Socialinė nelygybė yra viena aktualiausių šiuolaikinės visuomenės problemų, liečianti ekonominius, socialinius, politinius bei psichologinius visuomenės aspektus. Pastaraisiais dešimtmečiais tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje socialinė-ekonominė nelygybė įgavo beprecedentį mastą, o jos pasekmės tampa vis sunkesnės, lemdamos įvairių socialinių problemų gilėjimą.
Šioje straipsnyje remiantis Mykolo Romerio universiteto (MRU) socialinės-ekonominės nelygybės tyrimų projekto rezultatais bei kitais moksliniais šaltiniais detaliai analizuojami pagrindiniai socialinės nelygybės veiksniai, jos vertinimo iššūkiai, poveikis gyvenimo kokybei, materialiųjų bei nematerialiųjų išteklių pasiskirstymui, psichologiniai aspektai ir galimi sprendimo būdai.
Socialinės ekonominės nelygybės apibrėžimas ir pasaulinės tendencijos
Per pastaruosius du dešimtmečius auganti socialinė-ekonominė nelygybė visame pasaulyje įgauna beprecedentį mastą. Įžymiųjų pasaulio ekonomistų tyrimų duomenimis, šiandien 1 proc. planetos gyventojų disponuoja didesniu turtu nei likusieji 99 proc. Nelygybė, sukelianti ypač aštrias neigiamas ekonomines, demografines, socialines ir politines pasekmes, tampa viena didžiausių pasaulio grėsmių.
Socialinės nelygybės istorinis kontekstas ir specifika Lietuvoje
Lietuvoje turto kaupimo ir socialinės nelygybės atsiradimo priežastys turėjo savo specifiką. 1991 m. atkūrus nepriklausomybę valstybės turto privatizavimas sudarė sąlygas socialinei diferenciacijai. Privatizacijos proceso metu didelius nuostolius patyrė pramonė, sunyko žemės ūkio gamyba. Socialinė atskirtis apibūdina procesą, kai tam tikros visuomenės grupės ar asmenys dėl įvairių priežasčių turi ribotas galimybes dalyvauti ekonominėje, socialinėje bei kultūrinėje veikloje.
Iš tiesų, kai kurie specialistai pastebi, kad tam tikrais aspektais šie skirtumai netgi didėja. Socialinė atskirtis Lietuvoje yra tema, kuri vis dažniau aptariama tiek viešojoje erdvėje, tiek akademiniuose tyrimuose.
Taip pat skaitykite: Apie grindžiamąją teoriją
Socialinės nelygybės mastai ir priežastys Lietuvoje
Pasak profesorės O. G. Rakauskienės, nelygybė paskirstant išteklius tradiciškai išlieka vienu iš aktualiausių iššūkių Lietuvai. Lietuva yra antilyderė Europos Sąjungoje pagal pajamų diferenciaciją. Pagal nelygybę 2015 m. mūsų valstybė pirmavo ES.
Didėjanti visuomenės poliarizacija, kai nėra vidurinės klasės arba ji labai maža, - ypatinga Lietuvos ekonominio nuosmukio priežastis, reikalaujanti valstybės dėmesio. Šis reiškinys skatina socialinę įtampą visuomenėje, lemia visuomenės kataklizmus (socialines grėsmes, emigraciją ir kt.).
Beveik nėra viduriniojo sluoksnio. Išsivysčiusiose šalyse jis sudaro apie 70 proc. visuomenės. Didelė problema yra skurdas. Lietuvoje skursta apie 16 proc. gyventojų.
Privatizacijos proceso metu Lietuvoje per labai trumpą laiką atsirado ne tik milijonieriai, bet ir milijardieriai. Tuo tarpu didelė dalis visuomenės patyrė materialinį nuosmukį ir socialinę atskirtį.
Pagrindiniai socialinės nelygybės matavimo ir vertinimo rodikliai
MRU prof. habil. dr. Stasys Puškorius pabrėžia, kad pagrindiniai rodikliai, apibūdinantys gyventojų ekonominę nelygybę, yra pajamos ir vartojimo galimybės. Vykdant projektą, sukurta metodika, leidžianti nustatyti, kokią bendrų pajamų dalį reikia perskirstyti tarp gyventojų grupių, kad pajamos būtų pasiskirsčiusios vienodai visuose gyventojų sluoksniuose. Siekiant šio tikslo, pritaikytas patobulintas Robin Hudo indeksas.
Taip pat skaitykite: Kaip gauti vietą globos įstaigoje
Be kita ko, buvo atlikta pajamų normalizavimo prielaidų analizė ir konstatuota, kad valstybė turėtų sukurti tokią pajamų, vartojimo, turto ir materialių sąlygų lygmens perskirstymo sistemą, kuri užtikrintų minimalius socialinius standartus visiems savo šalies piliečiams.
Viena pagrindinių socialinės atskirties problemų yra prastas priėjimas prie išsilavinimo, sveikatos priežiūros, darbo rinkos ar net informacijos.
Materialios ir nematerialios nelygybės analizė
Pasak dr. Vaidos Servetkienės, lyginant su pajamomis, materialiosios gyvenimo sąlygos, gyventojų disponuojamas turtas yra dar netolygiau pasiskirstę. Disponavimas turtu nulemia ne tik materialinį, bet ir moralinį žmogaus saugumą, pasitikėjimą savimi ir gyvenimo kokybę.
| Rodiklis | 2016 m. vertė |
|---|---|
| Pajamų diferenciacijos decilinis koeficientas | 11,4 karto |
| Turto diferenciacijos decilinis koeficientas | 40,8 karto |
| 10 proc. turtingiausių disponuoja | 34,8% turto |
| 1 proc. turtingiausių disponuoja | 8,9% turto |
Taigi, turto diferenciacija smarkiai viršija pajamų nelygybę.
Psichologiniai socialinės nelygybės aspektai
MRU Psichologinės gerovės tyrimų laboratorijos vadovė prof. dr. Aistė Diržytė atkreipė dėmesį, kad vidutiniai psichologinę gerovę atspindinčių konstruktų rangai subjektyviai neturtingiausiųjų grupėje buvo keliskart mažesni nei turtingųjų grupėje. Tai reiškia, kad savo gyvenimo kokybės vertinimui svarbesnės yra ne tik realios pajamos, bet ir tai, kaip asmuo suvokia savo socialinę ir ekonominę padėtį.
Taip pat skaitykite: Slaugos namų sąlygos Lietuvoje
Vartojimo ir pajamų nelygybės sąveika
MRU Lyčių tyrimų laboratorijos vadovės dr. Eglės Krinickienės tyrimai atskleidė, kad vartojimas atspindi šiuolaikinio pasaulio poliarizaciją ir atskleidžia didelę socialinę-ekonominę nelygybę tarp atskirų valstybių bei grupių šalyje. 2015 m. Lietuvoje maistui skiriamų išlaidų dalis buvo beveik du kartus didesnė už ES vidurkį, o vartojama alkoholio kiekis - beveik triskart didesnis už ES vidurkį. Pagal sociologinių apklausų duomenis, dauguma gyventojų priklauso žemesniems vartojimo išlaidų intervalams.
| Kategorija | Išlaidos maistui / ES vidurkis | Alkoholio vartojimas / ES vidurkis |
|---|---|---|
| Lietuva | ~2 kartus daugiau | ~3 kartus daugiau |
Mažiausiuose vartojimo išlaidų intervaluose (nuo 102 iki 650 eurų) yra susitelkusi didžioji Lietuvos respondentų dalis, o didžiausiose vartojimo išlaidų kategorijose (2001-3000 eurų ir 3001-4000 eurų) - visiškai nėra moterų. Tai rodo lyties ir socialinio statuso įtaką vartojimo galimybėms.
Socialinės nelygybės pasekmės visuomenei
Socialinė ekonominė nelygybė daro tiesioginį poveikį ekonomikos augimui, gyvenimo kokybei ir žmogaus saugumui. Nelygybė skatina socialinę įtampą, demografines krizes, politinį nestabilumą ir didina emigraciją.
Didėjantis skurdas ir socialinė atskirtis reiškia, jog dalis gyventojų atsiduria rizikos zonose, susiduria su būsto ir socialinių paslaugų prieinamumo problemomis, žemesnėmis galimybėmis integruotis į visuomenę.
Skurdo rizikos lygis, ilgalaikio nedarbo rodikliai, vidutinės vartojimo pajamos, gyventojų perkamumas, paramos gavėjų skaičius - visa tai Lietuvos atveju išlieka aukštame lygyje.
Skurdo rizika didžiausia tarp bedarbių, asmenų, gaunančių socialines pašalpas, didelį spaudimą jaučia šeimos su vaikais, pagyvenę žmonės. Didelė problema - socialinės paslaugos šeimoms su neįgaliais vaikais, kurių prieinamumas nelygus, informacijos trūksta, daugelis šeimų apsiriboja tik minimaliams paslaugomis.
Socialinės atskirties rodikliai ir analizė
Atlikus ekspertų apklausą, buvo išskirti šie socialinės atskirties rodikliai:
- Ilgalaikio nedarbo lygis
- Bedarbių asmenų skaičius
- Vidutinės vartojimo pajamos vienam namų ūkio nariui per mėnesį
- Asmenų, gyvenančių namų ūkiuose, susiduriančiuose su būsto problemomis, dalis
- Socialines pašalpas gaunančių asmenų skaičius
- Skurdo rizikos lygis
- Namų ūkių, turinčių interneto prieigą, dalis
- Darbingo amžiaus asmenys, pripažinti neįgaliaisiais
- Teismo nuteistųjų asmenų skaičius
- 18-24 m. jaunimo, kuris neturi vidurinio išsilavinimo ir nesimoko, dalis
- Mokymosi visą gyvenimą lygis tarp 25-64 m. amžiaus gyventojų
Atlikus socialinės atskirties rodiklio analizę, paaiškėjo, jog nuo 2001 iki 2008 metų socialinė atskirtis šalyje mažėjo, tačiau nuo 2008 iki 2009 metų socialinės atskirties rodiklio reikšmė staigiai pakilo, grįždama į beveik 2005-2006 m. lygį.
Be to, bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui turi didelę įtaką socialinės atskirties mastui. Tai rodo gilų ryšį tarp ekonomikos raidos ir atskirties.
Pagrindinės socialinės nelygybės problemos ir sprendimų kryptys
Gyventojų senėjimas ir mažėjantis gimstamumas
Gilėjantis demografinis senėjimas tampa viena svarbiausių socialinių ir ekonominių problemų pasaulyje ir Lietuvoje. Pagyvenusių žmonių skaičius ir lyginamojo svorio pagal bendrą gyventojų skaičių augimas rodo, kad ateityje didelę mūsų visuomenės dalį sudarys pagyvenę ir seni žmonės.
- Skatinti gimstamumą (pvz., suteikiant finansinę paramą šeimoms su vaikais, kuriant palankias sąlygas derinti darbą ir šeimą)
- Didinti pensinį amžių
- Integruoti vyresnio amžiaus žmones į darbo rinką
Nedarbas ir jaunimo galimybės
Nedarbas Lietuvoje labai didelis tarp jaunimo, ypač 15-24 metų, kur skaičius beveik dvigubai viršija vyresniųjų grupių nedarbą ir siekia 17-25 proc. Pandemijai traukiantis, vyresnio amžiaus žmonių nedarbo lygis mažėja lėčiausiai. Skatinti naujų darbo vietų kūrimą, gerinti švietimo sistemą ir profesinį orientavimą, remti verslumą, organizuoti perkvalifikavimo kursus bedarbiams galima kaip dalį sprendimo.
Skurdas, socialinė atskirtis ir priklausomybės
Pasikeitus gyvenimo lygiui, atsirado iki šiol Lietuvai nebūdingų socialinių skirtumų. „Pagrindinė problema banali, bet labai aiški - pernelyg didelė socialinė nelygybė. Tai pamatinė problema, įvairūs indikatoriai rodo, kad mes kalbame apie tarytum dvi skirtingas Lietuvas - galima vartoti įvairias metaforas, tokias kaip Vilniaus Lietuva, jaunoji Lietuva, išsilavinusi Lietuva. Ir yra kita Lietuva” (prof. A. Poviliūnas).
Nelygybė ne tik didina nesaugumo jausmą, bet yra ir vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių žemą laimės pojūtį visuomenėje. Didesnė šešėlinė ekonomika taip pat prisideda prie nelygybės.
- Mažinti pajamų nelygybę, didinti minimalų atlyginimą ir pensijas
- Gerinti socialinę paramą, kovoti su šešėline ekonomika
- Vykdyti prevencines programas prieš narkomaniją ir alkoholizmą, šviesti visuomenę apie žalingų įpročių žalą
Smurtas ir psichologinė sveikata
Statistika atspindi, kad smurtas, žalingos priklausomybės, emocinės krizės daro mūsų žmones pažeidžiamus, stabdo valstybės pažangą. Ketvirtis milijono žmonių kasmet kreipiasi į emocinę pagalbą telefonu teikiančias tarnybas.
- Gerinti emocinės paramos paslaugas
- Vykdyti smurto prevencijos programas, stiprinti šeimos instituciją
Socialinė politika, paslaugos ir socialinių tyrimų svarba
Vykdant šalyje socialines reformas, kilo naujų sudėtingų problemų, padidėjo socialinės paramos ir socialinio darbo svarba. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nuolat siekia užtikrinti geresnes darbo sąlygas socialiniams darbuotojams, jų atlygis per penkerius metus padidėjo dvigubai.
Socialinių tyrimų svarba neabejotina: jie padeda nustatyti tendencijas, įvertinti politikos efektyvumą ir pagrįsti sprendimus. Tačiau yra problemų - trūksta finansavimo, kompetencijos, grįžtamojo ryšio ir aiškumo apie tyrimų rezultatus.
Pasiteiravus respondentų, ar jie žino, kad susidūrę su iššūkiais šeimoje gali kreiptis pagalbos į socialinius darbuotojus, net 77 proc. atsakė teigiamai.*
Žurnalas "Socialiniai tyrimai" tapo reikšmingu atviros prieigos platforma, skatinančiu tarpdiscipliniškumą ir prisidedančiu prie socialinės nelygybės temų viešinimo, gilinamų analizių ir sprendimų paieškų.
Švietimas ir regioninė politika kaip socialinės nelygybės mažinimo įrankiai
Švietimo sistema yra vienas iš pagrindinių socialinės atskirties mažinimo įrankių. Prieiga prie kokybiško išsilavinimo leidžia asmenims geriau įsitvirtinti darbo rinkoje ir turėti didesnes pajamas. Vis dar per mažai dėmesio skiriama suaugusiųjų švietimui ir nuolatiniam kompetencijų tobulinimui.
Regioninė politika taip pat turi įtakos - skirtumai tarp Vilniaus regiono ir, pavyzdžiui, Utenos ar Tauragės regionų ekonominio aktyvumo yra akivaizdūs. Investicijų pritraukimas, darbo vietų kūrimas ir infrastruktūros gerinimas mažesnėse savivaldybėse galėtų reikšmingai sumažinti socialinę atskirtį.
Galimi sprendimo būdai socialinei nelygybei mažinti
- Plėsti smulkų ir vidutinį verslą, sudarant palankesnes kreditų gavimo sąlygas, tobulinant mokesčių sistemą
- Mažinti administracinius barjerus ir biurokratizmą, užtikrinti lygias sąlygas konkuruojant su stambiomis įmonėmis
- Užtikrinti geresnes darbo ir darbo užmokesčio sąlygas švietimo, mokslo, sveikatos apsaugos, kultūros įstaigų darbuotojams
- Teikti efektyvesnę paramą žmonėms, patekusiems į skurdą ir socialinę atskirtį
- Investuoti į regionus, diegti modernią, įtraukiančią socialinę politiką
- Gerinti socialinių paslaugų integraciją, mažinti stigmatizaciją
- Skatinti socialinį dialogą ir solidarumą, ugdyti bendruomeniškumą
Norint mažinti socialinę nelygybę Lietuvoje, būtina nuosekli valstybinė politika, paremta dialogu tarp valdžios, verslo ir pilietinės visuomenės.
tags: #analizuojant #tyrimus #galima #teigti #kad #socialines