Slauga yra sudėtinė sveikatos priežiūros dalis, apimanti sveikatos ugdymą, stiprinimą ir saugojimą, ligų ir rizikos veiksnių profilaktiką, sveikų ir sergančių asmenų fizinę, psichikos ir socialinę priežiūrą. Vykstant sveikatos priežiūros sistemos pokyčiams, modernėjant ir sudėtingėjant sveikatos priežiūros sistemai, auga ir slaugytojoms poreikis tobulėti ir gilinti kompetencijas, semtis naujų žinių ir gebėjimų įvairiose sveikatos priežiūros srityse. Slaugytojai privalo nuolat tobulėti, atnaujinti savo kompetencijas ir žinias. Tam yra skirti kvalifikaciniai mokymai, kursai, klinikinė praktika ar situacijų aptarimas darbo vietoje.
Slaugos ir medicinos raidą skatino keli veiksniai. Slaugos atsiradimą skatino poreikis rūpintis silpnesniais, bejėgiais, kenčiančiais, sergančiais šeimos nariais, kilęs iš esminio tėvystės ir motinystės, genties išlikimo instinkto. Slauga atsirado anksčiau negu medicina, bet pastarajai tobulėjant, buvo glaudžiai su ja susijusi.
Slaugos sampratos ištakos ir raida
Priešistorė ir senovė
Slaugos praktika atsirado ir formavosi jau priešistoriniais laikais. Motinų rūpinimasis savo naujagimiais ir mažais vaikais lėmė tai, kad pirminėje bendruomenėje slaugos funkcija priklausė daugiausia moterims, buvo instinktyvi ir pagrįsta patyrimu bei stebėjimu. Slaugos profesija yra viena seniausių pasaulyje. Medicina ir slauga yra viena seniausių profesijų žmonijos istorijoje.
Senovės Indijoje slaugytojais daugiausia dirbo dvasininkų luomui priklausę vyrai. Traktate Gydytojas, vaistai, slaugytojas ir ligonis aprašoma slaugytojo savybės ir funkcijos. Senovės Egipte slauga, kaip ir medicina, kilo iš burtininkavimo ir kerėjimo. Vadinamieji sveikatos amatininkai (slaugytojų pirmtakai) ligoniams kalbėdavo užkeikimus, atlikdavo ritualus ir šokius, slaugai ir gydymui naudojo vidurių paleidžiamuosius žolių mišinius, ugnį, vandenį, reikalavo nešioti amuletus ir melstis dievams, t. p. taikė trepanaciją.
Senovės Graikijoje kūrėsi medicinos centrai, kur dirbo žyniai, gydytojai ir jų padėjėjai, vadinami krepšių nešiotojais (juose nešiodavo priemones, kurių reikia ligoniams prižiūrėti). Jie būdavo daugiausia vergai vyrai. Vieni asistavo žyniams, kiti slaugydavo. Buvo taikoma dieta, propaguojamas vegetarizmas, fizioterapinės procedūros, saulės vonios, poilsiaujama ant jūros kranto. Hipokratas atmetė mitus, prietarus, magiją ir rėmėsi medicinos mokslo samprata.
Taip pat skaitykite: Socialinių kompetencijų svarba mokytojams
Senovės Romoje buvo rūpinamasi kūno, dantų priežiūra, asmens higiena. Kurtos prieglaudos, ambulatorijos ir ligoninės, kuriose slaugos paslaugas teikdavo kariuomenės sanitarai. Galenas organizavo ligonių lankymą, siekė, kad slauga būtų pagrįsta gailestingumu, padėdavo gaminti vaistus. Jis plačiai taikė gydymą vandeniu, tam buvo įkurtos viešosios pirtys, kurių darbuotojai atlikdavo vandens procedūras, fizinius pratimus, masažą gydomaisiais aliejais.
Senovės žydų sveikatos priežiūra buvo grindžiama Tora, joje nurodoma, kaip apsisaugoti nuo užkrečiamųjų ligų, nurodoma moters higiena per mėnesines ir gimdymą, berniukų apipjaustymo apeigos. Judėjų bendruomenėje organizuotos sveikatos prižiūrėtojų grupės, kurios lankydavo ligonius, parūpindavo vaistų, maisto. Kinijoje gydymui ir slaugai naudotas masažas, vandens procedūros, fiziniai pratimai, žolės, mineralai, taurės, maudymas voniose, labiausiai išpopuliarėjo akupunktūra.
Viduramžiai: krikščioniškos globos tradicija
Viduramžių laikotarpiu slaugos profesijai didelę įtaką davė krikščionybė. Dvasininkų pastangomis pastatyta ligoninių, vienuoliai teikdavo pastogę piligrimams, beturčiams, slaugydavo ligonius. Įsteigtos vyrų ir moterų diakonų pareigos, jie rūpinosi ligonių ir vargšų globa, vėliau diakonų namai tapo ligoninėmis. Pirmoji diakonė buvo graikų aristokratė Feba - vizituojančioji namų slaugytoja. Romos aristokratė Fabijola 390 savo namuose įkūrė viešą krikščionišką nemokamą ligoninę, dirbo joje slaugytoja.
Pirmieji vienuolynai įsikūrė Egipte, Romoje, Marselyje, vėliau - visoje Vakarų Europoje. Vienuolynuose dirbo nuolatiniai slaugytojai. Vieną pirmųjų slaugos ligoninių 651 įkūrė šv. Augustino ordino seserys Paryžiuje. Augustiniečių ordinas yra pirmoji oficiali visuomeninė moterų slaugytojų organizacija. Šv. Dvasios ordinas įkurtas apie 1180 Monpellier Prancūzijoje.
Slauga rūpinosi moterų ir vyrų religinės bendruomenės: 12 a. pabaigoje pradėjusios kurtis beginės prižiūrėjo ligonius, senelius, 13 a. pirmoje pusėje įsikūrę begardai rūpinosi ligonių globa ir mokymu. 12-14 a. sužeistuosius ligonius ir neįgaliuosius slaugė kariniai (šv. Jono, teutonų, šv. Lozoriaus) ir religiniai (šv. Augustino, šv. Pranciškaus) ordinai. Šių ordinų nariai dirbo ligoninėse, lankydavo ligonius namuose, statė nuosavas ligonines, rūpinosi mirusiųjų laidojimu. Slauga buvo kvalifikuota ir veiksminga. Viduramžiais atsidavę savo darbui slaugytojai buvo skelbiami šventaisiais. Iš kanonizuotų slaugytojų žinomesnės šv. Kotryna Sienietė, šv. Hildegarda Bingenietė iš Vokietijos, šv. Elžbieta Vengrė, šv. Brigita iš Švedijos, šv. Jadvyga, Lenkijos karalienė.
Taip pat skaitykite: Kompetencijos socialiniam darbui
Sumenkinimas ir atgimimas
16 a. skilus krikščionybei protestantizmą išpažįstančiose šalyse slauga labai sumenko, uždarytos katalikų bažnyčios, vienuolynai ir prie jų veikusios ligoninės, trūko kvalifikuotų slaugytojų, dirbo žemesnių socialinių sluoksnių atstovai. 19 a. atgimė teigiamas požiūris į slaugą. Pastorius T. Ligonius prižiūrėjo jaunos moterys. Iš gydytojų, vyresnių slaugytojų jos mokėsi medicinos, farmakologijos, teorinių disciplinų. 19 a. slaugos pažangai padėjo sergančiųjų socialinės aplinkos reikšmės supratimas ir moterims sudarytos galimybės mokytis.
Florencija Naitingeila ir šiuolaikinės slaugos pradžia
F. Naitingeil ir jos bendražygiai sukūrė pirmąją slaugos sistemą. Pati to nežinodama, ji sukūrė šiuolaikinį slaugos modelį. Prieš tai buvusi chaotiška, padrika, slauga tapo sisteminga ir organizuota. Ji kilusi iš pasiturinčios (didikų) šeimos, turinti gerą išsilavinimą, socialinį statusą. Ji Krymo kare organizavo gailestingųjų seserų būrį ir dalyvavo fronte (pirmą kartą britų armijoje moterims buvo leista dirbti slaugytojomis).
F. Nightingale 1859 Didžiojoje Britanijoje ir 1860 Jungtinėse Amerikos Valstijose išleido knygą Pastabos apie slaugą (Notes on Nursing), jos iniciatyva Šv. Tomo ligoninėje Londone įsteigta pirmoji slaugytojų mokykla. Mokymas buvo paremtas teorija ir praktika, studijų programa ir mokymo metodai, paplitę pasaulyje, skatino individualią slaugą, akcentavo ligonio stebėjimą, slaugos duomenų rinkimą ir dokumentavimo svarbą, ligonio asmens higieną ir švarios aplinkos palaikymo reikšmę. Sukurta F. Nigthingale priesaika, kurioje pabrėžiami profesionalios slaugos doriniai ir etiniai reikalavimai.
Tačiau slaugytojos turi žinoti šią priesaiką, kad suprastų iš kur atsirado modernioji slauga, kokios jos ištakos, kokiais kriterijais savo darbe rėmėsi jų pirmtakai, kad geriau suvoktų šiuolaikinės slaugos turinį ir ateities slaugos raidos perspektyvas. Priesaikoje pabrėžiami aukšti moraliniai ir etiniai profesionalios slaugos reikalavimai, pabrėžiamas glaudus gydytojo ir slaugytojo bendradarbiavimas siekiant išgydyti pacientą. Priesaika atspindi F.Naitingeil filosofiją ir stilių. Pirmoji panaudojo slaugoje socialinio darbo elementus, kurie vėliau išsirutuliojo į socialinio darbo profesiją. Buvo visuomenės sveikatos priežiūros reformos bei civilinės slaugos pradininkė Anglijoje. Inicijavo visuomenės sanitarijos reformas, prisidėjo prie sanitarinės būklės gerinimo Indijoje.
XX amžiaus slaugos raida ir mokslo samprata
20 a. pradžioje Jungtinėse Amerikos Valstijose prasidėjo greitas sveikatos priežiūros ir slaugos mokymo progresas. Slaugytojai Mary Adelaide Nutting (1858-1948, Jungtinės Amerikos Valstijos) pavyko pasiekti, kad slaugos mokymas būtų universitetinis, 1907 ji tapo pirmąja slaugos profesore. 1927 Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybė patvirtino oficialius reikalavimus universitetinėms slaugos studijoms, įkurtos bakalauro, magistro ir doktorantūros programos. Prie slaugos universitetinių studijų kūrimo prisidėjo Raudonojo Kryžiaus organizacija, Rockefellerio fondas, Lenkijos žydų jungtinis komitetas, Austrijos gerovės fondas. Belgijoje 1935 atidaryta Slaugos universitetinė mokykla, 4 dešimtmetyje panašių mokyklų įkurta Prancūzijoje, Ispanijoje. 20 a. viduryje pasikeitė slaugos turinys ir tikslai, susiformavo slauga kaip mokslo samprata. Jungtinėse Amerikos Valstijose įgyvendinti mokslu paremti slaugos modeliai.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo kompetencijos
Šiuolaikinės slaugos apibrėžimai ir modeliai
1959 m. D. E. Johnson, viena pirmųjų slaugos teoretikių “Amerikos slaugos žurnale” pirmą kartą pateikė šiuolaikinio slaugos mokslo apibrėžimą: Slaugos mokslas - tai kaupimas, sintezė, įvertinimas ir išplėtojimas žinių, gautų studijuojant: vertinant aplinkos poveikį individui, šeimai, ar bendruomenei ir atsaką į aplinkos poveikį. 1969 m. F. G. Abdellah: Slaugos mokslas - tai tik slaugai būdinga visuma žinių iš fizinių, biologinių, psichologinių ir sociologinių mokslų sričių.
Hildegard E. Peplau (1909-1999, Jungtinės Amerikos Valstijos) knygoje Tarpasmeniniai ryšiai slaugoje (Interpersonal Relations in Nursing, 1952) apibūdina slaugos modelį kaip besiformuojantį slaugytojo ir ligonio asmeninių santykių procesą. Faye Glenn Abdellah (1919-2017, Jungtinės Amerikos Valstijos) 1960 aprašydama slaugą labiausiai rūpinosi ligoniu ir jo problemomis, slaugos planavimu. 1961 Ida Jean Orlando (gimęs 1926, Jungtinės Amerikos Valstijos) aprašė slaugą, kaip tarpasmeninės slaugytojo ir ligonio sąveikos procesą. 1974 Callista Roy (g. 1939, Jungtinės Amerikos Valstijos) paskelbė prisitaikymo (adaptacijos) modelio principus. Nancy Roper (1918-2004, Didžioji Britanija), Winifred W. Logan, Alison L.
Slaugos formos ir tikslai
Bendruomenės slauga. Taikoma pirminės sveikatos priežiūros centruose (PSPC). Bendruomenės slaugytojas atlieka ne tik visas bendrosios praktikos slaugytojo funkcijas, bet ir papildomus uždavinius - organizuoja, planuoja ir vykdo namų slaugą. Bendruomenės slaugytojas organizuoja ir įgyvendina sveikatos programas, nukreiptas prieš žalingus įpročius, nesveiką gyvenimo būdą, rūpinasi įvairių ligų profilaktikos, šeimos planavimo, lytinio auklėjimo ir kitomis programomis.
Probleminė slauga: (orientuota į priežastį, o ne į simptomus) atliekant probleminę slaugą, siekiama, kad slauga būtų tikslinga, kad ji būtų individuali, orientuota į konkretų pacientą. Rezultatyvioji slauga: vertindami slaugą, galima pastebėti išmatuojamus rezultatus, (pvz., šaliname skausmą ir pasiekiame, kad pacientas nejaučia skausmo).
Slaugytojo kompetencijos samprata
Pasaulio sveikatos organizacija kelia slaugytojams reikalavimą įgyti kompetenciją dešimtyje sričių: kritinio mąstymo, bendravimo, technologijų panaudojimo, žmoniškųjų vertybių, etiško mąstymo, globalios sveikatos priežiūros politikos, organizavimo ir finansavimo, sveikatos priežiūros, apimties koordinavimo, sveikatos pagalbos vystymo ir plėtojimo, profesinio tobulėjimo.
Slaugyti įvairaus amžiaus sveikus (kūdikius, labai senus žmones) ir sergančius asmenis, mokėti atlikti slaugos procedūras ir veiksmus, kurie visiškai užtikrintų paciento gyvybines veiklas, kad ir kokia būtų jo liga ar negalia; Ugdyti, stiprinti ir palaikyti pacientų ir dar nesergančių gyventojų sveikatą, mokyti sveikos gyvensenos, patarti kaip išsaugoti sveikatą, diegti asmens higienos įgūdžius; Skatinti pacientą, jo šeimą kiek įmanoma labiau dalyvauti slaugymo veikloje, skatinti savirūpą ir paciento pasitikėjimą savimi, mokyti pacientą pasirūpinti savimi; Mokyti studentus bei kitus sveikatos priežiūros darbuotojus slaugos, analizuoti mokymo poreikį, organizuoti ir įgyvendinti mokymą ir analizuoti jo rezultatus; Bendradarbiauti su kitais sveikatos priežiūros sistemos darbuotojais, gebėti konstruktyviai dirbti komandoje, bendradarbiauti su kitomis institucijomis - socialinės rūpybos, visuomeninėmis organizacijomis; Nuolat tobulinti savo žinias ir praktinius gebėjimus, diegti slaugos mokslo naujoves; Dirbti slaugos mokslinį tiriamąjį darbą.
Moralinės vertybės ir profesionalumas
Tyrimai rodo, kad slaugytojų moralinės vertybės yra reikšmingas aspektas slaugos praktikoje. Slaugytojų morališkumas lemia kokybišką pacientų priežiūrą, užtikrina profesionalumą ir etiškumą su kolegomis bei pacientais. Moralinių vertybių dėka ir jomis paremtu bendravimu, pacientų sveikimas psichiatrijos skyriuje yra greitesnis ir efektyvesnis.
Pacientų sauga ir standartizavimas
Pacientų sauga mano gyvenime atsirado, kai pradėjau studijuoti bendrosios praktikos slaugytojos studijų programą. Tada dar niekas nenaudojo tokių terminų kaip pacientų sauga, bet saugumo aspektų mus mokė daugelyje dalykų: atsakingai skaityti vaistų pavadinimus, atidumo darbo metu, saugaus elgesio su pacientu jį statant, guldant. Šiuo metu esu Anesteziologijos klinikos slaugos vadovė, o anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytoja dirbu beveik 20 metų.
Anestezijos slaugytoja turi sulaukti visos komandos narių žodinio patvirtinimo kiekviename iš trijų kontrolinio lapo etape, kad yra atlikti tam tikri žingsniai ir jie jau pažymėti lape. Diegiant ankstyvojo perspėjimo skalę, slaugytojai turėjo aprašyti patirtį ir pastebėjimus naudojantis ja. Siekiame gauti grįžtamąjį ryšį iš komandos narių, kad naujas įrankis ne trukdytų, o padėtų saugiai dirbti.
Visada yra stengiamasi sugalvoti naujų įrankių, kurie palengvintų slaugytojo darbą, todėl 2013 metais pradėtas naudoti standartizuotų švirkštų žymėjimas pagal tarptautinį ISO standartą. Vėliau pradėti taikyti ir standartizuoti procedūrų aprašai, standartizuotas medikamentų skiedimas, pradėta standartizuoti slaugytojų darbo vietas. Standartizavimo nauda slaugos praktikoje: Palengvina slaugytojų darbą Sumažina klaidų riziką Užtikrina saugesnę aplinką pacientams Gerina darbo efektyvumą.
Skaitmeninės technologijos ir slauga
Skaitmeninių technologijų pažanga didelė ir ji pasitarnauja asmens sveikatos priežiūroje, tačiau skaitmeninės technologijos ir naudojami įrankiai nepakeis slaugytojo rūpestingumo ir dėmesingumo.
Išplėstinės praktikos slaugytojų kompetencijų laukas
Moksliniais tyrimais nustatyta išplėstinės praktikos slaugytojų teikiama nauda asmens sveikatos priežiūros sistemoje. Išplėstinės praktikos slaugytojams profesinės adaptacijos laikotarpiu pirmaisiais darbo metais būtini šie klinikiniai įgūdžiai: pirmosios pagalbos teikimo, konsultavimo imunoprofilaktikos ir ligų prevencijos programų klausimais, klinikinių sprendimų priėmimo, pacientų sveikatos būklės vertinimo, teorinių žinių taikymo praktikoje, klinikinės farmakologijos, tarpdalykinės komunikacijos, vadybos ir pamatiniai bendrosios praktikos slaugos įgūdžiai. Būtinieji tarpasmeniniai gebėjimai: komunikabilumas, kantrumas, pasitikėjimas savimi, įžvalgumas, dėmesingumas, konfliktinių situacijų valdymas, iniciatyvumas. Nustatyta ir teisės aktų išmanymo, profesinio tobulėjimo siekio, klinikinių įgūdžių demonstravimo, emocinės brandos, pozityvumo savybių svarba.
Išplėstinės praktikos slaugytojų profesinę adaptaciją gerinančios priemonės yra vadovų atvirumas inovacijoms, visuomenės informavimas apie išplėstinės praktikos slaugytojų kompetentingumą, materialinių ir organizacinių išteklių prieinamumas, teigiamos emocinės atmosferos mokymuisi užtikrinimas, profesinio tobulėjimo galimybių, formalios mentorystės užtikrinimas, praktikos ir mentorystės programų studijų metu tobulinimas, kolegų efektyvus bendradarbiavimas, emocinis palaikymas ir dalijimasis profesinėmis žiniomis.
Slaugytojų darbo iššūkiai
Slaugytojų darbo tempas yra labai didelis ir dažnai sunku atrasti laisvą minutę naujoms užduotims vykdyti. Naujų pokyčių priėmimas skirtingose organizacijose, įskaitant ir medicinos įstaigų, vyksta gana sudėtingai. Dėl per didelio darbo krūvio kenčia ir pacientai, ir personalas. Pacientai gauna per mažai dėmesio, o slaugytojas darbo metu jaučia didelę įtampą. Dėl senstančios visuomenės ir su tuo susijusių kitų priežasčių, ateityje slaugytojų dar labiau trūks. Apie slaugytojų poreikio problemą reikėtų aktyviau kalbėtis tarpusavyje, su slaugytojus atstovaujančiais vadovais, slaugytojus atstovaujančiose organizacijose.
Kompetencijų plėtra per studijas ir mokymus
Augant slaugytojų poreikiui, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) iniciatyva, šiais metais buvo padidintas valstybės finansuojamų vietų norintiems studijuoti slaugos studijas skaičius. Kokybiškos studijos ir galimybė specializuotis pasirinktoje slaugos srityje reikšmingai prisideda prie dar didesnio slaugos paslaugų tobulinimo. SAM Slaugos ir ilgalaikės priežiūros skyriaus patarėjo Artūro Šimkaus teigimu, tobulėjant sveikatos priežiūros galimybėms, didėja sveikatos priežiūros specialistų kompetencijų plėtros, aukštesnio jų savarankiškumo lygio, komandinio darbo įgūdžių ir lyderystės poreikis. „Informacinės technologijos ir dirbtinis intelektas yra vis plačiau taikomi sveikatos priežiūros srityje. Todėl studijų programų tobulinimas, jų metu suteikiamų kompetencijų plėtra yra neišvengiama būtinybė - ateities slaugytoją matome kaip kompetentingą, savarankišką savo srities profesionalą, gebantį būti komandos lyderiu“, - sakė jis.
SAM atstovui pritarė ir Kauno kolegijos Medicinos fakulteto Studijų kokybės vystymo vadovė Vilma Rastenienė: „Slaugos praktikoje ir studijų metu diegiamos informacinės technologijos, moderni medicinos ir slaugos įranga, kuriai valdyti būtinas informacinių technologijų išmanymas. Studijų metu studentai simuliacinėse klasėse mokosi atlikti įvairias procedūras, naudodami daugiafunkcius muliažus, modernią kompiuterinę įrangą“.
Studijų galimybės Lietuvoje
Įgyti slaugytojo kvalifikaciją siūlo net 12 aukštojo mokslo institucijų. V. Rastenienės teigimu, šiuo metu bendrosios praktikos slaugytojus Lietuvoje rengia 12 aukštojo mokslo institucijų: 3 universitetai ir 9 kolegijos. Universitetinio bakalauro kvalifikacinis laipsnis įgyjamas sėkmingai baigus 4 metų trukmės studijas, o profesinis bakalauro laipsnis - baigusiems 3,5 metų trunkančias kolegines studijas. Siekiantys studijuoti slaugą kolegijose, gali pretenduoti į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas vietas. Taip pat yra galimybė studijuoti valstybės nefinansuojamoje vietoje su stipendija. Stojantieji turi būti išlaikę lietuvių kalbos, matematikos ir vieną laisvai pasirinktą valstybinį brandos egzaminą. Stojančiųjų į slaugos studijas kolegijose konkursinis balas turėtų būti ne žemesnis nei 4,3.
Bendrosios praktikos slaugytojo kvalifikaciją įgiję asmenys gali įgyti specializaciją pagal neformaliojo švietimo studijų programas: Operacinės slaugos; Anestezijos ir intensyviosios terapijos; Psichikos sveikatos slaugos; Skubiosios medicinos pagalbos slaugos (GMP) ir Bendruomenės slaugos. Specializacijų programos vidutiniškai trunka 6 mėn. ir yra vykdomos kolegijose.
Absolventų perspektyvos
Įgijusieji bendrosios praktikos slaugytojo kvalifikaciją ir turintys Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie SAM išduotą slaugos praktikos licenciją, gali dirbti bendrosios praktikos slaugytojais visų lygių asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Slaugos studijų absolventė Gerda Bukauskaitė-Žiūkienė pasakojo, kad studijuojant kolegijoje labiausiai patiko koncentruotas dalykų dėstymas bei studijų kokybė. Studijų metu jai teko galimybė pasisemti patirties ir užsienio šalyse: Belgijoje, Portugalijoje, Suomijoje - slaugos studijų programose besimokantieji gali pasinaudoti mainų programų teikiamomis naudomis ir išvykti studijuoti arba atlikti praktiką į užsienio institucijas. „Kadangi įsidarbinau iš karto po studijų baigimo, beveik visos įgytos žinios buvo naudojamos praktiškai. Gavau ne vieną darbo pasiūlymą. Pirmojo sulaukiau dar studijuodama, pirmosios praktikos metu. Tai buvo ganėtinai keista, nes maniau, kad ligoninė tikrai nelauks, kol pabaigsiu studijas."
Kompetencijos taikymas praktikoje: klinikiniai pavyzdžiai
„Širdies nepankamumu sergantiems žmonėms tenka išmokti su ja gyventi ir ją valdyti, o tai yra nemažas iššūkis, kurį kartu įveikiame. Specializuotuose tobulinimosi kursuose įgytos žinios ir kasdienė praktika leidžia būti tarpininke tarp paciento ir gydytojo. Visus reikalingus veiksmus, tyrimus, konsultacijas iki gydymo paskyrimo atlieku savarankiškai. Vertinu pacientų sveikatos būklę, analizuoju klinikinių tyrimų rezultatus, labai daug dėmesio skiriu paciento edukacijai apie ligą, rizikos veiksnių vertinimą. Pacientą išmokau, kaip sekti kraujospūdį ir pulsą, suvartojamų ir išskiriamų skysčių balansą, mitybą bei svorį. Aptariame, kaip elgtis, kai liga paūmėja. Gilinuosi į kiekvieno žmogaus individualų atvejį, esant poreikiui, patariu, kaip koreguoti vaistų dozes. Džiaugiuosi, kad ilgametė praktika ir nuoširdus darbas lėmė gydytojų ir pacientų pasitikėjimą, kuris skatina dar labiau gilinti žinias, tobulintis, plėsti atliekamų funkcijų ribas”, - sakė slaugytoja V.
Dar studijuodama pastebėjau, kad pacientai ateina su išankstiniais nusistatymais, pavyzdžiui, prieš kraujo ėmimo procedūrą nuogąstauja, kad jiems skaudės. Nuo pirmų studijų metų norėjau pakeisti pacientų išankstinę nuomonę ir prisidėti prie pokyčių, todėl dabar dėstau slaugos technikos paskaitas Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU). Stengiuosi tinkamai parengti studentus, suteikti jiems reikalingų žinių ir įgūdžių šiam darbui.
Slaugos kompetencijų apibendrinimas (lentelė)
| Kompetencijų sritis | Turinys |
|---|---|
| Klinikinės funkcijos | Slaugyti įvairaus amžiaus sveikus ir sergančius; atlikti procedūras; užtikrinti gyvybines veiklas |
| Sveikatos ugdymas | Ugdyti, stiprinti, palaikyti sveikatą; mokyti higienos ir sveikos gyvensenos |
| Bendradarbiavimas | Komandinis darbas su sveikatos specialistais ir institucijomis |
| Mokymas ir mentorystė | Mokyti studentus ir darbuotojus; analizuoti mokymo poreikį ir rezultatus |
| Mokslas ir inovacijos | Diegti slaugos mokslo naujoves; vykdyti tiriamuosius darbus |
| Profesinis tobulėjimas | Nuolat atnaujinti žinias per kursus ir praktiką |
| Moralė ir etika | Žmoniškosios vertybės, etiškas mąstymas, pacientų sauga |
| Technologijos | Technologijų panaudojimas; standartizavimas; skaitmeninės priemonės |
Mokymų pavyzdys: pragulų prevencija
Mokymai pragulų tema Programos kodas: 1.272 Mokymų programos aprašas: Pragulos, jų susidarymo rizikos nustatymas. Pragulų profilaktika.
Santraukos diagramos ir aprašai
Žemiau pateikiamos santraukos vizualizacijos padeda sujungti slaugos kompetencijų, pacientų saugos ir studijų plėtros akcentus į vientisą profesinės raidos vaizdą.
tags: #kompetencijos #savoka #slaugoje