Jau ne vienerius metus žvejai negali gaudyti menkių, nes jų žvejyba Baltijos jūroje uždrausta nuo 2020 metų sausio 1 d. siekiant gausinti populiaciją. Dabar, kai jau ne vienerius metus žvejai negali gaudyti menkių, nes jų žvejyba Baltijos jūroje uždrausta nuo 2020 metų sausio 1 d. siekiant gausinti populiaciją, bet koks papildomas draudimas, susijęs su žvejyba, kursto jų nepasitenkinimą.
Žvejai piktinasi, kad valdžia, mažindama jų galimybes žvejoti, sudaro specialias sąlygas, kad jie patys išeitų iš verslo. Šventosios žvejai mano, kad valdžia, mažindama jų galimybes žvejoti, sudaro specialias sąlygas, kad jie patys išeitų iš verslo. Visko gali būti, kad greitu laiku nebeliks kam naudotis ta infrastruktūra.
Šiuo metu Palangoje yra 7-8 žvejybos įmonės, o Šventojoje - 8-9. Ne visos jos žvejoja. Ne visos jos žvejoja. „Šiais laikais darosi neįmanoma žvejoti“, - sako Antanas.
Žvejų nuogąstavimai ir alternatyvos
Kai uždraudė žvejoti menkes, jie bandė išgyventi gaudydami nėges, o dabar ir to neapsimoka daryti. Juo labiau pikta žvejams, kad kaimyninių šalių žvejams leidžiama gaudyti tas žuvis, o drausti numatoma tik Lietuvoje. Pavyzdžiui, Latvijoje nėgių žvejyba neribojama, latviams tai nacionalinė žuvis.
„Iš Lietuvos nėgės keliauja į Latviją. Latviai džiaugiasi ir žvejoja, o lietuviai kažkodėl negali jų žvejoti“, - stebėjosi Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkė Akvilė Kungienė, pakeitusi į pensiją išėjusį ilgametį šios asociacijos pirmininką Alfonsą Bargailą.
Taip pat skaitykite: Kompensuojamųjų vaistų tvarkos apžvalga
„Menkių negal, lašišų negal, nėgių negal, strimelių kvotą per pusę, t. y. 40 proc. sumažino - nieko nebegal, nebeaišku, ką žvejoti“, - piktinosi žvejys. Paklausti, ką bežvejoja, ko dar neuždraudė jiems gaudyti, žvejai atsakė laukiantys stintų, kurių kažkodėl nėra.
Pasiklausius žvejų kalbų kilo klausimas, ar ne pavėluotai Šventosios uostelyje įrengta jiems infrastruktūra: pastatytas didžiulis angaras, slipas įgyvendinant Šventosios žuvininkystės vietos veiklos grupės projektą ir panaudojant ES pinigus. Ar nebus kaip su tuo žuvų aukcionu Klaipėdoje. Du kartus buvo į jį investuota ir žuvų cechas įrengtas, o veiklos išvystyti jam taip ir nepavyko.
Kol kas žvejai, galima sakyti, tyliai piktinasi ir nežada kaip ūkininkai, kurie su traktoriais važiavo į Vilnių, laiveliais blokuoti Klaipėdos uosto.
Menkių ištekliai Baltijos jūroje mažėja, todėl taikomi žvejybos apribojimai.
Taip pat skaitykite: Kada negauti išmokos?
ES ir Lietuvos politika žvejybos atžvilgiu
„ES investuoja į smulkųjį verslą, į priekrantės žvejybą, nori, kad būtų išlaikomos senosios tradicijos, bet mūsų valdžios sprendimai absoliučiai prieštarauja ES tikslams“, - sako A.Kungienė.
Žvejys A.Valiukas pasakojo, kad Šventojoje nėgės buvo gaudomos visą laiką, kiek tik jis atsimena. Sovietmečiu jos buvo žvejojamos nelimituotai - visa Šventosios upė būdavusi pristatyta gaudyklių. Vėliau dviem įmonėms būdavo leidžiama sugauti 4 tonas, o paskui pradėjo mažinti leistiną sugauti kiekį.
„Vieną žiemą upė užšalo, negalėjom žvejoti mėnesį, du. Buvo pasakyta, kad neišgaudėm limitų - triūkšt, ir nubraukė kažkiek kvotos, beliko 2-3 tonos. Paskui vėl sumažino, kol galų gale beliko įmonei 350 kilogramų“, - kalbėjo žvejys.
Pasak Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkės A.Kungienės, pagal Žuvininkystės įstatymo pataisas, kurias pasiūlius Aplinkos ministerijai patvirtino Seimas, draudimas žvejoti nėges numatomas tik nuo 2026 metų.
Tačiau kiekvienais metais aplinkos ministras turi skirti kvotas atsižvelgdamas į mokslininkų rekomendacijas. Pernai buvo paskirtas 1 proc. nuo prieš tai leidžiamo sugauti kiekio. 2022 m. 4 įmonės galėjo sugauti 1,5 tūkst. kg nėgių.
Taip pat skaitykite: Parama daugiavaikėms šeimoms Lietuvoje
„Kai skiriamas toks mažas kiekis, fiziškai neįmanoma to padaryti, nes automatiškai bus sugaunama daugiau - pasipils baudos. Neva paliekama minimali kvota ir neuždraudžiama žvejyba. Tegu draudžia nuo tų 2026 metų, bet ne nuo dabar.
Akivaizdu, kad valdžia nusiteikusi sunaikinti verslinę žvejybą. Tie draudimai, ribojimai yra ne dėl fiziologinių ar mokslinių dalykų, čia politiniai sprendimai. Vyriausybės programoje numatyta, kad turi likti tik mėgėjiška rekreacinė žvejyba, tad tikslingai tai ir daroma. Kompensacijų jie nenusiteikę mokėti“, - kalbėjo Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkė.
„Kokios kompensacijos gali tikėtis, jeigu begali sugauti tik kelis kilogramus žuvų?“ - klausia žvejys.
„Dvejus metus mokslininkai tyrimus darė ir neliepė uždrausti. Taip išeina, kad Gentvilas (aplinkos ministras Simonas Gentvilas - aut. past.) geriau žino už mokslininkus“, - piktinosi kitas žvejų atstovas.
Baudos ir kontrolė
Pasak A.Kungienės, Seimo narių iniciatyva buvo numatyta 10 kartų didinti baudas priekrantės ir Baltijos jūros žvejams verslininkams, o mėgėjams - tik 2 kartus. „Verslininkai daro daug mažiau pažeidimų ir žvejyba yra jų pragyvenimo šaltinis, o ne pramoga. Rašėme savo pastabas. Atrodo, kad į jas atsižvelgta, gali būti, kad didins tik 2 kartus“, - sakė asociacijos pirmininkė.
Žvejai priduria, kad jeigu antrą kartą žmogus pagaunamas padaręs pažeidimą, tai konfiskuojami ir tinklai, ir valtis, ir mašina.
Esant gana sudėtingoms žvejybos sąlygoms žvejus pykdo įvairios valdžios sugalvotos taisyklės. Galėtų du žvejai, atstovaudami dviem įmonėms, taupydami benziną plaukti viena valtimi, bet neleidžia Žuvininkystės tarnyba. Tokie reikalavimai atsirado todėl, kad būtų lengviau kontroliuoti, nes kiekviena įmonė turi laivą, o kiekvienas laivas - žvejybos žurnalą.
Nėgių žvejyba ir jos ypatumai
„Nėgės žiemą palenda upėje po krūmais, neršia pavasarį. Po neršto mažosios žuvytės 4 metus gyvena upėje, kai užauga išeina į jūrą. Pirmoji nėgių auka - plekšniukai, otukai. Jos lenda į žiaunas ir siurbia kraują iš jų. Kitur negali prisisiurbti, nes žuvytės dar mažos“, - pasakojo A.Valiukas, kuris nėges gaudo nuo vaikystės.
Šventojiškiai nėges konservuoja, patys valgo ir parduoda. Pasak Antano, iš nėgių japonai kažkokius vaistus daro. Į asociaciją buvo atvykę žmonės iš Japonijos ambasados. Paėmė pavyzdžius, žiūrės, ar jiems tinka, ar ne. Latviai labai gerai jas perka, ir lietuviai.
„Šiemet pirkau Latvijoje nėgių, brangiai sumokėjau, kad sau pasidaryčiau konservų. Kas prie jų pripratę, tiems labai skanu. Latviai dėl jų yra išprotėję. Kai aš mokiausi Klaipėdoje, buvau dar pacanėlis, nėgės brangiau kainavo už ungurius. Ungurys kainavo 3 rublius 36 kapeikas, o nėgė - 4 rublius 10 kapeikų. Šventojoje jos buvo gaudomos ir apdirbamos ceche“, - pasakojo Antanas.
Mokslininkų nuomonė
Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas Antanas Kontautas mano, kad aplinkos ministras neteisus. „Yra mokslinių tyrimų duomenys, kurie sako, kad tie ištekliai yra visai tinkami žvejoti. Todėl ministras nebuvo teisus priimdamas tokį sprendimą. Nėgės - parazitinės žuvys, minta menkių, lašišų krauju. Kažin ar verta jas itin saugoti. Klaidų visi padaro, bet jas dar galima ištaisyti.
Jūros tyrimų instituto ichtiologas Robertas Staponkus pats dalyvavo kartu su Latvijos mokslininkais atliktuose tyrimuose. „Dirbome kartu su latviais prie nėgių. Nustatėme, kad Lietuvos ir Latvijos pietinėje dalyje nėgių ištekliai yra bendri. Latvijoje lyg ir nestabdoma žvejyba, pas mus stabdoma.
Tyrimų metu pastebėjome, kad populiacija yra dar geros būklės. Žvejybos intensyvumas, toks, koks yra dabar, populiacijai reikšmingo poveikio nedaro. Žinoma, nėgių buvo gerokai daugiau prieš pastatant Kauno hidroelektrinę. Šventosios upėje, Kuršių mariose nėges būtų galima gaudyti. Po tos studijos, kurią rengėme ne vienerius metus, mes netgi rekomendavome atidaryti ir tas vietas, kuriose anksčiau buvo uždrausta žvejoti“, - kalbėjo ichtiologas.
Paklaustas, ar dėl nėgių Aplinkos ministerijos atstovai su jais konsultavosi, atsakė, kad ne.
Aplinkos ministerijos pozicija
Aplinkos ministerija nesivargino pateikti išsamų atsakymą, kodėl priimtas tos sprendimas, ir nevyniojo žodžių į vatą. Į paklausimą gavome tokį trumpą aplinkos ministro patarėjo Eimanto Norkūno atsakymą: „Seimas ir Aplinkos ministerija vykdydami Vyriausybės programą priėmė sprendimą dėl tinklų patraukimo iš vidaus vandenų - žvejybos kvotų ir limitų panaikinimo ežeruose ir upėse. Pastaruosius 15 metų, matant alinamus vandens telkinius, žvejybos taisyklės tinklais vis griežtėjo.
Menkių žvejybos draudimas ir kompensacijos
Nuo 2019 m. Baltijos jūroje galiojo menkių žvejybą draudžiančios priemonės, todėl kai kurios Baltijos jūros ir priekrantės žvejybos įmonės laikinai sustabdė savo žvejybos veiklas. Siekiant išlaikyti jų ekonominį gyvybingumą, pagal priemonę „Laikinas žvejybos veiklos nutraukimas“ pradėtos mokėti kompensacijos nuo šio draudimo nukentėjusioms žvejybos įmonėms: 10 Baltijos jūros žvejybos įmonių išmokėta daugiau nei 1,6 milijono eurų, o 23 Baltijos jūros priekrantės žvejybos įmonėms - 350 tūkst. eurų. Kompensacijos išmokėtos ir šių įmonių darbuotojams.
Nuo 2020 m. uždraudus menkių žvejybą, Baltijos jūros laivams nuo 10 metrų ilgio, žvejojusiems menkę, buvo sudarytos galimybės pasitraukti iš žvejybos veiklos visam laikui su parama. Šia galimybe pasinaudojo trys Baltijos jūros žvejybos laivai (jų savininkams išmokėta iš viso daugiau nei 1,2 mln. eurų).
Kompensuojant laikiną žvejybos veiklos nutraukimą dėl COVID-19 ligos, 23 žvejybos įmonėms išmokėta per 0,151 mln. eurų kompensacijų.
Žvejybos ir akvakultūros sektorius patyrė nuostolių ir dėl Rusijos karo Ukrainoje. Pagal priemonę „Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą neigiamo poveikio mažinimas“ 3,9 mln. eurų jau išmokėta žvejybos ir akvakultūros įmonėms už 2022 m. ir 2023 m. I pusmetį. 2024 m. dar numatoma išmokėti kompensacijas už 2023 m. II pusmetį.
Parama žvejybos sektoriui
Žvejai buvo aktyvūs ne tik kompensacinėse priemonėse. Pagal priemonę „Žvejybos poveikio jūrų aplinkai mažinimas ir žvejybos pritaikymas gyvūnų apsaugai“ parama teikiama investicijoms į atrankesnius žvejybos įrankius. Pagal šią priemonę jau 16 priekrantės žvejybos įmonių (iš jų 13 patenka tarp 20 daugiausia žuvų sugaunančių priekrantės žvejybos įmonių) ir 11 Kuršių marių žvejybos įmonių skirta per 673 tūkst. Eur paramos (35 projektams įgyvendinti).
Pagal priemonę „Pridėtinė vertė, produktų kokybė ir nepageidaujamos priegaudos panaudojimas“ parama teikiama norint investuoti į savo sužvejoto laimikio pridėtinės vertės kūrimą (pvz., perdirbimą, pirminį pardavimą), taip pat remiamos investicijos, skirtos pagerinti ar išlaikyti sužvejoto laimikio kokybę. Pagal šią priemonę beveik 1,8 mln. eurų paramos skirta 26 priekrantės ir Kuršių marių žvejybos įmonėms (48 projektams įgyvendinti).
Žvejams ne mažiau svarbi ir tinkama laimikio iškrovimo vietų infrastruktūra. Gerasis tokių projektų pavyzdys - priekrantės žvejybos infrastruktūros sukūrimas Šventosios uoste. Projektui pagal priemonę „Žvejybos uostai, iškrovimo vietos, aukcionų patalpos ir priedangos. Investicijos į žvejybos uostų ir aukcionų patalpų infrastruktūros arba iškrovimo vietų ir priedangų gerinimą“ skirta beveik 1,7 mln. eurų paramos. Projekto įgyvendinimo metu Šventosios uoste buvo sutvarkyta ir pailginta krantinė, įrengtas slipas, padedantis žvejams lengviau nuleisti į vandenį savo valtis, taip pat gervė, skirta iškrauti sugautą laimikį, žvejybos įrangą, valtis. Pastatytas ir žvejų valtims bei žvejybos įrangai laikyti reikalingas pastatas, įrengtas privažiavimas prie jo.
Šiuo paramos teikimo laikotarpiu toliau buvo aktyviai investuojama į Lietuvos akvakultūros sektorių. Pagal „Produktyvios investicijos į akvakultūrą“ priemonę ir jos veikos sritis, 6,8 mln. eurų skirta 41 projektui įgyvendinti: 17 iš jų - modernizuojami tvenkinių akvakultūros ūkiai, 24 - numatoma plėsti gamybą uždarose akvakultūros sistemose. Veiksmų programoje buvo suplanuota akvakultūros gamybą padidinti bent 1 485 tonų per metus. Projektams, kuriuose numatoma pradėti gaminti ar padidinti gamybą ne mažiau kaip 250 tonų per metus, galėjo būti skirta parama iki 2 mln. Eur. Tokiu būdu siekiama užtikrinti pakankamą šviežios žuvies pasiūlą bei skatinti ekonomiškai naudingą kokybiškų žuvininkystės produktų gamybą.
Veiksmų programos įgyvendinimo laikotarpiu paramą investicijoms į žuvininkystės produktų perdirbimą galėjo gauti tik vidutinės, mažos ir labai mažos įmonės, o prioritetas buvo teikiamas savo produkciją perdirbti ketinančioms akvakultūros įmonėms. Pagal priemonę „Žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimas“, įskaitant supaprastinta tvarka, per 6 mln. eurų paramos skirta 18 įmonių (23 projektams įgyvendinti), iš kurių 12 užsiima akvakultūros gamyba.
Žvejybos ir akvakultūros sektorius patyrė nuostolių ir dėl Rusijos karo Ukrainoje. Pagal priemonę „Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą neigiamo poveikio mažinimas“ 3,9 mln. eurų jau išmokėta žvejybos ir akvakultūros įmonėms už 2022 m. ir 2023 m. I pusmetį. 2024 m. dar numatoma išmokėti kompensacijas už 2023 m. II pusmetį.
Išmokėtos kompensacijos žvejybos sektoriui (2019-2024 m.)
| Priemonė | Suma (eurais) | Pastabos |
|---|---|---|
| Laikinas žvejybos veiklos nutraukimas | 1,95 mln. | 10 Baltijos jūros žvejybos įmonių (1,6 mln.) ir 23 Baltijos jūros priekrantės žvejybos įmonėms (350 tūkst.) |
| Pasitraukimas iš žvejybos veiklos visam laikui | 1,2 mln. | 3 Baltijos jūros žvejybos laivai |
| Kompensacijos dėl COVID-19 | 0,151 mln. | 23 žvejybos įmonės |
| Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą neigiamo poveikio mažinimas | 3,9 mln. | Už 2022 m. ir 2023 m. I pusmetį, planuojama išmokėti už 2023 m. II pusmetį |
| Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas | Beveik 1 mln. | Daugiau nei 35 įmonėms už ruonių daromą žalą |
| Žvejybos poveikio jūrų aplinkai mažinimas ir žvejybos pritaikymas gyvūnų apsaugai | 673 tūkst. | 16 priekrantės ir 11 Kuršių marių žvejybos įmonių (35 projektai) |
| Pridėtinė vertė, produktų kokybė ir nepageidaujamos priegaudos panaudojimas | 1,8 mln. | 26 priekrantės ir Kuršių marių žvejybos įmonės (48 projektai) |
| Žvejybos uostai, iškrovimo vietos, aukcionų patalpos ir priedangos | 1,7 mln. | Šventosios uosto infrastruktūros gerinimas |
| Produktyvios investicijos į akvakultūrą | 6,8 mln. | 41 projektas, įskaitant tvenkinių modernizavimą ir gamybos plėtrą |
| Žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimas | 6 mln. | 18 įmonių (23 projektai), iš kurių 12 užsiima akvakultūros gamyba |
tags: #kompensacijos #del #draudimo #zvejoti #menke