Šių metų pavasaris ūkininkams atnešė iššūkių - vėlyvos šalnos paveikė sodus, uogynus ir kitus pasėlius. Žemės ūkio ministerija informuoja, kokių veiksmų galima imtis nukentėjus nuo šalnų.
Kam kreiptis ir kokie žingsniai pirmiausia
Ūkininkai, kurie dėl šalnų patyrė žalą, turi teisę pateikti prašymą dėl patirtos žalos savivaldybei, kurioje ši žala patirta. Dar balandžio viduryje ŽŪM kreipėsi į savivaldybes su prašymu sudaryti žalų nustatymo komisijas, kurios būtų pasiruošusios fiksuoti šalnų padarytą žalą, jei ūkininkai kreipsis dėl įrašų.
Apie šalnų padarytą žalą ūkininkai turi pranešti Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) per 15 darbo dienų nuo to momento, kai sužinojo. Per mobiliąją programą „NMA Agro“ reikia atsiųsti nukentėjusių augalų nuotraukas iš skirtingų lauko vietų, aprėpiant bendrą pažeisto lauko vaizdą, taip pat nurodyti pareiškėjo vardą, pavardę ar įmonės pavadinimą ir žemės ūkio valdos atpažinties kodą ar projekto numerį.
Tiesiogiai paramos gavėjams, dalyvaujantiems minėtų programų priemonėse, nesant galimybei įvykdyti įsipareigojimų dėl šalnų, gali būti taikoma atleidimo nuo sankcijų. ŽŪM pabrėžia, kad sankcijos netaikomos dėl nenugalimos jėgos arba išimtinių aplinkybių.
Force majeure pažymos ir jų svarba
Prekybos, pramonės ir amatų rūmai (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje) išduoda nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes liudijančias pažymas. Šios pažymos itin svarbios ūkininkams, kurie dėl šalnų ar kitų stichinių nelaimių negali įvykdyti finansinių įsipareigojimų bankams, produkcijos supirkėjams ar kitiems kreditoriams. Pažymą gavęs žemdirbys gali būti atleistas nuo sankcijų ar įsipareigojimų vykdymo, kol aplinkybės normalizuosis.
Taip pat skaitykite: Kompensuojamųjų vaistų tvarkos apžvalga
Norint gauti pažymą, nukentėję žemdirbiai turi kreiptis į vieną iš minėtų rūmų. Pažymų išdavimo tvarka nustatyta Vyriausybės. valstybė atlygina šių pažymų išdavimo išlaidas, tačiau ne daugiau kaip 200 eurų už vieną pažymą. Pareiškimo terminas - vienas mėnuo nuo pažymos gavimo NMA.
ŽŪM rekomenduoja ūkininkams nedelsiant susisiekti su kreditoriais ir informuoti juos apie forced majeure situaciją, o tada kreiptis į rūmus dėl pažymos išdavimo. Draudimas nuo šalnų ar kitų rizikų taip pat gali būti naudinga apsauga: ES fondų kompensuojama iki 70 proc. sumokėtos draudimo įmokos, o valstybės biudžeto lėšomis finansuojama iki 50 proc. draudimo įmokų kompensacijų.
Ekstremali situacija ir jos skelbimas
Ar bus paskelbta valstybės lygio ekstremali padėtis priklauso nuo kelių savivaldybių sprendimų. ŽŪM teigia, kad jei bent dvi savivaldybės paskelbs ekstremalią situaciją, ministerija gali siūlyti tai padaryti ir valstybiniu mastu. Kol kas daugiausia prašymų fiksuoti žalą kyla Vilkaviškio, Jurbarko, Kaišiadorių, Šakių ir Anykščių rajonuose. Savivaldybės gali skelbti ekstremalią situaciją, kai nukentėję plotai siekia 10 ha ir daugiau.
Viceministras Gediminas Tamašauskis informuoja, kad Žemės ūkio ministerija birželio pradžioje oficialiai kreipsis į visas savivaldybes dėl informacijos apie žalų mastą ir pobūdį, o duomenys leis priimti sprendimus dėl paramos mechanizmų aktyvavimo. Jei ekstremali situacija bus paskelbta valstybės mastu, tai galėtų atverti papildomas galimybes paramai iš valstybės arba iš ES fondų.
Šalnų padarytos žalos dydis ir galimos kompensacijos
Ministras Ignas Hofmanas nurodo, kad preliminariais duomenimis šalnos sunaikino apie 70-80 proc. vaisių ir uogų derliaus, atsižvelgiant į sektorių. Ministro teigimu, Lietuva kels klausimą dėl kompensacijų ES lygiu ES Žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje ir stengiasi įtraukti sprendimus į artimiausius ES ministrų tarybos posėdžius bei aptarti su Europos Komisijos atstovais.
Taip pat skaitykite: Kada negauti išmokos?
Paramos mechanizmai šiemet priklausys nuo to, ar bus paskelbta ekstremali situacija valstybės mastu, ar bus naudojamos valstybės pagalbos lėšos, ar pavyks derėtis dėl paramos iš ES. Šiuo metu 2024 metais šalnų žalai kompensuoti skiriama suma planuojama didinti, o kompensacijos gali būti išmokamos iš metų įsipareigojimų ir pagalbų modelių. Ministerija svarsto, ar kompensacijos bus išmokėtos hektarais ar pagal prarastas pajamas, su skirtingais procentais nuo 20 iki 80 proc. žalą patyrusiam plotui.
NMA primena apie pasėlių draudimo įmokų kompensacijas: paraiškos priimamos iki birželio 30 d. Komisija teikia išmokas už praėjusius metus, o šiemet planuojama teikti kompensacijas už šalnas kaip dalį platesnio rizikos valdymo mechanizmo.
Ką rekomenduoja ŽŪM ir šalies žemdirbiai
ŽŪM rekomenduoja ūkininkams kreiptis į savivaldybes dėl žalų fiksavimo, o tada į NMA ir rūmus dėl force majeure pažymų. Taip pat svarbu informuoti kreditorius apie situaciją ir svarstyti draudimo galimybes, kurios galėtų sumažinti ateities nuostolius. Dėl papildomų priemonių - prevencijos ir investicijų į šalnų apsaugą - ŽŪM akcentuoja dirbtinio rūko sistemas ir kitas apsaugos priemones, kurios galėtų padėti ateityje sumažinti nuostolius.
< tagimg>Nuotrauka: Nušalę rapsai Šalčininkų rajone< tagvideo>Video: Apžvalga apie šalnų žalą augalamsTaip pat statistiniai duomenys rodo, kad 2025 m. pavasaris Kretingos rajone atnešė nuostolių apie 70-80 proc. derliaus, o Kretingos rajono savivaldybė planavo paramą ir faktiškai įsitraukė į žalų fiksavimo procesą per NMA Agro sistemas. Lietuvos daržovių augintojų asociacijos duomenys pabrėžia, kad obelys, kriaušės, slyvos, braškės, serbentai ir kiti vaismedžiai bei uogynai patyrė didelius nuostolius, o javų ir rapsų pasėliai papildomai nukentėjo.
Šių metų pavasaris parodė, kad reikia greitai reaguoti į stichines nelaimes, kad žemdirbiai galėtų stabiliai tęsti veiklą, o valstybė - suteikti tinkamas finansinės pagalbos priemones bei administracinius mechanizmus, kurie leistų kuo sklandžiau kompensuoti patirtus nuostolius ir sumažinti ekonominį smūgį žemės ūkiui.
Taip pat skaitykite: Parama daugiavaikėms šeimoms Lietuvoje
tags: #kompensacijos #del #salnu