Socialinė ekonomika yra vis svarbesnis ekonomikos sektorius, apimantis juridinius subjektus, kurių veikla orientuota į socialinius ir aplinkosaugos tikslus. Toks požiūris vis labiau įsitvirtina Europoje, taip pat ir Lietuvoje, kur socialinė ekonomika žengia į naują vystymosi etapą, skatindama vietos plėtrą ir socialinę sanglaudą.
Kas yra socialinė ekonomika?
Socialinė ekonomika (angl. social economy) - tai ekonominė veikla, kurioje dalyvauja juridinį statusą turinčios įmonės ir organizacijos, pasižyminčios sprendimų autonomija ir narystės laisve. Remiantis Europoje nusistovėjusia samprata, socialinė ekonomika veikia švietimo ir ryšių pagrindu ir apima tokias juridines formas kaip:
- kooperatyvus (žemės ūkio, kredito unijų ir kt.);
- savitarpio paramos organizacijas (savidraudos bendrijas);
- asociacijas ir fondus;
- socialines įmones.
Be jų, socialinės ekonomikos ekosistemai gali būti priskiriamos ir kitos įgalinančios organizacijos - federacijos, konsorciumai, paramos struktūros, socialinės ekonomikos įmonių organizacijos ir tinklai. Tarp jų yra ir kai kurios nevyriausybinės organizacijos (NVO), kurios veikia remdamosis Europos asociacijos „Social Economy Europ“ socialinės ekonomikos chartijos principais bei puoselėja socialinių inovacijų ir nepolitinės demokratijos vertybes.
Socialinės ekonomikos nuosavybės formos
Socialinėje ekonomikoje vyraujanti nuosavybės forma yra kooperatinė nuosavybė. Nuosavybė apibrėžia savininko valią bei teises, susijusias su turto valdymu, naudojimusi ir disponavimu, tačiau socialinės ekonomikos sektoriuje didžiausias dėmesys skiriamas bendruomeninei nuosavybei ir solidarumui.
Skirtumas tarp socialinės ekonomikos ir rinkos ekonomikos
Rinkos ekonomika yra pagrįsta visų gamintojų ir vartotojų ekonominių sprendimų laisve, konkurencija bei savanoriškais sutartiniais santykiais. Tačiau rinkos ekonomika turi trūkumų - negali efektyviai spręsti makroekonominių, socialinių, ekologinių problemų, sukelia socialinę nelygybę, kuria gamybos monopolijas ir yra linkusi į cikliškas krizes.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Socialinė ekonomika savo ruožtu orientuota į socialinę atsakomybę, solidarumą ir kolegialumą. Tai nėra kapitalo valdomos struktūros, bet pagrindinis turtas čia yra saugumas, patikimumas ir užsitarnautas pasitikėjimas.
Socialinės ekonomikos principų chartija
Europos asociacija „Social Economy Europ“ yra suformulavusi socialinės ekonomikos principų chartiją, kurios pagrindu veikia dauguma socialinės ekonomikos subjektų. Šie principai užtikrina socialinę atsakomybę, demokratinį valdymą, narystės laisvę ir veiklos skaidrumą. Chartija yra kertinis dokumentas, skatinantis socialinių įmonių bei kooperatyvų tvarumą ir efektyvumą.
Socialinė ekonomika yra grindžiama šiais pagrindiniais principais:
- Socialinė atsakomybė: Įmonės pelno siekimas nėra tikslas savaime, bet priemonė socialiniams tikslams pasiekti.
- Sąmoningas vartojimas ir dalyvavimas: Vartotojai ir įmonės veikia per solidaraus dalinimosi ekonomikos modelius, vartotojų platformas bei skaidrius socialinius ryšius.
- Demokratinis valdymas: Sprendimai priimami kolegialiai, kai visi dalyviai yra atsakingi vieni kitiems, veikia grįžtamojo ryšio mechanizmai.
- Pagarba žmogaus teisėms ir nepolitinių demokratijos vertybių puoselėjimas: Socialinės ekonomikos veikla yra skaidri ir atvira visiems suinteresuotiems dalyviams.
Socialinės ekonomikos modelis Lietuvoje
Lietuvoje socialinė ekonomika yra dar nauja, tačiau sparčiai besivystanti ir įgyjanti savo specifiką. Naujoji socialinės ekonomikos infrastruktūra remiasi gerosios pasaulio praktikos pavyzdžiais, kaip antai:
- apvalusis socialinės ekonomikos stalas (Kanada);
- socialinės ekonomikos įstatymų projektai (Ispanija);
- solidaraus dalinimosi ekonominiai modeliai (Pietų Amerika).
Lietuvoje socialinės ekonomikos pagrindą sudaro Socialinės biržos inovacija - VšĮ Socialinė birža, kuri veikia kaip vartotojų platforma, remiasi solidaraus dalinimosi ekonomikos modeliu (SDEM) ir siekia sisteminių pokyčių socialinės pagalbos srityje.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Socialinės biržos inovacija suteikia galimybę efektyviau koordinuoti socialinės ekonomikos subjektų veiklą, skatina socialinę atsakomybę ir naujų socialinių sprendimų kūrimą. Toks modelis užtikrina socialinių įmonių tarpusavio bendradarbiavimą ir sustiprina jų poveikį vietos bendruomenėms.
Socialinis verslumas ir socialinių įmonių vaidmuo
Socialinis verslumas apima socialines įmones, kurių komercinė veikla grindžiama socialiniais arba aplinkosaugos tikslais. Šios įmonės prisideda prie vietos plėtros ir socialinės sanglaudos. Socialinis verslas turi uždarą vidinę narystę, pats sprendžia, kokia socialinė veikla bus vykdoma, ir atlieka ją veiksmingai.
Socialinis verslas vidutiniškai sudaro apie 10 % kiekvienos šalies socialinės ekonomikos, papildydamas ir papildomai remdamas socialinės ekonomikos rinką. Socialinės biržos infrastruktūra apjungia socialinį verslą su kitomis socialinės ekonomikos organizacijomis bei užtikrina išorinę demokratinę kontrolę.
Socialinės ekonomikos finansavimo šaltiniai
| Subjektai | Finansavimo šaltiniai | Veiklos ypatumai |
|---|---|---|
| Nevyriausybinės organizacijos (NVO) | Valstybės projektai, viešieji pirkimai | Finansiškai nestabilios, dažnai priklauso nuo paramos |
| Socialinio verslo įmonės (SV) | Verslo modeliai, ekonominė veikla, socialiniai tikslai | Pelno siekimas papildomai susietas su socialiniais tikslais |
| Socialinė ekonomika (SE) | Kooperacija, solidarus dalijimasis, mainai, taupymas | Pagrįsta socialios rinkos principais ir socialine atsakomybe |
Socialinės inovacijos ir jų vaidmuo socialinėje ekonomikoje
Socialinės inovacijos - tai naujos idėjos, metodai ir modeliai, padedantys spręsti socialinius poreikius, stiprinti bendruomeninius ryšius ir bendradarbiavimą tarp įvairių visuomenės grupių. Jos kyla kaip atsakas į rinkos nesugebėjimą tinkamai atliepti visuomenės poreikių.
Socialinių inovacijų požymiai:
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
- Atvirumas - dalijamasi žiniomis;
- Tarpsektorinis ir integruotas požiūris į problemų sprendimą;
- Dalyvavimas ir įgalinimas - aktyvūs piliečiai ir vartotojai;
- Pritaikymas konkretiems vietos poreikiams ir individualiems atvejams.
Daugelis socialinės ekonomikos inovacijų, pavyzdžiui, etinis finansavimas ar sąžiningos prekybos judėjimas, tapo plačiai paplitusiomis. Apvalusis socialinės ekonomikos stalas leidžia sektoriams bendrai spręsti bendras problemas ir skatinti naujų sprendimų kūrimą.
Socialinės ekonomikos rinkos reikalavimai
Norint socialinėje ekonomikoje veikti, būtina laikytis šių bendrųjų reikalavimų:
- Laikytis ES socialinės chartijos principų;
- Vadovautis ES socialinių inovacijų principais;
- Puoselėti socialinės (nepolitinės) demokratijos vertybes, kurios pabrėžia asmens pirmenybę ir pasirinkimo laisvę;
- Pripažinti vienos bendrystės ekonomikos principą;
- Veikti remiantis laisvanoriško savos rinkos atvėrimo principais.
Socialinė ekonomika yra neatskiriama Europos socialinės integracijos ir tvarumo dalis, ypač aktuali Lietuvos kontekste, siekiant įgyvendinti naująsias ES programų gaires. Socialinės ekonomikos modelis Lietuvoje remiasi patikimais socialinės demokratijos principais, kolegialumu ir socialine atsakomybe.
tags: #socialines #ekonomikos #principu #chartijoje