Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis viešai atkreipė dėmesį į svarbią problemą, susijusią su savivaldybių skiriamos piniginės socialinės paramos įgyvendinimu. Jis nurodė, kad nors Lietuvoje socialinei paramai skiriamos reikšmingos lėšos, jų panaudojimas dažnai nėra efektyvus ir nepagrįstai nukreipiamas kitoms sritims.
Socialinės paramos lėšų panaudojimo problemos
„Apmaudu, kai skiriama socialinei paramai virš 200 mln., o išdalijama žmonėms virš 60 milijonų. Tos lėšos ne visos pasiekia socialinę sritį (...), dalį permeta į kitas sritis“, - Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministras L. Kukuraitis. Jis priminė, kad faktiškai negauta proveržio socialinėje srityje, kokio galėtų būti, turint sutaupytus per metus 140 mln. eurų.
Ministras pabrėžė, kad tokia situacija reiškia, kad dalis socialinei paramai skirtų lėšų būna nepanaudojamos arba naudojamos ne taip, kaip buvo numatyta, todėl reali pagalba nepasiekia tų, kam ji labiausiai reikalinga.
Socialinės paslaugos ir savivaldybių kompetencijos
Linas Kukuraitis pabrėžė ir savivaldybių tarybų rinkimų diskusijas, kuriose, jo nuomone, socialiniai klausimai buvo per mažai aktualizuojami. „Man gaila, kad savivaldybių rinkimų diskusijose buvo per mažai liečiami socialiniai aspektai, daug labiau (buvo kalbama) apie ūkinius klausimus, transportą, kelių, kiemų remontą,“ - teigė ministras. Jis atkreipė dėmesį, kad savivaldai šioje srityje yra palikta daug kompetencijų, tačiau jų išnaudojimas nėra optimalus.
Kukuraitis pažymėjo, kad, net ir tokių pačių dydžių savivaldybėse, socialinės pagalbos formos ir vaikų dienos centrų skaičius labai skiriasi, o tai rodo socialinių paslaugų nelygybę skirtingose teritorijose.
Taip pat skaitykite: Linas Kukuraitis ministerijoje
Lietuvos socialinė situacija - Europos Komisijos vertinimas
Praėjusią savaitę Europos Komisija perspėjo, kad skurdas ir pajamų nelygybė Lietuvoje išlieka vienos didžiausių Europos Sąjungoje. Lietuva yra viena iš socialinei apsaugai mažiausiai išleidžiančių Europos Sąjungos šalių. Komisija pagyrė Lietuvos Vyriausybę už įvestus vaiko pinigus, kai kurių socialinių išmokų ir neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimą, tačiau pažanga yra vertinama kaip ribota.
Skurdo ir socialinės atskirties poveikis Lietuvoje labiausiai jaučiamas tarp pagyvenusių žmonių, žmonių su negalia, vaikų, vienišų motinų ir bedarbių. Be to, skurdo rizika kaimo vietovėse yra beveik dvigubai didesnė nei miestuose.
Teisiniai pokyčiai ir lėšų skyrimo mechanizmai
Lietuvos Respublikos Seimas 2017 m. gruodžio 5 d. priėmė naują piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą, kuris įsigaliojo nuo 2018 metų. Šiame įstatyme nustatyta, kad kai kurios savivaldybės, tokios kaip Akmenės, Panevėžio, Radviliškio, Raseinių ir Šilalės rajonų, piniginei socialinei paramai finansuoti turi teisę gauti lėšas pagal faktinį 2011 metų lėšų panaudojimą, siekiant nepabloginti jų finansinės padėties.
Būsto paramos programos ir jų iššūkiai
2026 m. gegužės 19 d. kilo visuomenės pasipiktinimas dėl paramos būstui programos, kai paraiškų pateikimas truko vos 8 minutes, o forma tapo neaktyvi dėl išnaudotų lėšų. Šeimų nusivylimas buvo suprantamas, nes dėl sparčiai kylančių būsto kainų ir mažėjančio jo įperkamumo paraiškų skaičius didėjo, tačiau skiriama pinigų suma buvo sumažinta iki 5,6 milijono eurų, nors anksčiau būdavo skiriama bent po 10 mln. eurų kasmet.
Ši situacija parodė, kad esama lėšų skyrimo tvarka neatitinka realios situacijos ir šeimų poreikių. Po kilusio skandalo ministerija papildomai surado 5 mln. eurų, taip beveik padvigubindama programos lėšas, tačiau tai nebuvo numatyta ilgesniam laikotarpiui ir problemos esmės neišsprendė: šimtai šeimų neturėjo galimybės laiku pateikti paraiškų, o tiems, kuriems tai pavyko, vis tiek gali trūkti finansavimo.
Taip pat skaitykite: Skurdžiausi pensininkai
Paramos programų strateginiai klausimai
Pagrindinis klausimas, į kurį dar nėra atsakyta, yra - ko tiksliai norima pasiekti šiomis paramos programomis? Ar geriau, kad parama būtų universali ir prieinama plačiai, ar tikslinė - nukreipta į šeimas su specifiniais poreikiais?
Šiandien į paramą būstui gali pretenduoti beveik visi, nepriklausomai nuo šeimos sudėties ar pajamų, o tai nulemia lėšų perteklių ir nepakankamą jų efektyvumą. Universalumo privalumas - aiškus valstybės prioritetas palaikyti šeimas, tačiau jis veikia tik tuomet, kai skiriama pakankamai lėšų.
Kukuraitis siūlo svarstyti paramos tikslinimo variantus, pavyzdžiui, teikti prioritetą daugiavaikėms šeimoms, vaikų su negalia auginančioms šeimoms, arba vienišiems tėvams, kas leistų geriau susieti paramos paskirstymą su valstybės politikos tikslais. Dabar taikoma sistema, anot ministro, veikia kaip „visiems įtikti ir visus supykdyti“, nes paramą gali gauti beveik visi, tačiau realiai jos negauna beveik niekas.
Siūlymai būsto prieinamumo gerinimui
Be lėšų didinimo ar apribojimų paramos prieinamumui, L. Kukuraitis siūlo ieškoti naujų sprendimų, kurie leistų šeimoms efektyviau įsigyti būstą. Vienas iš tokių sprendimų galėtų būti nacionalinio lygmens būsto prieinamumo fondas, panašus į veikiančius kaimyninėse šalyse. Tokio fondo sukūrimo idėja Lietuvoje buvo svarstyta jau kelis kartus, tačiau iki šiol nebuvo įgyvendinta.
Ministras pabrėžia, kad būsto fondo sukūrimas būtų svarbi žinia šeimoms, norinčioms įsikurti ir auginti vaikus Lietuvoje, parodant, kad valstybė jas mato ir ieško sprendimų.
Taip pat skaitykite: kaip tvarkomos nepanaudotos socialinės paramos lėšos
Ukrainos Karo Pamokos | Rimas Armaitis – Minų identifikavimas ir elgesys susidūrus su minomis | 3
| Rodiklis | Situacija Lietuvoje | ES vidurkis |
|---|---|---|
| Skurdo rizika | Viena didžiausių ES | Žemesnė |
| Socialinei apsaugai skirti ištekliai | Vienos mažiausių ES | Didesni |
| Paramos lėšų faktinis panaudojimas | Apie 30% lėšų pasiekia socialinę sritį | Didžioji dalis |
tags: #kukuraitis #nutarimas #del #savivaldybiu #nepanaudotu #lesu