Šiuolaikinėje visuomenėje, kurioje nuolat kinta socialinės struktūros, ekonominės sąlygos ir gyventojų poreikiai, socialinės paslaugos atlieka itin svarbų vaidmenį užtikrinant visuomenės sanglaudą, žmogaus orumą ir lygias galimybes visiems jos nariams.
Socialinės paslaugos yra socialinės politikos sritis. Socialinės paslaugos - tai pagalbos silpniems visuomenės nariams suteikimas įvairiomis nepiniginėmis formomis bei globos pinigais. Tai žymia dalimi subsiduojamos, o atskiriems asmenims ir nemokamos paslaugos. Svarbu pabrėžti, kad socialinės paslaugos nėra vien tik pagalba pažeidžiamiems asmenims- jos stiprina ir visą visuomenę.
Efektyvi socialinė sistema padeda išvengti ilgalaikių socialinių problemų, skatina solidarumą tarp skirtingų socialinių grupių, didina pasitikėjimą valstybės institucijomis ir stiprina socialinį saugumą.
Socialinės paslaugos yra pagrindinė socialinio darbo organizavimo forma. Pirmaeilis socialinių paslaugų tikslas yra patenkinti asmenų gyvybinius poreikius ir sudaryti palankesnes žmogaus orumą išsaugančias gyvenimo sąlygas, kai jie patys savarankiškai nepajėgūs to pasiekti. Galutinis socialinių paslaugų tikslas - sudaryti palankias sąlygas ir ugdyti asmenų sugebėjimą pasirūpinti savimi ir integruotis visuomenėje.
Socialinių paslaugų prigimtis lemia, kad paslaugų gavėjams dalis paslaugų kainos ar net visa kaina gali būti kompensuojama, tačiau tai nereiškia, kad šios paslaugos yra nemokamos.
Taip pat skaitykite: Reabilitacija akliesiems ir kurtiesiems
Pagrindinės socialinių paslaugų gavėjų (klientų) grupės: seni žmonės, kuriems reikalinga globa, suaugę ir vaikai su negalia, vaikai, kuriems reikalinga globa, rizikos grupės asmenys (grįžę iš įkalinimo vietų, narkomanai, piktnaudžiaujantys alkoholiu, infekuoti ŽIV virusu, benamiai ir pan.).
Socialinių Paslaugų Rūšys
1.2. Socialinės paslaugos skirstomos į bendrąsias socialines paslaugas ir specialiąsias socialines paslaugas. Bendrosios socialinės paslaugos skirtos tiems socialinių paslaugų gavėjams, kuriems nereikia specialios pagalbos.
Atsižvelgiant į socialinių paslaugų teikimo vietą bei laiką, specialiosios socialinės paslaugos gali būti stacionarios ir ambulatorinės (1 pav.).
1 pav. Socialinių paslaugų schema (Šaltinis: socmin.lt)
Stacionarios Socialinės Paslaugos
Stacionarios socialinės paslaugos - paslaugos, kurias teikia stacionarios socialinių paslaugų įstaigos: senelių globos namai, suaugusiųjų psichoneurologiniai pensionatai, vaikų globos namai, vaikų psichoneurologiniai pensionatai. Šiose socialinių paslaugų įstaigose asmenys gyvena pastoviai, jiems užtikrinama globa, palaikomasis gydymas ir reabilitacija.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Stacionarios socialinės paslaugos seniems žmonėms - tai paslaugos, teikiamos senelių globos namuose, senelių pensionatuose. Senelių globos namai, pensionatai, slaugos namai - tai socialinių paslaugų įstaigos, skirtos senų žmonių ilgesniam ar nuolatiniam gyvenimui, kai jie patys negali savimi pasirūpinti ir jiems reikalinga nuolatinė globa, slauga ar palaikomasis gydymas. Į senelių globos namus priimami pensinio amžiaus žmonės, kurie negali patys apsitarnauti ir kuriems reikalinga nuolatinė globa bei slauga. Į senelių globos namus gali būti priimami ir I ar II grupės invalidai, vyresni kaip 16 metų, kuriems būtina priežiūra ir slauga.
Priimant gyventi į senelių namus, įvertinamas asmens stacionarių socialinių paslaugų poreikis. Senelių globos namai, pensionatai - tai ten gyvenančių asmenų namai, todėl gyvenimas juose turi būti organizuotas taip, kad gyventojų fiziniai, psichologiniai, socialiniai, kultūriniai bei dvasiniai poreikiai būtų patenkinami kuo geriausiai.
Šios paslaugos garantuoja prieglobsčio suteikimą, būtinų poreikių patenkinimą bei reikalingą globą žmonėms, kuriems nereikia intensyvaus gydymo. Šios paslaugos garantuoja prieglobsčio suteikimą ir aprūpinimą bei reikalingą globą ir ugdymą vaikams, kuriems nereikia intensyvaus gydymo.
Socialinio darbo paslaugos yra skirtos patenkinti kiekvieno globos namų gyventojo socialinius bei emocinius poreikius, padėti kiekvienam gyventojui prisitaikyti prie ligos, negalios bei gydymo sukeliamo poveikio, priprasti prie naujos globos namų aplinkos, atkurti ir pagerinti socialinio funkcionavimo galimybes. Socialinio darbo personalo skaičius bei kvalifikacija priklauso nuo socialinio darbo programos sudėtingumo bei apimties, globos įstaigos dydžio, nuo jos gyventojų charakteristikos bei socialinių poreikių.
Kiekvienam globos namų gyventojui pagal poreikius turi būti teikiamos medicininės bei slaugos paslaugos. Medicininių paslaugų poreikį nustato gydantis gydytojas arba vyriausioji medicinos sesuo. Slaugos paslaugas teikia medicinos seserys, slaugės, vyriausiajai medicinos seseriai prižiūrint. Įvertinus globos namų gyventojo poreikius, sudaromi individualūs slaugos planai. Senelių globos namuose turi būti teikiamos neintensyvios ir intensyvios slaugos paslaugos. Neintensyviai slaugomam tenka vidutiniškai 1,6 val. slaugos laiko per parą. Senelių namų administracija turi užtikrinti 24 valandų slaugos paslaugas.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Socialinių paslaugų įstaigų administracija organizuoja gyventojų laisvalaikį. Tuo tikslu yra teikiamos kultūrinės paslaugos. Globos įstaigos gyventojams pageidaujant, globos namuose turi būti teikiamos religinės paslaugos. Socialinių paslaugų įstaigoje turi būti sudarytos sąlygos sportuoti. Socialinių paslaugų įstaigose turi būti teikiamos švietimo, ugdymo paslaugos. Buitinės paslaugos. Globos įstaigos gyventojams, pajėgiantiems ir norintiems individualiai atlikti smulkius buitinius darbus, turi būti sudarytos sąlygos tai atlikti.
Socialinių paslaugų įstaigos turi būti įsteigtos specialiai šiam tikslui pastatytuose, rekonstruotuose ar pritaikytuose pastatuose. Patalpos turi atitikti techninius, sanitarinius, higieninius, saugos darbe ir priešgaisrinės apsaugos reikalavimus.
Stacionarių globos įstaigų personalą sudaro vadovų, specialistų, tarnautojų bei darbininkų kolektyvas tiesioginiam darbui su klientais ir bendram aptarnavimo darbui atlikti. Personalo skaičius ir struktūra priklauso nuo globos įstaigų gyventojų skaičiaus bei struktūros. Personalo skaičius ir struktūra stacionarių socialinių paslaugų įstaigoje turi būti pagrįstas čia gyvenančių klientų poreikių struktūra, orientuotas į kuo geresnį klientų aptarnavimą. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas personalo tiesioginiam darbui su klientais formavimui.
Kiekvienas socialinių paslaugų įstaigoje gyvenantysis (jeigu jis veiksnus) gali būti gyventojų tarybos nariu. Asmuo gali būti pašalinamas iš socialinių paslaugų įstaigos vadovaujantis bendrosiomis vidaus tvarkos taisyklėmis, kuriose numatyta ir pašalinimo tvarka.
Dokumentacija, aprašant globotinio turtą (senelių globos namuose), - priimamo asmens turtas (jeigu jį turi) yra aprašomas pagal globos namuose parengtą turto aprašymo formą, jeigu klientas pateikia tokią informaciją. Sutartis tarp gyventojo ir globos įstaigos administracijos - tarp kliento ir administracijos pasirašoma sutartis apie abipusius įsipareigojimus gyvenant globos namuose. Sutartis tarp vaiką atstovaujančios institucijos, asmens ir globos įstaigos administracijos - apgyvendinant vaiką globos namuose tarp jį atstovaujančiojo ir globos įstaigos administracijos pasirašoma sutartis apie abipuses teises ir pareigas gyvenant globos namuose.
Ambulatorinės Socialinės Paslaugos
Ambulatorinės institucinės socialinės paslaugos - paslaugos, teikiamos ambulatorinėse socialinės globos įstaigose: dienos centruose, bendruomenių centruose, darbo terapijos centruose, nakvynės namuose, reabilitacijos centruose ir pan., kuriose klientai yra globojami tam tikrą paros dalį.
Pagal katalogo pradžioje pateiktą paslaugų aprašymo schemą šioje (III dalyje) aprašytos tokios įstaigos: bendruomenės centras, abilitacinis centras, darbo terapijos centras, pagalba namuose.
Dienos centras - įstaiga, skirta asmenims, kurie gyvena savo namuose, bet dienos metu jiems teikiama reikalinga globa, maitinami, tenkinami higieniniai poreikiai, bendraujama. Pagyvenusių žmonių klubas - įstaiga, skirta suteikti dienos globą pagyvenusiems žmonėms, kurie tik iš dalies gali savimi pasirūpinti ir kuriems reikia socialinės bei psichologinės pagalbos. Konkrečios įstaigos personalo struktūra priklauso nuo įstaigos profilio ir klientų skaičiaus bei sudėties.
Bendruomenės centro veikloje gali dalyvauti visi bendruomenės gyventojai. Bendruomenės centro darbą organizuoja maža profesionalų grupė (dažnai tik vienas profesionalas - samdomas darbuotojas). Bendruomenės centras gali būti išlaikomas iš savivaldybės biudžeto lėšų, skirtų visuomeninių organizacijų programoms remti, labdaros, paramos, mokesčio už paslaugas ar iš pelno, gauto už paslaugas bei kitą veiklą.
Socialinės reabilitacijos centras - įstaiga, skirta žmonių su negalia integracijai į visuomenę. Vaikų ugdymo grupė, centras - socialinių paslaugų įstaiga, skirta užimtumui dienos metu, ugdymui, socialinei reabilitacijai.
Darbo terapijos centras yra įstaiga, skirta žmonių su negalia įtraukimui į darbinę veikla, o per tai - integracijai į visuomenės gyvenimą.
Pagalba namuose - tai pagalba (paslaugos), teikiama namuose seniems žmonėms, žmonėms su negalia, siekiant padėti jiems gyventi savarankišką gyvenimą.
Socialinės pagalbos tarnyba gali būti organizuota kaip pagalbos namuose padalinys socialinės globos skyriuje, atskira pagalbos namuose tarnyba, tarnyba prie visuomeninių invalidų ir kitų socialinę paramą teikiančių organizacijų. Pagalbos namuose tarnybos vadovas - asmuo, kuris atsakingas už socialinės pagalbos namuose organizavimą, socialinių paslaugų namuose teikimo pirminę kontrolę. Kiekviena savivaldybė sudaro detalų pagalbos namuose gavėjų registrą. Siekiant numatyti paslaugų namuose teikimo pirmumą, gali būti išskirtos pagalbos namuose pakopos. Pagalbos namuose pakopos išskiriamos pagal poreikio paslaugoms namuose būtinumo laipsnį atskiroms asmenų kategorijoms.
Pagalbos namuose (socialinės paslaugos namuose) paslaugos skirstomos į pagrindines ir papildomas. Papildomos paslaugos - paslaugos, kurios nėra gyvybiškai būtinos konkrečioje situacijoje, bet gali būti teikiamos asmeniui pageidaujant, susitarus su paslaugų teikėju. Kiekviena savivaldybė pati rengia pagrindinių ir papildomų paslaugų sąrašą, prisilaikydama pagrindinio jų išskyrimo principo. Dalinė pagalba namuose - aptarnavimas, teikiant tik kai kurias paslaugas. Visiška pagalba namuose - aptarnavimas, teikiant visas pagrindines paslaugų rūšis tuo tikslu, kad asmuo galėtų likti gyventi savo namuose.
Socialinės pagalbos teikimo namuose sutartis - tai rašytinis susitarimas tarp asmens, kuris teiks socialines paslaugas namuose, ir savivaldybės socialinės globos skyriaus vadovo, kuriame nurodoma, kam bus teikiamos paslaugos, teikimo dažnumas, kitos paslaugų teikimo sąlygos, pridedamas paslaugų sąrašas, nurodomas apmokėjimas už paslaugas.
Informacijos Teikimas ir Konsultavimas
Informacijos teikimas, konsultavimas - paslauga, skirta suteikti reikalingą pagalbos organizavimui informaciją ar ilgesnį laiką konsultuoti klientą dėl jo problemos sprendimo. Informacijos teikimas - tai socialinės globos ir rūpybos skyriuose (centruose) arba savarankiškų atskirų tarnybų renkama bei sisteminama informacija apie socialinę paramą, socialines paslaugas, socialinių paslaugų įstaigas, įstatymus bei kitus normatyvinius aktus, jų aiškinimas. Turi būti sudaryta galimybė iš anksto užsirašyti pas socialinį darbuotoją. Socialinis darbuotojas teikia informaciją bei konsultuoja klientą, kaip elgtis probleminėje situacijoje. Konsultavimas yra daugiau ar mažiau ilgalaikis procesas.
Viena iš svarbiausių socialinių paslaugų grupių darbas su vaikais ir šeimomis. Socialinės paslaugos šeimoms padeda spręsti auklėjimo, smurto, alkoholizmo, nedarbo, skurdo problemas. Vaikų dienos centrai, kompleksinės paslaugos šeimai, psichologinė pagalba, laikinoji globa ar pagalba įvaikinant- tai tik dalis pagalbos formų, kurios gali padėti vaikui augti saugioje ir mylinčioje aplinkoje. Negalios turintys asmenys- dar viena socialinių paslaugų gavėjų grupė. Tinkamos paslaugos padeda jiems gyventi savarankiškai, dirbti, mokytis, dalyvauti kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime.
Socialinių paslaugų sistema taip pat apima pagalbą krizių metu- smurtą patyrusiems asmenims, benamiams, nuo priklausomybių kenčiantiems žmonėms. Tokiais atvejais itin svarbu greitai suteikti emocinę, bet ir praktinę pagalbą: apgyvendinimą, maistą, drabužius, teisinę konsultaciją.
Šiandien vis dažniau kalbama apie socialinių paslaugų kokybę ir prieinamumą. Vien tik paslaugų egzistavimas negarantuoja jų veiksmingumo- svarbu, kad jos būtų orientuotos į žmogų, lanksčios, prieinamos geografiškai ir ekonomiškai. Galiausiai reikia paminėti ir socialinių paslaugų teikėjų- socialinių darbuotojų, jų padėjėjų, psichologų, savanorių- svarbą. Tai žmonės, kurie kiekvieną dieną dirba su jautriausiomis visuomenės grupėmis, sprendžia sudėtingas situacijas, teikia emocinę ir praktinę paramą.
Šiaulių miesto savivaldybėje teikiamos bendrosios bei specialiosios socialinės paslaugos, tačiau šiuo metu dirbama su problema ar rizika ir nevyksta prevencinis darbas arba jis yra nepakankamas, kad asmuo ar šeima nepatektų į socialinės rizikos grupę. Šiaulių mieste kasmet sparčiai didėja socialinės rizikos šeimų skaičius. Numatoma projekto tikslinė grupė - asmenys (šeimos), kuriems reikalinga kompleksinė pagalba sprendžiant gyvenime iškilusius sunkumus ir krizes. Įgyvendinant projektą bus teikiamos šios reikalingos kompleksinės šeimai paslaugos - bendruomeniniuose šeimos namuose bus teikiamas informavimas ir konsultavimas apie kompleksines paslaugas šeimai, taip pat vyks jų koordinavimas ir organizavimas, Projekto tikslinės grupės asmenims (šeimoms) bus teikiami pozityvios tėvystės mokymai, psichosocialinė pagalba, šeimos įgūdžių ugdymo ir sociokultūrinės paslaugos, mediacijos paslaugos, vaikų priežiūros paslaugos bei įgyvendinamos Projekto veiklų viešinimo iniciatyvos. Projekte numatytomis vykdyti kompleksinių paslaugų šeimai veiklomis bus siekiama Projekto tikslo - kompleksinių paslaugų šeimai teikimo, kartu vykdant prevencinę veiklą ir siekiant įgalinti šeimą (asmenį) įveikti iškilusias problemas.
tags: #kompleksines #socialines #paslaugos