Raidos psichologija - tai psichologijos šaka, nagrinėjanti žmogaus elgesio ir psichikos pokyčius viso gyvenimo eigoje, nuo pat gimimo iki senatvės. Ši disciplina apima platų spektrą temų, įskaitant fizinę, kognityvinę ir psichosocialinę raidą, bei siekia suprasti, kaip žmonės keičiasi normatyviai ir individualiai visą savo gyvenimą.
Raidos psichologijos esmė ir uždaviniai
Žmogaus raidos psichologija tiria žmogaus psichikos, elgesio plėtrą, lemia asmens genetinių, biologinių, fizinių ir socialinės aplinkos sąlygų sąveika. Raidos psichologija apima fizinės raidos, kognityvinius arba pažintinius ir psichosocialinius mokslinius tyrimus.
Raidos psichologijos uždaviniai: nustatyti kiekvieno amžiaus tarpsnio psichikos ypatybes, procesus, asmenybės savybių susidarymo ir raidos dėsnius; aprašyti, kaip žmonės normatyviai (bendri raidos dėsningumai, pobūdis) ir ideografiškai (individualios variacijos) keičiasi.
Pagrindiniai raidos laikotarpiai
Žmogaus raidos psichologija apima daugybę laikotarpių, kiekvienas iš jų pasižymi unikaliais iššūkiais ir galimybėmis. Šie laikotarpiai apima:
- Prenatalinį laikotarpį (nuo apvaisinimo iki gimimo)
- Kūdikystę (0-2 metai)
- Ankstyvąją vaikystę (2-6 metai)
- Vėlyvąją vaikystę (6-12 metai)
- Paauglystę (12-18 metų)
- Jaunystę (18-40 metų)
- Suaugusio amžiaus laikotarpį (40-65 metai)
- Senatvę (65 metai ir vyresni)
Kritiniai (sensityvūs) periodai: tam tikri amžiaus tarpsniai, vadinami kritiniais arba sensityviais periodais, yra palankiausi kokiai nors emocinei ar socialinei patirčiai įgyti, asmenybės bruožams, įgūdžiams susidaryti. Neišnaudojus šių kritinių periodų vėliau gali būti sunku ar neįmanoma susidaryti tam tikrus įgūdžius, ko nors išmokti.
Taip pat skaitykite: Gerovė ir atsakomybė
Jautrūs periodai (sensityvūs) tai laikotarpis, kai vaikas gali ko nors išmokti su nedidelėmis pastangomis ir mažomis sąnaudomis. Tai genetiškai determinuota.
Vystymosi krizės
Kai kuriuose amžiaus tarpsniuose vystymasis vyksta lėtai, o kai kuriuose pagrindinė charakteristika yra krizė. Per gana trumpą laiką įvyksta staigūs ir kapitaliniai pakitimai žmogaus asmenybėje. Kiti teigia, kad krizės atsiranda tuomet, kai nesutampa kognityvinė, socialinė ir psichologinė raida. Svarbu skirti vystymosi krizes nuo trauminių krizių.
Raidos psichologijos teorijos
Žmogaus raidos psichologija remiasi įvairiomis teorijomis, kurios padeda suprasti, kaip vystosi žmogus. Tarp svarbiausių teorijų yra:
- Psichoanalitinė teorija (Sigmund Freud, Erik Erikson)
- Kognityvinė teorija (Jean Piaget, L.S. Vygotskis)
- Bihevioristinė teorija (John B. Watson, B.F. Skinner)
- Socialinio išmokimo teorija (Albert Bandura)
- Humanistinė teorija (Abraham Maslow, Carl Rogers)
Psichoanalitinė teorija
Psichoanalitinė teorija, kuri remiasi Freudo teorija prisilaiko determinizmų požiūrų į žmogaus prigimtį ir teigia, kad asmenybė motyvuoja vidinį biologinį potraukį. Pagal Froidą žmogaus elgesį apsprendžia visų pirma biologiniai potraukiai apimant seksualinius ir agresijos. Psichoanalitikai koncentruojasi ankstyvoje vaikystėje nuo 0-5 metų. Jie mano, kad šie metai yra svarbiausi ir šie požymiai nulems žmogaus elgesį.
Erikas Eriksonas ir psichosocialinė teorija
Erikas Eriksonas (1902-1994) buvo Z. Froido mokinys ir pasekėjas. Jis sukūrė asmenybės nuolatinio keitimosi gyvenime teoriją. E. Eriksonas neatmetė pagrindinių Z. Froido teiginių apie sąmonę ir pasąmonę, asmenybės komponentus (Id, Ego, Superego) ir psichoseksualinės raidos stadijas, tačiau asmenybės vystymąsi skirstė ne pagal kūno dalis ir su jomis susijusį malonumo jausmą, o pagal asmenybės ryšį su socialine aplinka.
Taip pat skaitykite: Kaip atsiimti pensiją už kitą žmogų
E. Eriksonas įvertino somatinių (kūno), asmeninių, socialinių ir kultūros veiksnių įtaką asmenybės vystymuisi. Jis akcentavo, kad kiekvienoje vystymosi stadijoje, kuri tęsiasi tam tikrą amžiaus tarpsnį, žmogui iškyla specifinės problemos (raidos krizės), nuo kurių išsprendimo priklauso tolimesnis asmenybės vystymasis.
Kultūros veiksnių įtaka
Norėdamas pabrėžti socialinių ir kultūros veiksnių įtaką žmogaus vystymuisi, E. Eriksonas teigė, kad psichosocialinė raida vyksta pagal epigenetinį principą, tai yra fizinė raida nustato psichosocialinės raidos trukmės pagrindines ribas, o tam tikra kultūra gali tik pastūmėti, sulėtinti, patobulinti arba pažeisti žmogaus raidą.
Eriksono aštuoni psichosocialiniai etapai
Teorijoje išskiriami aštuoni pagrindiniai raidos etapai, apimantys visą žmogaus gyvenimą:
- Pasitikėjimas prieš nepasitikėjimą
- Autonomija prieš gėdą
- Iniciatyva prieš kaltę
- Darbštumas prieš menkavertiškumą
- Tapatumas prieš vaidmenų sumaištį
- Artimumas prieš izoliaciją
- Kūrybingumas prieš sąstingį
- Visapusis vientisumas prieš neviltį
Kas vyksta kiekviename etape?
1 etapas: pasitikėjimas - nepasitikėjimas. Šis laikotarpis prasideda nuo gimimo ir tęsiasi iki maždaug pusantrų metų. Kūdikis, kurio poreikiai nuosekliai patenkinami, pradeda pasitikėti aplinka, o įgyjama dorybė vadinama „viltimi“. Jei trūksta rūpesčio - gali išsivystyti baimė ir nepasitikėjimas.
2 etapas: autonomija - gėda. Nuo 18 mėnesių iki 3 metų vaikas ugdo savarankiškumą: mokosi higienos, rūpinasi savimi, ugdo judesių įgūdžius. Tėvų paskatinimas ir leidimas bandyti leidžia užaugti drąsiam, įgyti „valios“. Kontroliuojamas ar kritikuojamas vaikas gali pradėti gėdytis ir abejoti savo jėgomis.
Taip pat skaitykite: Žmogaus raidos vadovas
3 etapas: iniciatyva - kaltė. Ankstyvojo mokyklinio amžiaus metu vaikai drąsiai bendrauja, užduoda klausimų, imasi žaidimų sumanymų. Sėkmingai įgyvendinus iniciatyvas atsiranda „tikslas“. Nuolatinis kritikavimas ar ribojimai sukelia kaltės jausmą.
4 etapas: darbštumas - menkavertiškumas. Nuo 5 iki 12 metų vaikai pradeda mokytis rašyti, skaityti, vertinti savo pasiekimus bendruomenėje. Jie įgauna „kompetencijos“ jausmą. Jei patiria nesėkmių ar pripažinimo stoką, stiprėja menkavertiškumas.
5 etapas: tapatumas - sumaištis. Paauglystėje (nuo 12 iki 18 metų) kyla tapatumo paieškos. Jaunuoliai ieško savęs, susiformuoja individualus požiūris ir „ištikimybė“ kaip dorybė. Nepavykus rasti savo vietos pasaulyje, kyla sumaišties jausmas ar neaiškumas dėl ateities.
6 etapas: artimumas - izoliacija. Jauno suaugusiojo amžius (18-40 m.) yra laikas, kai siekiama užmegzti artimus santykius, o pagrindinė dorybė šioje fazėje - „meilė“. Nepasisekus užmegzti ryšių, gali kilti vienatvės ar atsiskyrimo pojūčiai.
7 etapas: kūrybingumas - sąstingis. Brandaus amžiaus laikotarpiu (40-65 m.) žmogus stengiasi reikštis visuomenėje, perduoti patirtį jaunesniems, realizuoti save. Tokiu būdu ugdoma „rūpestingumo“ savybė. Priešingu atveju atsiranda sąstingio, beprasmybės jausmas.
8 etapas: visapusis vientisumas - neviltis. Vyresniame amžiuje (nuo 65 m.) žmonės vertina savo gyvenimą ir priima neišvengiamą pabaigą. Pasiekta „išmintis“ padeda jaustis ramiai, o nuoskaudos ir neįgyvendinti tikslai gali iššaukti nevilties momentus. Dažnai žmonės patiria ir vientisumo, ir nevilties kaitą, svarbiausia - rasti vidinę pusiausvyrą.
Detalesnis Eriksono etapų aprašymas
Pasitikėjimas kitais vaikas susiformuoja naujagimystės laikotarpiu- nuo gimimo iki maždaug 1 metų. Šiuo laikotarpiu lemiamas yra vaiką prižiūrinčių asmenų vaidmuo- kaip tinkamai jie geba atliepti į vaiko poreikius ir reikmes. Vaikas, kuriuo buvo rūpinamasi, tinkamai atliepiami jo poreikiai jaučiasi saugus ir pasitikintis kitais.
Vaikas nuo 1 iki 3m. išsiugdo autonomiškumą, kuris vystosi suteikiant vaikui erdvę bandyti "aš pats”. Tai yra mokinimosi valgyti, savarankiškai rengtis, reguliuoti tuštinimosi procesą amžius. Taip formuojasi, ugdosi valia ir pojūtis, kad galiu kontroliuoti tai, kas vyksta su manimi.
Nuo 3 iki 6m. - tai žaidimų amžius. Vaikus ugdosi iniciatyvumą- aš kažką bandau, imuosi iniciatyvos ir man tai pavyksta. Vaikas formuojasi tikslingumą, mokosi tikslo siekimo. Formuojasi suvokimas "aš pats- galiu!".
Mokyklinis amžius nuo 6 m. iki 12m. Tai meistriškumo ugdymo laikas. Šiame amžiaus tarpsnyje formuojasi žmogaus kompetencija ir suvokimas "man- sekasi". Vaikas palieka namų aplinką ir tampa kitos aplinkos- kolektyvo dalimi. Atsiranda kiti ugdytojai- mokytojai, pedagogai ir kiti vertintojai- draugai.
Jaunystė nuo 12m. iki 20m. Šiuo periodu formuojasi žmogaus identitetas. Jaunuolis šiame etape prisiima lyties vaidmenį, mokosi šio vaidmens atributų. Neišsprendus, žmogus susiduria su vaidmenų sumaišties krize.
Ankstyvoji branda nuo 20 m. iki 25m. Žmogus mokosi intymumo. Išmokstama nebijoti artimų, intymių santykių: aukojama "aš” dalelė, mokomąsi atverti save visą ir priimti kitą. Formuojasi gebėjimas mylėti.
Vidurinio amžiaus branda nuo 26 m. iki 64m. Produktyvumo - stagnacijos krizė. Formuojasi rūpestingumas. Laikas šeimai kurti su reikalinga atsakomybe. Žmogus yra veiklus, aktyvus, analizuodamas viską, ką sukaupė per gyvenimą, reflektuodamas patirtį jis ima kurti ir savo patirtį dalinti, taip rūpindamasis kitais ir tapdamas našiu visuomenės/bendruomenės dalyviu.
Vėlyvoji branda nuo 65 m. iki gyvenimo pabaigos. Integracijos etapas arba nevilties krizė. Permastant prabėgusį gyvenimą formuojasi gyvenimo išmintis. Vyresnio amžiaus žmogų gali apimti nerimas, gailestis, beprasmybės jausmas gyventame laike. Integralumas reiškia dvasinę nepriklausomybę ir taikų mirties laukimą.
Kritika ir apribojimai
Nors ši psichosocialinio augimo teorija plačiai naudojama, ji turi ir kritikų. Viena iš pastabų yra ta, kad etapai pateikti labai griežtai, tarsi jie visada įvyksta konkrečioje amžiaus riboje ir tik tam tikra seka. Be to, kai kurie kritikai mano, jog teorijoje per daug remiamasi vyrų patirtimi, todėl ji gali nepakankamai atspindėti visus žmones.
Kritikuojama ir tai, kad teorijoje trūksta aiškumo apie konkrečius įvykius ar veiksnius, kurie padeda žmogui sėkmingai įveikti kiekvieną etapą ir ugdyti svarbias dorybes.
Raidos psichologijos tyrimų metodai ir principai
Raidos psichologijoje naudojami įvairūs tyrimų metodai, siekiant suprasti žmogaus raidą:
- Stebėjimą
- Eksperimentus
- Apklausas
- Interviu
- Longitudinius tyrimus
- Skerspjūvio tyrimus
Tyrimų principai: objektyvumo principas - jį labai sunku pasiekti, gali veikti pavyzdžiui išankstinė nuomonė / rasizmas; turiningų klausimų uždavimas - klausinėti konkrečiai, tikslingai; hipotezės patikrinimas - surenkant duomenis, fiksuojant.
Tyrimų planai:
- Longitudinis planas - (ilgalaikis) tai tyrimo organizavimas, kuriam esant tie patys tiriami stebami tam tikrą laiko tarpą.
- Išilginis pjūviometodas - skirtingo amžiaus grupės tiriamųjų tiriamos tuo pačiu metu.
- Kombinacinis planas - tai 2 ar daugiau grupių, individų, giminių skirtingu laiku, pakartotinai tyrimai, tam tikrais laiko tarpais.
Taikymas praktikoje
Raidos psichologijos žinios yra plačiai taikomos įvairiose srityse, įskaitant švietimą, sveikatos priežiūrą, socialinę politiką, tėvystę ir psichoterapiją.
Raidos psichologija švietime: Raidos psichologijos principai padeda pedagogams suprasti, kaip vaikai mokosi ir vystosi skirtingais amžiaus tarpsniais. Šios žinios leidžia pritaikyti mokymo metodus ir programas, kad jos atitiktų vaikų poreikius ir galimybes.
Raidos psichologija sveikatos priežiūroje: Raidos psichologijos žinios yra svarbios sveikatos priežiūros specialistams, dirbantiems su vaikais ir paaugliais.
Vaiko raidos klinika – Gytės ir Jorio istorija
Raidos psichologija Lietuvoje
Lietuvoje žmogaus raidos psichologija pradėta plėtoti 20 a. pradžioje. Problemas tiria Vilniaus, Lietuvos edukologijos universitetai, Švietimo plėtotės centras.
Asmenybės branda ir vyresnio amžiaus iššūkiai
Asmenybei tapus visapusiška, sumažėja psichinė įtampa ir vidinis konfliktas, itin aštriai pasireiškiančių ir sunkiai išgyvenamų senėjimo metu. Senėjimo procesą, kaip objektyvią žmogaus tikrovę, ne visada yra lengva priimti: šis procesas yra sudėtingas tiek pačiam žmogui, tiek jį supančiai aplinkai.
Naujanienė (2002) teigia, kad senėjimo procese vykstantys pokyčiai iškelia žmogui būtinybę juos įveikiant adaptuotis prie naujos gyvenimo situacijos. Kaip žmogus tai atlieka priklauso nuo tokių faktorių, kaip jo sveikata, kognityvinis funkcionavimas, asmenybės bruožai, aplinkos palankumas ar nepalankumas.
| Etapas | Amžius | Pagrindinė dorybė | Pagrindinis pavojus |
|---|---|---|---|
| Pasitikėjimas - nepasitikėjimas | 0-1 m. | Viltis | Baimė, nepasitikėjimas |
| Autonomija - gėda | 1-3 m. | Valia | Gėda, abejonė |
| Iniciatyva - kaltė | 3-6 m. | Tikslas | Kaltė |
| Darbštumas - menkavertiškumas | 6-12 m. | Kompetencija | Menkavertiškumas |
| Tapatumas - sumaištis | 12-20 m. | Ištikimybė | Tapatumo krizė |
| Intymumas - izoliacija | 20-30 m. | Meilė | Izoliacija |
| Tęstinumas - stagnacija | 40-65 m. | Rūpestingumas | Sąstingis |
| Vientisumas - neviltis | 65+ m. | Išmintis | Neviltis |
Praktiniai pastebėjimai
Vaikai, gavę plačias galimybes užsiimti motorine ir intelektine veikla, būna iniciatyvūs, sugeba planuoti ir prisiimti atsakomybę. Vaikai, kurie raginami veikti, kurti, dirbti ir paskatinami už pastangas, vysto savo įgūdžius, pasididžiavimą pasiekimais, tampa darbštūs, siekiantys tikslų. Jauni suaugusieji privalo tobulinti sugebėjimą bendrauti ir rūpintis kitais, nebijodami prarasti savo tapatumo. Apie gyvenimo vidurį, suvokus savo mirtingumą, iškyla rūpestis ateinančia karta ir savęs įprasminimu.
Apibendrinimas
Aštuonių etapų psichosocialinės raidos modelis siūlo pažvelgti į žmogaus gyvenimą kaip į nuolatinę kelionę, kur nuolat susiduriama su iššūkiais ir priimami sprendimai. Kiekvieno laikotarpio iššūkis lemia, kokias savybes ar stiprybes žmogus išsiugdys. Žmogus yra labai sudėtinga būtybė su daugeliu dimensijų bei sluoksnių, kurių kiekvienas turi savo viršūnę ir sukuria savotišką dalinį „aš".
tags: #zmogaus #socialines #raidos #namu #darbas