Socialinės įmonės statusas Lietuvoje suteikiamas juridiniams asmenims, siekiant skatinti tikslinių grupių asmenų integraciją į darbo rinką ir mažinti socialinę atskirtį.
Socialinių įmonių tikslai, reikalavimai ir įdarbinimo rolė
Socialinių įmonių tikslas - įdarbinant tam tikroms tikslinėms grupėms priklausančius asmenis, skatinti jų grįžimą į darbo rinką, socialinę integraciją ir mažinti socialinę atskirtį.
Pagrindinis būdas pasiekti šį tikslą - įdarbinimas.
Tačiau kyla klausimas, ar vien įdarbinimas pakankamai užtikrina socialinę integraciją ir atskirties mažinimą.
Socialinės įmonės statuso suteikimo sąlygos
Socialinės įmonės statusas gali būti suteikiamas juridiniam asmeniui, kai darbuotojai, priklausantys Socialinių įmonių įstatyme nurodytoms tikslinėms grupėms, sudaro ne mažiau kaip 40 procentų metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus, o tikslinėms asmenų grupėms priklausančių darbuotojų skaičius yra ne mažesnis kaip keturi.
Taip pat skaitykite: Reabilitacijos paslaugų kainos
Juridiniai asmenys, norintys gauti socialinės įmonės statusą, turi pateikti prašymą teritorinei darbo biržai.
Kartu su prašymu privaloma pateikti veiklos (verslo) planą, kuris turi būti sudarytas ne trumpesniam kaip 3 metų laikotarpiui.
Veiklos (verslo) plano vertinimas ir kriterijai
Veiklos (verslo) planas vertinamas pagal šiuos kriterijus: Plano atitiktį nustatytiems struktūros reikalavimams. Plano aiškumą ir realumą. Įmonės pasirengimą vykdyti veiklos planą. Planuojamą veiklos teritoriją ir sritis. Prekių ir paslaugų rinkos pagrįstumą. Veiklos (verslo) rizikingumą. Planuojamų įdarbinti tikslinėms grupėms priklausančių asmenų skaičių. Planuojamų sukurti naujų darbo vietų skaičių. Tiesioginį ir netiesioginį poveikį regiono gyventojų užimtumui. Įmonės veiklos socialinę naudą. Juridinio asmens atitiktį socialinės (neįgaliųjų) įmonės požymiams.
Jei veiklos (verslo) planas neatitinka nustatytų vertinimo kriterijų, socialinės įmonės statusas pareiškėjui nėra suteikiamas.
Kriterijų trūkumai ir vertinimo diskrecija
Veiklos plano apraše nustatytų kriterijų formuluotės yra nekonkrečios, didžioji dalis kriterijų nėra išreikšti jokiais objektyviais, kiekybiškai ar kokybiškai pamatuojamais dydžiais, kuriais vadovaujantis turėtų būti vertinamas juridinio asmens veiklos (verslo) planas, jo atitiktis aptariamiems kriterijams.
Taip pat skaitykite: Viskas apie „Sodros“ mokėjimus UAB
Manoma, kad juridinio asmens veiklos (verslo) plano vertinimo kriterijų neišsamus teisinis reglamentavimas suteikia per plačias diskrecijos galimybes priimant sprendimą (rekomendaciją) dėl socialinės įmonės statuso suteikimo, galimai sudaro prielaidas Lietuvos darbo biržos (teritorinių darbo biržų) darbuotojams elgtis neobjektyviai.
Minimalus darbo valandų skaičius ir rizika dėl paramos naudojimo
Socialinės įmonės statuso suteikimo apraše ar kituose teisės aktuose nėra nustatyto socialinėse įmonėse dirbančių asmenų minimalaus darbo valandų skaičiaus.
Išskyrus neįgaliųjų socialinėse įmonėse dirbantiems asmenims, priklausanti neįgaliųjų tikslinei grupei, toks minimalus darbo valandų skaičius yra nustatytas - ne mažiau kaip 80 darbo valandų per mėnesį.
Nenustačius kitoms tikslinėms grupėms minimalaus privalomo išdirbti per mėnesį darbo valandų skaičiaus, gali būti sudaromos prielaidos įmonėms įdarbinti darbuotojus, priklausančius tikslinėms asmenų grupėms, siekiant ne tokioms įmonėms keliamų profesinės ar socialinės tikslinėms grupėms priklausančių asmenų integracijos uždavinių įgyvendinimo, o gauti teisės aktų nustatytą valstybės paramą ar lengvatas.
Statuso netekimas ir piktnaudžiavimo rizika
Socialinė įmonė gali netekti statuso, jei daugiau kaip šešis mėnesius iš eilės per einamųjų metų laikotarpį neatitiko bent vienos Socialinių įmonių įstatymo 3 straipsnyje nustatytos sąlygos.
Taip pat skaitykite: Slaugos namų sąlygos Lietuvoje
Statuso panaikinimas galimas ir tuo atveju, kai paaiškėja, kad socialinė įmonė piktnaudžiavo savo statusu, vykdė nesąžiningą konkurenciją, netinkamai naudojo pagalbai skirtas lėšas arba kitaip pažeidė jos veiklą reglamentuojančius teisės aktus.
Tačiau piktnaudžiavimo ar nesąžiningos konkurencijos sąvokos nėra apibrėžtos teisės aktuose, todėl sprendimai gali būti priimami remiantis subjektyvia nuomone.
Reformos pokyčiai, subsidijų mokėjimo trukmė ir pasekmės
Nuo 2020 m. sausio 1 d. Pasibaigus ekstremaliai situacijai bus remiami tik neįgalūs darbingo amžiaus socialinių įmonių darbuotojai.
Anksčiau buvo remiami ir vyresni kaip 50 metų asmenys, pensininkai bei ilgalaikiai bedarbiai, kurie turi sudaryti bent 50 proc. visų darbuotojų (anksčiau buvo 40 proc.).
Iš neremtinos veiklos įmonė galės gauti ne daugiau kaip 15 proc. pajamų (anksčiau buvo 20 proc.).
Praktikoje šie pokyčiai socialinėms įmonėms reiškia daugeliu atveju pabaigą.
Pirma, Užimtumo tarnyba negali pasiūlyti reikiamo kiekio neįgaliųjų darbuotojų, net jei įmonė ir turi galimybę užtikrinti jiems darbo.
Antra, pelno siekiančios įmonės nenori/negali uždirbto pelno skirti viešiesiems interesams tenkinti.
Dauguma socialinių įmonių statusą turinčių įmonių šiuo metu kelia sau klausimą, ar atsisakyti socialinės įmonės statuso patiems, ar laukti iki vadovaujantis įstatymo 11 str. 1 d. 6 d. socialinės įmonės statusas bus panaikintas automatiškai, kai įmonė daugiau kaip 2 mėn. iš eilės ar 2 mėn. per kalendorinių metų laikotarpį neatitinka neįgaliųjų darbuotojų reikalaujamo skaičiaus ir proporcijų bendrovėje.
Atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, labai tikėtina, kad daugeliui įmonių antrasis 2020 metų pusmetis bus skirtas savanoriškam socialinės įmonės statuso atsisakymui arba jo netekimui įstatymo tvarka.
Statistika ir paramos apimtys iki reformos
Lietuvoje veikė 177 socialinės įmonės, kuriose dirbo beveik 7 tūkst. neįgaliųjų.
Iš valstybės šios įmonės gavo 30 mln. eurų paramos, iš kurių 97 proc. panaudota atlyginimams.
Subsidijų mokėjimo trukmė ir administraciniai aspektai
Juridiniai asmenys, norintys gauti socialinės įmonės statusą, turi pateikti prašymą teritorinei darbo biržai.
Kartu su prašymu privaloma pateikti veiklos (verslo) planą, kuris turi būti sudarytas ne trumpesniam kaip 3 metų laikotarpiui.
Veiklos (verslo) planas vertinamas pagal šiuos kriterijus: Plano atitiktį nustatytiems struktūros reikalavimams. Plano aiškumą ir realumą. Įmonės pasirengimą vykdyti veiklos planą. Planuojamą veiklos teritoriją ir sritis. Prekių ir paslaugų rinkos pagrįstumą. Veiklos (verslo) rizikingumą. Planuojamų įdarbinti tikslinėms grupėms priklausančių asmenų skaičių. Planuojamų sukurti naujų darbo vietų skaičių. Tiesioginį ir netiesioginį poveikį regiono gyventojų užimtumui. Įmonės veiklos socialinę naudą. Juridinio asmens atitiktį socialinės (neįgaliųjų) įmonės požymiams.
Jei veiklos (verslo) planas neatitinka nustatytų vertinimo kriterijų, socialinės įmonės statusas pareiškėjui nėra suteikiamas.
Iššūkiai dėl paramos paskirstymo ir teisės aktų neapibrėžtumo
Manoma, kad juridinio asmens veiklos (verslo) plano vertinimo kriterijų neišsamus teisinis reglamentavimas suteikia per plačias diskrecijos galimybes priimant sprendimą (rekomendaciją) dėl socialinės įmonės statuso suteikimo, galimai sudaro prielaidas Lietuvos darbo biržos (teritorinių darbo biržų) darbuotojams elgtis neobjektyviai.
Tačiau piktnaudžiavimo ar nesąžiningos konkurencijos sąvokos nėra apibrėžtos teisės aktuose, todėl sprendimai gali būti priimami remiantis subjektyvia nuomone.
Rekomenduojami veiksmai įmonėms ir praktiniai patarimai
Veiklos (verslo) plano rengėjams rekomenduojama detaliai apibrėžti finansinius ir socialinius rodiklius, konkrečiai nurodyti planuojamų įdarbinti asmenų skaičių, veiklos teritoriją bei numatomą poveikį regiono užimtumui, kad būtų sumažinta vertinimo subjektyvumo rizika.
Išsami dokumentacija ir aiškiai įrodyti įmonės pasirengimą vykdyti veiklos planą gali padėti gauti socialinės įmonės statusą ir užsitikrinti subsidijų gavimą.
Trumpa priemonė plano kokybės vertinimui (siūlymas)
| Vertinimo kriterijus | Siūlomas konkretus rodiklis |
|---|---|
| Planas aiškumas ir realumas | Konkrečios pajamų/ sąnaudų prognozės 3 metams |
| Įmonės pasirengimas | Personalas, įrangos sąrašas, mokymai |
| Planuojama įdarbinti tikslinėms grupėms | Konkrečios pareigybės ir darbo valandos per mėnesį |
| Socialinė nauda | Numatytas reintegruotų asmenų skaičius per 3 metus |
Aiškūs kiekybiniai rodikliai sumažintų diskrecijos galimybes ir padėtų užtikrinti, kad subsidijų mokėjimo trukmė ir sąlygos būtų pagrįstos objektyviais kriterijais.