XXI amžiuje greitėja ne tik gyvenimo tempas, bet ir sparčiai keičiasi vaikų bendravimo kultūra, nes dažniau bendraujama socialiniuose tinkluose. Virtuali erdvė (internetas) užima ypač svarbią vietą šiuolaikinių vaikų gyvenime. Tai akcentuoja ir gerai visuomenei žinomas interneto dienraštis „Bernardinai.lt“, kuriame pažymima, kad itin sparčiai auga vaikų iki 8 metų įsitraukimas internetinėje erdvėje; naujienų svetainė „Delfi“ atkreipia dėmesį į 2016 m. atliktą tyrimą Lietuvoje, kuriuo nustatyta, kad „82 proc. vaikų nuo 7 iki 16 metų internetu kasdien naudojasi bent kelis kartus“.
Socialiniai tinklai vaikams itin svarbūs, nes tai viena iš pagrindinių XXI a. bendravimo priemonių, virtualioje erdvėje vaikai gali ne tik palaikyti socialinius ryšius su bendraamžiais, bet ir susirasti naujų draugų. Socialiniuose tinkluose vaikai ne tik bendrauja, susipažįsta su naujais žmonėmis, smalsauja, ką veikia ar kuo domisi bendraamžiai, bet ir dalijasi nuomonėmis, nuotraukomis, vaizdo įrašais, ieško juokingų iliustracijų, istorijų. Tai vienas iš laisvalaikio leidimo būdų, neretai sukeliantis priklausomybę.
Virtualaus bendravimo privalumai
Internetinio (virtualaus) bendravimo atsiradimas, žinoma, itin palengvina kasdienę mūsų komunikaciją. Technologijos leidžia bet kuriuo paros metu susisiekti su net ir toli nuo mūsų esančiu žmogumi. Tereikia įsijungti kompiuterį arba mobilųjį telefoną, ir vos per kelias sekundes galime išsiųsti savo žinutę pasiilgtam žmogui. Galime bendrauti, diskutuoti, dalintis informacija neišeidami iš namų. Naudodamiesi žiniasklaida, žmonės gali susipažinti su naujais žmonėmis, susirasti draugų ar dirbti su žmonėmis iš kitų šalių. Taip pat yra galimybė bendrauti su bet kuo: pradedant nuo nepažįstamų iki pačių artimiausių draugų ar antrųjų pusių. Vadinasi, mes galime užmegzti įvairaus pobūdžio santykius.
Kompiuteriu medijuojamas bendravimas mums leidžia susisiekti su kitais bet kokioje vietoje ir bet kuriuo laiku - nėra laiko ir lokacijos apribojimo. Socialiniai tinklai mums suteikia galimybę palaikyti santykius, tai yra labai svarbu tose situacijose, kai žmonės negali vienas kito sutikti gyvai (pvz., gyvena skirtingose pasaulio pusėse). Be to, socialiniuose tinkluose galima kurti grupes, fandomus ir virtualias bendruomenes, kuriose žmonės suteikia vienas kitam informaciją, paramą, pagalbą.
Virtualaus bendravimo trūkumai ir grėsmės
Nepaisant internetinio (virtualaus) bendravimo privalumų, neretai pasigirsta ir kiek kontraversiškesnių vertinimų. Psichologų teigimu, virtualus bendravimas negali duoti to, ką gali suteikti tikras, gyvas bendravimo mechanizmas. Bendraudami ekrano pagalba, mes nematome kito žmogaus veido, negalime suprasti, kaip jis jaučiasi, ką galvoja. Neturime galimybės palaikyti svarbaus akių kontakto. Visa tai tarsi verčia nutolti nuo tikrojo suvokimo, kaip mes turime elgtis, kaip privalome bendrauti. Nesuvokiame ko reikėtų vengti vienoje ar kitoje situacijoje. O galiausiai, mes nustojame suprasti ir priimti kito žmogaus bendravimo manieras, jo emocijas.
Taip pat skaitykite: Tinklaraščių ir socialinių tinklų apžvalga
Vaikai nepajėgūs apsisaugoti nuo dažnėjančių patyčių socialiniuose tinkluose, duomenų rinkimo apie juos, seksualinių kėslų ar įvairių apgavysčių. Vienas iš esminių aspektų tas, kad asmenys, sukeliantys pavojų internete - sunkiai sustabdomi. Tačiau neigiamas socialinių tinklų poveikis pasireiškia ir įvairiausių žargonų, netinkamų vertybių perėmimu. Vaikai nesusitvarko su informacijos gausa, dėl to nespėja suvokti, koks turėtų būti tinkamas elgesys, kokius duomenis galima viešinti ir kokių duomenų atskleisti nederėtų.
Informavimo ir saugumo poreikis
Dėl visų išvardintų aspektų, vaikai turi būti informuoti, kad negalima atskleisti tokių duomenų, kaip: gyvenamosios vietos adresas, asmens ar prisijungimo duomenys, įvairūs slaptažodžiai ir t. t. Dėl suaugusiųjų dėmesio stokos vaikų elgesio kultūrai, kuri persikelia ir į jų kasdienį gyvenimą, dėl visų straipsnyje įvardintų neigiamų veiksnių, itin svarbu, kad tiek tėvai, tiek pedagogai ir kiti vaiko aplinkoje esantys suaugusieji, būtų suinteresuoti jų bendravimo kultūros stiprinimu socialiniuose tinkluose.
Socialinių tinklų įtaka emocijoms, priklausomybė
Dažnai skundžiamės, kad neturime pakankamai laiko savo pomėgiams, sėimai, draugams, bet nesusimąstome, kad šį laiką pasiglemžia feisbukas, instagramas ir pan. Žmogus - bendruomeninė asmenybė, todėl bendravimas socialiniuose tinkluose taip traukia. Tačiau reikėtų jais naudotis saikingai, nes betikslis laiko leidimas juose gali net sukelti depresiją. Įrodyta, jog pranešimai (notifications) feisbuke skatina dopamino išsiskyrimą. Efektas panašus kaip vartojant narkotikus. Tai - priklausomybė.
Jei jaučiate, kad socialiniai tinklai pradeda uzurpuoti Jūsų gyvenimą, atima iš Jūsų laiką ar gyvenimo džiaugsmą, tai laikas įsivesti tam tikras naudojimosi socialiniais tinklais taisykles: būtų gerai turėti laisvą dieną nuo socialinių tinklų, tarkim sekmadienis yra diena be telefono, kompiuterio ir socialinių tinklų. Kurkite ir puoselėkite santykius su žmonėmis GYVAI, realus bendravimas, kontaktas, prisilietimas yra žmogui būtina sąlyga jaustis gerai; nusimatykite dienos metą, kada galite leisti laiką socialiniuose tinkluose, nusimatykite, kiek laiko tam galite skirti per dieną; stebėkite savo nuotaikas pasinaudojus socialiniais tinklais.
Priklausomybės požymių savianalizė
Perskaitykite žemiau esančius teiginius ir pasižymėkite tuos, kuriuos galite pritaikyti sau: 1. Žmonės iš tikrųjų gyvena taip, kaip parodo socialiniuose tinkluose; 2. Jei aš nesurenku pakankamai norimų reakcijų socialiniuose tinkluose esu nevykusi/ęs; 3. Rytą ir vakarą pradedu nuo socialinių tinklų peržiūros; 4. Jei išsikrauna telefonas ir negaliu sekti naujienų socialiniuose tinkluose mane apima stiprus nerimas; 5. Man norisi būti prisijungus prie socialinių tinklų net kai užsiimu kita veikla; 6. Jei negaliu patikrinti savo paskyros socialiniame tinkle, tai kyla jausmas, kad kažką svarbaus praleidžiu; 7. Daug svarbiau, kaip aš atrodau socialiniuose tinkluose, o ne tai, koks iš tiesų yra mano gyvenimas; 8. Dar vykstant renginiui, skubate įkelti nuotraukas ar video į socialinius tinklus; 9. Jei konkretus žmogus nesureagavo į Jūsų nuotrauką ar įrašą socialiniame tinkle, Jūs ilgai ant jo pykstate; 10. Galite visą savaitgalį praleisti lovoje tik stabėdamas kitų žmonių gyvenimą socialiniuose tinkluose; 11. Realiame gyvenime neturite nė vieno artimo draugo; 12. Kasdien vis daugiau laiko praleidžiate prisijungęs prie socialinių tinklų; 13. Jei kažkas Jus atitraukia nuo buvimo socialiniuose tinkluose, Jums kyla stiprus pyktis ir pasipriešinimas; 14. Dėl užsibuvimo socialiniuose tinkluose, esate nespėjęs/usi atlikti svarbaus darbo ar pavėlavęs/usi; 15. Net pabudus naktį, norisi patikrinti savo paskyras; 16. Realiame gyvenime neturite hobio; 17. Darbe ar moksluose net nepastebite, kaip Jūsų dėmesys nukrypsta į socialinius tinklus; 18. Artimi žmonės Jums nuolat priekaištauja, kad per daug laiko praleidžiate prisijungęs; 19. Tavo socialinių tinklų paskyros gyvena visai kitą gyvenimą nei tu jį gyveni.
Taip pat skaitykite: Išsamus gidas: kaip užtikrinti saugumą socialinėse medijose
Jei iš 19 teiginių sau prisitaikėte daugiau nei 12, tai jau rimtas pavojus, kad esate priklausomas/a nuo socialinių tinklų. Jei sau pritaikėte 6-11 teiginių tai esate rizikoje savo gyvenimą nuskurdinti dėl laiko praleidžiamo socialiniuose tinkluose. Pagalvokite, koks ženklas, įvykis ar situacija Jums parodys, kad jau esate rizikoje tapti priklausomas nuo socialinių tinklų.
Bendravimo kultūra ir etiketė skaitmeniniame pasaulyje
Skaitmeninis bendravimas - tai ne tik žinutės, bet ir vertybės. Internete dažnai trūksta tono, emocijų ir kūno kalbos, todėl lengva būti nesuprastam ar net įžeisti kitus netyčia. Svarbu ugdyti gebėjimą bendrauti aiškiai, pagarbiai ir atsakingai - ypač socialiniuose tinkluose, kur mūsų žodžiai gali pasiekti plačią auditoriją.
Atrodo, kad šiais laikais žmonės bendrauja tik socialiniuose tinkluose ir el. paštu. Kam tokiu atveju reikia kažkokių taisyklių? Juk jau yra „nusistovėjusių normų“! Norėčiau pabrėžti 10 paprastų taisyklių, kurios labai praverčia bendraujant tiek socialiniuose tinkluose, tiek elektroniniu paštu.
| Nr. | Taisyklė |
|---|---|
| 1 | Aiškiai pristatykite save pirmajame sakinyje: kas jūs, iš kur, kodėl rašote, ir pridėkite pašnekovo vardą. |
| 2 | Pasirinkite kreipimosi formą („jūs“ arba „tu“) pagal situaciją ir toną. |
| 3 | Nevykite skambinti nepažįstamiems žmonėms iškart - telefonas yra „paskutinė riba“. |
| 4 | Laikykite įžangą trumpą - 1-2 sakiniai. |
| 5 | Mokykitės sakyti „ne“ ir vertinkite savo laiką. |
| 6 | Laiško antraštėje 3-5 žodžiais suformuluokite priežastį. |
| 7 | Patikrinkite pašnekovą internetu, jei kyla abejonių dėl jo rimtumo. |
| 8 | Nustatykite pašto tikrinimo laiką ir laikykitės jo. |
| 9 | Teisingas autoatsakymas turi turėti kontaktinius duomenis ir priežastį dėl nepasiekiamumo. |
| 10 | Siųskite kopijas tik tiems, kurie susiję su laišku; venkite masinio „cc“ chaoso. |
Vartotojų vaidmenys socialiniuose tinkluose
Galimi „e. įkvėpėjas“ - daliniesi pozityviu, naudingu turiniu, palaikai kitus, skatinai diskusijas; „Stebėtojas“ - retai komentuojantis ar dalyvaujantis, bet sąmoningai renkiesi, ką sekti; „Provokatorius“ - dažnai kelia diskusijas, kartais sąmoningai „užkabina“ kitus; „Dalintojas“ - aktyviai dalijasi turiniu, bet ne visada patikrina šaltinius; „Atspindys“ - tavo turinys atspindi tavo emocinę būseną.
Socialiniai tinklai - tai ne tik vieta patiktukams rinkti. Tai ir bendravimo kultūros atspindys, kurį kuriame visi kartu. Pilietiškas pokalbis - tai ne tik mandagumas. Tai gebėjimas išklausyti, argumentuoti ir ieškoti bendrų sprendimų.
Taip pat skaitykite: Vaikų autizmas ir socialinė sąveika
Kaip socialinė žiniasklaida veikia 13–17 metų vaikų psichinę ir elgesio sveikatą
Ką daryti, jei susiduri su nepatogiais ar pavojingais pokalbiais
Ne visi internete yra draugiški. Kartais santykiai, prasidėję kaip flirtas, gali virsti spaudimu ar net grėsme. Ne visi, su kuriais bendraujame internete, yra tokie, kokiais apsimeta. Jei kažkas kelia nerimą - pasikalbėk su tėvais, mokytoju ar psichologu. Jei kažkas kelia nerimą - pasikalbėk su tėvais, mokytoju ar psichologu.
Kaip naudotis socialiniais tinklais sąmoningai ir tikslingai
Jei naudojama su tikslu, socialinė žiniasklaida gali būti labai naudinga, nes internetas - didžiulių galimybių vieta. Tinkamai naudojant, socialinė žiniasklaida padeda palaikyti ryšį su draugais, artimaisiais, bendraminčiais, rasti gerų idėjų ir informacijos, paskleisti informaciją apie save ar savo verslą (pavyzdžiui, rašant tinklaraštį). Tačiau didžioji dalis iš mūsų laiką socialiniuose tinkluose leidžia beprasmiškai, todėl metas keisti savo elgesį.
Štai keletas būdų, kaip galite pradėti kontroliuoti savo naršymo įpročius, laiką ir, galiausiai, savo gyvenimą: naudokite kiekvieną platformą su tikslu; kontroliuokite, ką žiūrite ir kokį turinį pateikiate; nustokite sekti puslapius, paskyras ir žmones, kurie jums neįdomūs; pergalvokite, ką patys pateikiate savo socialinio tinklo paskyroje.
Socialinių tinklų vaidmuo santykių palaikymui
Tong ir Walther (2011) išskiria tris būdus, kaip žmonės palaiko santykius online: buvimą (angl. presence), ryšio ženklus (angl. connection cues) ir komunikacijos turinį. Buvimas yra apibūdinamas kaip vienas kito suvokimas, emocinio ryšio ir artumo jautimas bei jausmas, jog yra palaikomas ryšys. Tai yra įvairus elgesys, susijęs su kitu asmeniu, socialiniuose tinkluose: susirašinėjimas, nuotraukų komentavimas, patiktukų spaudimas ir pan. Autoriai atkreipia dėmesį į tokių veiksmų kiekį ir dažnį: kuo dažniau ir daugiau parodome buvimą šalia, tuo lengviau išlaikyti ryšius.
Santykių palaikymui dar svarbus yra komunikacijos turinys, kadangi jis atspindi, kaip žmonės suvokia juos siejamą ryšį - ar jie yra draugai, ar labai geri draugai ir pan. Yra išskirti pagrindiniai komunikacijos bruožai, kurie padeda palaikyti ryšius: pozityvumas, savęs atskleidimas (angl. self-disclosure), atvirumas ir įsipareigojimo santykiams rodymas.
Fandomai ir priklausymas bendruomenei
Fandoms yra grupė žmonių, kurie visi žavisi ar palaiko tam tikrą populiariosios kultūros subjektą. Psichologė Laurel Steinberg teigia, jog priklausymas fandom leidžia asmenims surasti panašiai mąstančių žmonių, su jais sukurti ryšius, nepriklausomai nuo jų lokacijos. Viena iš svarbiausių priklausymo fandoms naudų yra sukuriamas jausmas, jog asmuo tam tikroje grupėje pritampa. Tai gali būti naudinga psichinei, emocinei ir socialinei sveikatai.
Ar socialiniai tinklai pakeitė gyvą bendravimą?
Yra manoma, jog online bendravimas keičia (angl. displace) gyvą bendravimą. Vis daugiau įvyksta atvejų, kuomet paaugliai socialinėse situacijose ignoruoja šalia esančius žmones ir tik naršo telefonuose. Tokie pavyzdžiai paremia idėją, kad socialinių tinklų pagalba sukurti santykiai gali pakeisti gyvą bendravimą ir santykius. Vis dėl to, empiriniai tyrimai rodo, kuo dažniau asmenys naudojasi socialiniais tinklais, tuo labiau jie yra linkę bendrauti gyvai su savo draugais ar šeimos nariais, o to rezultatas yra didesnis ir įvairesnis socialinis ratas. Be to, ilgesnis socialinių tinklų naudojimas yra siejamas su didesnio kiekio socialinių ryšių turėjimu.
Vis daugiau atsiranda nuomonių, kad kompiuteriais medijuojamas bendravimas papildo tradicinį, gyvą bendravimą. Dažnai žmonės susipažįsta su kitais internete, užmezga ryšį ir tuomet tariasi susitikti gyvai. Arba kitas pavyzdys yra situacijos, kuomet asmenys negali susitikti gyvai, nes vienas iš jų yra išvažiavęs. Tuomet interneto pagalba asmenys gali toliau palaikyti savo santykius ir bendravimas išlieka nepakitęs.
Rekomendacijos tėvams ir pedagogams
Paulauskaitės (2018) teigimu, socialinių tinklų populiarumas tarp vaikų ir paauglių beveik toks, kaip ir internetu. Dėl to svarbu, kad tiek tėvai, tiek pedagogai ir kiti vaiko aplinkoje esantys suaugusieji, būtų suinteresuoti jų bendravimo kultūros stiprinimu socialiniuose tinkluose. Jeigu pastebite, kad vaikas ar paauglys turi rizikos požymių (dažnas laiko leidimas, emociniai svyravimai, izoliacija), pasikalbėkite, nustatykite taisykles ir, jei reikia, kreipkitės į specialistus.
Nereikia pulti į kraštutinumus ir išsitrinti savo paskyras socialiniuose tinkluose. Nuo kasdienio gyvenimo nereikia slėptis ar bėgti. Puoselėkite arba ieškokite mėgstamos veiklos, kuri užpildytų Jūsų laisvalaikį.
tags: #bendravimas #socialiniuose #tinkluose