių nuo nelaimingų atsitikimų buityje.
Didžiąją jų dalį sudaro apsinuodijimai anglies monoksidu (CO), liaudyje vadinamu smalkėmis (0,9 atvejų, tenkančių 100 000 gyventojų), dėl to, kad namuose nėra smalkių detektorių. Lietuvoje, Higienos instituto duomenimis, 2014 metais buvo užfiksuoti 72 mirties atvejai apsinuodijus nuodingomis dujomis, garais, anglies monoksidu (CO).
Tinkamai suprojektavus gyvenamąjį būstą, tinkamai sumontavus dūmų detektorius, įrengus apsaugas languose, balkonuose, aptvėrus baseinus, laiptus apsaugojus turėklais, sumontavus smalkių detektorių, daugelio pavojų namuose galima būtų išvengti.
Triukšmas ir jo poveikis sveikatai
Gatvės triukšmas. Triukšmas gali sukelti stresą, lydimą fizinių ir psichologinių negalavimų, kurie neigiamai veikia nervų, virškinimo, imuninę, širdies ir kraujagyslių sistemas. PSO duomenimis, Europoje kasmet 4,8 mirčių nuo miokardo infarkto ir 30,1 mirčių nuo išeminės širdies ligos, tenkančių 100 000 gyventojų, yra priskiriama eismo triukšmo padariniams.
Galimos trys veiksmų kryptys, leidžiančios apsaugoti gyventojus nuo transporto sukeliamo triukšmo: transporto priemonių sukeliamo triukšmo mažinimas; būsto konstrukcijos ar jo elementų pakeitimas; galimybės triukšmui patekti į gyvenamąsias patalpas mažinimas statant triukšmo užtvaras ir tinkamai planuojant miesto infrastruktūrą.
Didžiausi leidžiami triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje Lietuvoje turi atitikti Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirtys pastatuose bei jų aplinkoje“ reikalavimus. Gyvenamosiose patalpose leidžiamas ekvivalentinis 35 dB(A) ir maksimalus 45 dB(A) garso lygiai nakties metu (22-6 val.); ekvivalentinis 40 dB(A) ir maksimalus 50 dB(A) garso lygiai vakaro metu (18-22 val.); ekvivalentinis 45 dB(A) ir maksimalus 55 dB(A) garso lygiai dienos metu (6-18 val.).
Aplinkos apsaugos problemos ir sprendiniai
Per pastaruosius keletą dešimtmečių visame pasaulyje labai padidėjo oro užterštumas. Jį, kaip žinoma, lėmė technikos vystymasis ir įvairūs kiti faktoriai, tokie kaip gamyklų naudojami chemikalai, įvairios neekologiškos elektrinės, automobilių skaičiaus augimas ir t. t. Oro tarša žemei jau padarė daug žalos: atsirado ozono skylės Antarktidoje, „šiltnamio efektas“, dėl kurio visos žemės temperatūra pakilo vienu laipsniu, kas lėmė kai kurių augalų išnykimą, pablogėjo žmonių sveikata, išnyko kai kurios retos gyvūnų rūšys.
Lietuvos aplinkos apsaugos problemos - tai paviršinių ir požeminių vandenų, oro bei dirvožemio tarša, pavojingų atliekų susidarymas. Taip pat kraštovaizdžio bei biologinės įvairovės mažėjimas, neracionalus gamtinių išteklių naudojimas. Dabartinės Lietuvos aplinkos apsaugos pagrindinis tikslas - užtikrinti subalansuotą šalies vystymąsi, išlaikant sveiką gamtinę aplinką, išsaugant kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę optimizuojant gamtonaudą.
Taip pat didelę įtaką sveikatai turi atliekos ‒ tiek buitinės (maišeliai, buteliai, vienkartiniai indai ir kt.), tiek pramoninės. Šiuo metu pavojingiausia aplinkos taršos forma yra pripažinta tarša atliekomis. Nenuginčijama tiesa, jog sveika aplinka - sveikatos pagrindas.
PSO požiūris ir metodikos
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) aplinkos kokybei apibūdinti vartoja terminą „aplinkos sveikata“ (angl. environmental health). Tai fizinių, biologinių, socialinių ir psichosocialinių aplinkos veiksnių visuma, kuri lemia žmonių sveikatą ir gyvenimo kokybę. Kokią ligų naštą sukelia netinkamos būsto sąlygos, kokie rizikos veiksniai gali būti aptinkami būste, PSO pateikia leidinyje „Aplinkos ligų našta, susijusi su netinkamu būstu“ (Environmental burden of disease associated with inadequate housing).
PSO parengė ekologinės ligų naštos (ELN) vertinimo metodiką, kuri padeda įvertinti, kaip sveikatos sutrikimai (ligos, sužalojimai ar kitokios sveikatos būklės) yra susiję su gyvenamąja aplinka.
Veiksmai saugesnei ir sveikesnei aplinkai kurti
Saugią bei sveiką aplinką žmonės privalo susikurti patys, niekas už juos to nepadarys. Į sveikos aplinkos kūrimą turėtų įsitraukti ne tik pavieniai asmenys, bet ir visa bendruomenė. Saugią bei sveiką aplinką Lietuvos gyventojai turi kurti patys, kadangi niekas už juos to nepadarys. Tam tikrų priemonių, kad gyventojai geriau jaustųsi savo būstuose, turėtų imtis ir savivaldybės.
Siekiant užtikrinti optimalią gyvenamųjų patalpų temperatūrą, statant naujus būstus jie turi būti suprojektuoti ir sukonstruoti taip, kad atitiktų energijos vartojimo efektyvumo standartus, taip pat būtų tinkamai įrengtas šildymas ir ventiliacija. Egzistuojantiems būstams yra du galimi sprendimai - finansinės subsidijos namų ūkiui, kuris turi sunkumų apmokėdamas energijos išlaidas, reikalingas palaikyti tinkamą temperatūrą, ir energijos vartojimo efektyvumo kėlimas (papildoma izoliacija ir efektyvios šildymo ir ventiliacijos sąlygos).
Vėdinimo svarba - jokio pelėsio ir drėgmės pertekliaus
Trumpi rekomenduojami veiksmai
- Palaikyti rekomenduojamą mikroklimatą: temperatūrą, drėgmę ir oro judėjimą pagal higienos normas.
- Užtikrinti tinkamą vėdinimą - natūralų arba efektyvias mechanines ventiliacijos sistemas.
- Kontroliuoti drėgmę ir laiku šalinti vandens nuotėkius bei pelėsio židinius.
- Diegti detektorius (dūmų, smalkių) ir kitus saugumo elementus.
- Mažinti triukšmo poveikį projektuojant ir renovuojant pastatus bei planuojant infrastruktūrą.
- Skatinti studentų fizinį aktyvumą ir ugdyti požiūrį į kūno kultūrą kaip priemonę sveikatai stiprinti.
| Rizikos veiksnys | Poveikis sveikatai | Galimi sprendimai |
|---|---|---|
| Prasta oro kokybė patalpose | Kvėpavimo takų ligos, alergijos, „nesveiko pastato sindromas“ | Vėdinimas, pašalinimas šaltinių, detektoriai |
| Žema temperatūra | Padidėjęs mirtingumas nuo kraujotakos ligų | Energijos vartojimo efektyvumo gerinimas, subsidijos |
| Drėgmė ir pelėsis | Astma, alergijos, kvėpavimo takų ligos | Remontas, vėdinimas, gyventojų švietimas |
| Triukšmas | Stresas, širdies ir kraujagyslių ligos | Garso izoliacija, triukšmo užtvaros, transporto mažinimas |
Mūsų sveikata, gyvenimo kokybė labai priklauso nuo aplinkos, kurioje gyvename. Būstas yra ta fizinė aplinka, kurioje žmonės praleidžia daugiausia laiko. Neigiamą įtaką sveikatai daro bloga pastatų kokybė, kenksmingos statybinės medžiagos, netinkama įranga, patalpų dydis ir struktūra, per aukšta arba per žema patalpų temperatūra, drėgmė ir apšvietimas, pavojinga jonizuojančioji ar nejonizuojančioji spinduliuotė. Labai svarbu patalpose sukurti tinkamą mikroklimatą - temperatūros, oro drėgmės, oro judėjimo greičio derinį, taip pat ore neturi būti kenksmingų medžiagų arba jų koncentracija neturi viršyti saugaus lygio.
tags: #kuno #erdve #socialiniai #rasiniai #aplinkos #veiksniai