Priklausomybė nuo kompiuterinių žaidimų yra oficialiai pripažintas psichikos sveikatos sutrikimas, kurį Pasaulio sveikatos organizacija 2019 metais įtraukė į Tarptautinę ligų klasifikaciją. Šis straipsnis padės atpažinti konkrečius simptomus, suprasti, kas vyksta smegenyse, ir sužinoti, kur Lietuvoje kreiptis pagalbos. Klausimas, kurį dažniausiai užduoda ir žaidėjai, ir jų artimieji, paprastas: kur baigiasi sveikas laisvalaikis ir prasideda problema? Sveikas pomėgis netrukdo kasdienėms pareigoms. Svarbu suprasti: net ir ilgos valandos prie žaidimų savaime nereiškia priklausomybės nuo kompiuterio. Priklausomybė palieka pėdsaką ir kūne, ir emocijose, ir elgesyje.
Emocinių ir kognityvinių simptomų rinkinys
Emociškai priklausomybė pasireiškia tam tikrais simptomais: žmogus jaučia stiprų nerimą ar irzlumą, kai negali prisijungti prie žaidimo. Pasitenkinimą žmogus pajunta beveik tik žaisdamas, o kitos veiklos atrodo blankios. Apgaulė - vienas labiausiai nerimą keliančių ženklų: žmogus pradeda slėpti, kiek iš tikrųjų žaidžia. Priklausomybė nuo kompiuterinių žaidimų yra gydomas sutrikimas, ir veiksmingos pagalbos tikrai esama. Kognityvinė elgesio terapija (KET) yra labiausiai moksliškai pagrįstas būdas gydyti priklausomybę nuo kompiuterio. Pavyzdžiui, įsitikinimą „tik žaisdamas galiu atsipalaiduoti“ terapeutas su pacientu patikrina kartu: ar tai tiesa? Toks klausinėjimas ir yra pagrindinis KET principas. Vaikų priklausomybei ypač svarbus šeimos vaidmuo: kartu su terapeutu šeima nustato aiškias, abipusiai sutartas ekrano laiko taisykles. Savarankišką darbą galima pradėti dar laukiant profesionalios pagalbos arba kartu su ja.
Biologiniai ir neurobiologiniai aspektai
Biologinis priklausomybės nuo kompiuterinių žaidimų pagrindas - smegenų atlygio sistema. Laikui bėgant smegenys prisitaiko, o paauglių smegenys ypač pažeidžiamos. Biologinis polinkis - tik viena dalis. Dažnai kalbama apie tai, kad nuolatinė interneto prieiga naikina natūralias žaidimo pertraukas, o stiprios internetinės bendruomenės kartais pakeičia realų bendravimą. Tyrimai rodo, jog vyrai turi didesnę tendenciją išvystyti priklausomybę žaidimams nei moterys, o funkcijinis magnetinis rezonansas (FMRi) rodo, kad tam tikri vyrų smegenų centrai žaidimo metu reaguoja į tariamą pavojų teritorijoje. Tačiau svarbu pabrėžti, kad neurobiologiniai faktoriai nėra vienintelė priežastis: socialiniai, psichologiniai ir aplinkos veiksniai taip pat turi didelę įtaką.
Socialiniai ir psichosocialiniai veiksniai
Priklausomybė nuo internetinių žaidimų nėra tik asmeninis sutrikimas. Nuolatinė interneto prieiga gali sukelti socialinę izoliaciją, tačiau kai kuriems žmonėms žaidimai tampa pagrindiniu ryšio su kitais būdu. Žaidimų industrija teigia, kad žaidėjai yra aistringi, o PSO perspėja, kad moralizuojančios etiketės gali nutylėti realias problemas, tokias kaip depresija ar socialinis nerimas. UNICEF ataskaitos pabrėžia, jog kai kurios tyrimų išvados nurodo, kad žaidimai gali padėti sumažinti kitų priklausomybių įsigalėjimą, tačiau tai priklauso nuo konteksto ir saiko. Taip pat įtvirtinama, kad priklausomybė nekyla vien dėl žaidimų, o yra sudėtingos sąveikos tarp asmeninių bruožų, šeimos dinamikos ir aplinkos streso.
Simptomai pagal amžių ir gyvenimo situacijas
Nuo kompiuterio priklausomi asmenys dažnai neigia problemą. Jie gali jausti kaltę, gėdą ar baimę atskleisti priklausomybę, nes aplinkiniai klausia: „ Ar tai tik laikinas pomėgis, ar tikrai problema?“. Priklausomybės atvejo charakteristikos gali skirtis priklausomai nuo amžiaus: vaikams ir paaugliams svarbus šeimos įsitraukimas bei mokyklos palaikymas, o suaugusiems - darbo ir socialinių santykių išlaikymas. Fiziniai simptomai gali apimti akių išsausėjimą, įtampą akyse, nugaros ir kaklo skausmus, galvos skausmus ir miego sutrikimus. Taip pat pastebima, kad nutraukus ar apribojus prieigą prie Žaidimų, žmogus gali patirti nerimą ar dirglumą, o pats laiką prie kompiuterio pradeda laikyti didesne problema nei iš tikrųjų yra.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę nuo kompiuterinių žaidimų?
Priežastys ir rizikos grupės
Priklausomybės rizikos veiksniai apima psichologinius (stresas, depresija, vienatvė), socialinius (socialinio ryšio trūkumas, prieigos prie informacijos gausa), ir biologinius (genetinė polinkis, smegenų atlygio sistema). Tyrimai rodo, kad agresyvūs, turintys prastą savikontrolę ar narcisistinės asmenybės bruožus žmonės gali patekti į rizikos grupę. Vyrauja nuomonė, kad internetiniai žaidimai suteikia taškų savivertėje ir statuso pojūtį, kuris gali būti patrauklus tiems, kurie realybėje gali būti nepatenkinti savimi. Taip pat išryškėja ryšys tarp šeimos santykių, streso realybėje ir internetinių įtraukties impulsų.
Priklausomybės diagnozavimas ir vaidmuo visuomenėje
Naujosios tarptautinės klasifikacijos klausimas iki šiol provokuoja diskusijas: ar tam tikras laikas prie žaidimų turėtų būti laikomas priklausomybe. Pasaulio sveikatos organizacija siūlo kriterijus, pagal kuriuos priklausomybė apibrėžiama kaip pirmenybės teikimas žaidimams prieš kitus gyvenimo interesus ir nuolatiniai neigiami padariniai. Jie teigia, kad diagnozė dažnai nustatoma tada, kai simptomai išlieka daugiau nei 12 mėnesių, bet yra ir atvejų, kai įmanoma ankstyva intervencija. Psichoaktyvių medžiagų įtaka aiškiai suprantama palyginti su kompiuterine priklausomybe, tačiau skirtingų nuomonių kyla ir dėl to, ar žaidėjai turėtų būti stigmatizuojami ar ne.
Kaip įveikti priklausomybę nuo kompiuterio
Nėra vaistų, skirtų gydyti priklausomybę nuo kompiuterio. Kaip ir kitų priklausomybių atvejais, gali padėti priklausomybių ligų specialistai, o pirmasis žingsnis - žmogaus pripažinimas, kad jam reikia pagalbos. Praktiniai patarimai: ištrinti visus kompiuterinius žaidimus, užblokuoti prieigas prie žaidimų ar portalų, kuriose praleidžiamas laikas, ištrinti socialinių medijų profilius, išmokti naudotis kompiuteriu tik būtina. Žmo- gus turėtų skatinti gyvai praleisti laiką - sportuoti, užsiimti kūryba ar savanoryste. Svarbu nustatyti aiškias ribas dėl kompiuterio naudojimo ir kurti alternatyvių veiklų planą. Jei savarankiškai nepavyksta, galima kreiptis į specialistus, kurie padės įveikti priklausomybę ir išmokys, kaip elgtis susidūrus su potraukiu prisėsti prie kompiuterio.
Savipagalba ir šeimos vaidmuo
Savipagalba apima žaidimo laiko stebėjimą, blokavimo programas ir alternatyvių veiklų planavimą. Vaikų priklausomybė dažnai prasideda nepastebimai, todėl svarbu įtraukti šeimą: kartu su gydytojais ar psichologais nustatyti aiškias taisykles ir skatinti vaiką dalyvauti socialinėje ar fizinėje veikloje. Multidimensinė šeimos terapija taikoma Lietuvoje ir teikia metodinę pagalbą šeimoms, kuriose auga elgesio sunkumų turintys vaikai. Terapijos tikslas - pagerinti komunikaciją šeimoje, o ne vien tik sumažinti laiko praleidimą prie ekrano. Praktiškai tai reiškia, kad terapeutai įtraukia tėvus į sesijas, siekdami sukurti palaikančią aplinką, kurioje paauglys mokosi žaisti tinkamai ir be žalingų įpročių.
Ką daryti, jei vaikas ar paauglys žaidžia per daug
Apie priklausomybę nuo internetinių žaidimų kalbama švelniai: svarbu būti atviri, rūpintis paaugliu, o ne kritikuoti. Pagrindiniai signalai - pripažinimo nebuvimas, neigimas ir konflikto eskalavimas šeimoje. Tyrimai rodo, kad 3-4 procentai paauglių visame pasaulyje yra priklausomi nuo virtualių žaidimų. Multidimensinės šeimos terapijos metu gydytojai siekia įtraukti paauglį į terapinį procesą, atstatyti gebėjimą bendrauti ir sumažinti konfliktus namuose. Ilgalaikė terapija gali būti 4-6 mėnesiai, su reguliariais susitikimais, kartais neformalioje aplinkoje, kai reikia - su vienu terapeutu ar keliomis komando narėmis.
Taip pat skaitykite: Žaidimų priklausomybės pasekmės
Specialistų nuomonės ir ginčai
Visuomenės ir mokslininkų nuomonės dėl žaidimų sutrikimo klasifikavimo yra nevienodos. Kai kurie teigia, kad tai yra mediciniškai reikšminga problema ir ją reikia gydyti, kiti kritikuoja diagnostinį skaidrumą ir nerimo dėl stigmatizavimo. UNICEF ir kiti tyrimai pripažįsta, kad priklausomybė nuo žaidimų gali būti nuolatinė rizika mažoje populiacijoje, tačiau jokiu būdu neturėtų būti demonizuojama visiems žaidėjams. Dėl to svarbu radus pusiausvyrą tarp įrodymais pagrįtos intervencijos ir atsargaus, nešališko požiūrio į žaidimus.
Praktiniai patarimai tėvams ir globėjams
Kai vaikas ar paauglys praleidžia daug laiko prie ekranų, tėvams verta apsvarstyti šiuos žingsnius: sudaryti aiškų dienos režimą, užtikrinti pakankamai miego, maisto ir fizinės veiklos; suderinti elektroninį laiką su realybe; įtraukti vaiką į fizinį aktyvumą ir socialinę veiklą; palaikyti atvirą dialogą apie žaidimus ir jų poveikį; jei reikia - kreiptis į specialistus dėl šeimos terapijos ar individualiosios konsultacijos.
Priklausomybės prevencija ir saikingas naudojimas
Saikingas kompiuterio naudojimas tikrai įmanomas. Daugelis žmonių moka suderinti gyvenimus prie kompiuterio ir už jo, išlaikydami emocinę ir fizinę pusiausvyrą. Svarbu suvokti, kad priklausomybė yra rimta problema ir ją galima įveikti su tinkama pagalba bei nuoširdžiu įsipareigojimu keisti įpročius. Taip pat svarbu išlaikyti realią perspektyvą: kompiuteriai ir internetas yra svarbūs, tačiau jie neturi valdyti viso žmogaus gyvenimo.
Nepamirškite: jei įtariate priklausomybę, kreiptis galima į šeimos gydytoją arba į savivaldybės psichikos sveikatos centrą. Priklausomybės nuo kompiuterio yra rimta, bet gydoma liga, ir pagalbos yra visose didesnėse Lietuvos miestų įstaigose.
Taip pat skaitykite: Priklausomybės nuo žaidimų simptomai ir jų pasekmės
tags: #kompiuteriniu #zaidimu #priklausomybe #simtomai