Kasmet rudenį daugybė Lietuvos gyventojų ir įmonių sulaukia žinių iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI). Artėjant lapkričio viduriui, tampa itin aktualus žemės mokesčio klausimas.
Nors pareiga mokėti mokesčius yra viena pagrindinių piliečio atsakomybių, ne visi žemės savininkai privalo atverti pinigines. Įstatymai numato gana platų sąrašą išimčių ir lengvatų, kurios gali visiškai arba iš dalies atleisti nuo šios prievolės.
Pagrindai ir mokestinė prievolė
Žemės mokestis yra svarbi valstybinės mokesčių sistemos dalis, kurią reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas. Šio mokesčio tikslas - užtikrinti, kad žemės nuosavybė būtų tinkamai administruojama, naudojama ir, jei įmanoma, atneštų naudą visuomenei.
Pagal Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymą - žemės mokesčio mokėtojais laikomi visi fiziniai ir juridiniai asmenys, kuriems nuosavybės teise priklauso, Lietuvos teritorijoje esanti, privati žemė.
Mokestinis laikotarpis - Kalendoriniai metai. Svarbu prisiminti, kad žemės mokestis yra mokamas už einamuosius metus.
Taip pat skaitykite: Teisinis servitutas ir kompensacija
Esate žemės mokesčio mokėtojai, jei turite privačios žemės. Mokestį moka visi fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie nuosavybės teise turi žemės sklypą Lietuvoje.
Taip, žemės mokesčio mokėtojas visada yra žemės savininkas, nepriklausomai nuo to, kas tą žemę faktiškai naudoja ar nuomojasi.
Kada atsiranda ar pasibaigia pareiga
Svarbu pabrėžti, kad mokestį moka tie asmenys, kurie buvo žemės savininkai einamųjų metų birželio 30 dieną.
Nauji žemės savininkai mokestį turi mokėti jeigu žemė įsigyta pirmąjį pusmetį, - už visus metus; jeigu žemė įsigyta antrąjį pusmetį, - nuo kitų kalendorinių metų.
Žemės mokesčio nebereikia mokėti, kai: žemė perleidžiama pirmąjį pusmetį, - tais pačiais metais; žemė perleidžiama antrąjį pusmetį, - nuo kitų metų.
Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?
Tai reiškia, kad jei žemę įsigijote šių metų rugpjūtį, žemės mokesčio už šiuos metus mokėti nereikės - ši prievolė tenka buvusiam savininkui.
Tarifai, vertės ir savivaldybių vaidmuo
Mokestis yra skaičiuojamas pagal Registrų centro nustatytas žemės mokestines vertes. Šios vertės nustatomos masinio vertinimo būdu ir galioja penkerius metus, nebent įvyksta esminių sklypo kadastrinių rodiklių pasikeitimų.
Mokestinė vertė: Žemės vidutinė rinkos vertė, Gali būti laikoma ir žemės vertė, nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą, jeigu: Registrų centro nustatyta žemės vidutinė rinkos vertė skiriasi nuo individualiu žemės vertinimu nustatytos žemės vertės daugiau kaip 20 procentų ir Registrų centro nustatytos žemės vidutinės rinkos vertės ir individualiu žemės vertinimu nustatytos žemės vertės skirtumas susidarė ne dėl žemės naudojimo ne pagal numatytą paskirtį, būdą, disponavimo ja suvaržymų dėl hipotekos ar kitų savininko prievolių, ir Individualaus žemės vertinimo ataskaita atitinka Vyriausybės nustatytus reikalavimus.
Žemės ūkio paskirties žemės, išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas, mokestinė vertė yra jos vidutinė rinkos vertė arba vertė, nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą, padauginta iš koeficiento 0,35
Mokesčio tarifai: Nuo 0,01 procento iki 4 procentų žemės mokestinės vertės. Konkrečius žemės mokesčio tarifus nustato kiekviena savivaldybė individualiai.
Taip pat skaitykite: Vežimėlio priedų kompensavimo tvarka
Nors žemės mokestis yra valstybinis, jis įskaitomas į savivaldybių biudžetus. Būtent todėl savivaldybių tarybos turi labai plačius įgaliojimus nustatant tiek mokesčio tarifus, tiek papildomas lengvatas.
| Aspektas | Komentaras |
|---|---|
| Koks yra žemės mokesčio tarifas? | Žemės mokesčio tarifas yra 0,01 - 4 proc. žemės mokestinės vertės. |
| Kas ir kada nustato konkrečius tarifus? | Konkretų tarifą nustato kiekviena savivaldybės taryba individualiai iki einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1 d., kuris galioja atitinkamos savivaldybės teritorijoje kitą mokestinį laikotarpį. |
| Diferencijavimo kriterijai | pagrindinę žemės naudojimo paskirtį; žemės sklypo naudojimo būdą; žemės sklypo naudojimą arba nenaudojimą; žemės sklypo dydį; mokesčio mokėtojų kategorijas; vietą. |
Tarifai gali svyruoti nuo 0,01 proc. iki 4 proc.
Savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti žemės mokestį arba visai nuo jo atleisti.
Terminai, deklaravimas ir mokėjimas
VMI duomenimis, žemės mokesčio deklaracijos suformuojamos ir pateikiamos gyventojams elektroninėje erdvėje paprastai iki lapkričio pradžios.
Žemės mokesčio deklaracijos mokesčio mokėtojams pateikiamos iki einamojo mokestinio laikotarpio lapkričio 1 dienos.
Pagrindinė data, kurią privalo įsidėmėti kiekvienas žemės savininkas - lapkričio 15 diena.
Žemės mokestis už einamuosius mokestinius metus turi būti sumokamas iki einamojo mokestinio laikotarpio lapkričio 15 dienos.
Praleidus lapkričio 15 d. terminą, pradedami skaičiuoti delspinigiai. Delspinigių dydis nustatomas kiekvieną ketvirtį (paprastai apie 0,03 proc. už kiekvieną dieną).
Mokėjimo kanalai ir įmokos duomenys
Patogiausias būdas sužinoti tikslią mokėtiną sumą - prisijungti prie Elektroninio deklaravimo sistemos (EDS) arba per portalą „Mano VMI“.
Žemės mokesčio įmokos kodas yra 3011.
Mokėjimą galima atlikti per visas pagrindines elektroninės bankininkystės sistemas, „Perlas“ terminaluose, pašto skyriuose arba „Maxima“ kasose.
Lengvatos, kompensacijos ir atleidimo sąlygos
Nors žemės mokestis yra privalomas daugeliui - įstatymai numato tam tikras lengvatas ir atleidimus nuo šio mokesčio, kurie gali būti taikomi tam tikrais atvejais (patikslinta VMI).
Kokie asmenys gali būti atleisti nuo žemės mokesčio mokėjimo? Tai ir aptarsime šiame straipsnyje.
Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas numato konkrečias socialiai jautrias grupes, kurioms taikomos lengvatos.
- Senatvės pensininkai: Asmenys, sulaukę senatvės pensijos amžiaus, turi teisę į lengvatą.
- Neįgalieji: Asmenys, kuriems nustatytas 0-40 proc.
- Nepilnamečiai vaikai: Lengvata taikoma nepilnamečiams vaikams, jei šeimoje nėra darbingų asmenų.
Svarbu suprasti, kad „lengvata” nebūtinai reiškia visišką atleidimą nuo mokesčio. Kiekviena savivaldybė nustato neapmokestinamąjį žemės sklypo dydį (akrais ar hektarais).
Jei pensininko ar neįgaliojo turimo sklypo plotas neviršija savivaldybės nustatyto dydžio, mokesčio mokėti nereikia.
Fiziniams asmenims, kurių šeimose mokestinio laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų ir kuriems nustatytas 0 - 40 procentų darbingumo lygis (nuo 2024-01-01 dalyvumo lygis), arba kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių ar yra nepilnamečiai, priklausančio žemės sklypo plotas, neviršijantis savivaldybių tarybų iki einamojo mokestinio laikotarpio rugsėjo 1 dienos nustatyto neapmokestinamojo žemės sklypo dydžio.
Jeigu fizinis asmuo turi teisę į mokesčio lengvatą ir turi ne vieną žemės sklypą, taikoma didžiausia lengvata vienam žemės sklypui.
Fiziniam asmeniui nuosavybės teise priklausantys keli žemės sklypai, esantys tos pačios savivaldybės teritorijos vietovėse (vietovėje), kurioms (kuriai) nustatytas vienodas neapmokestinamasis žemės sklypo dydis, šiuo atveju laikomi vienu žemės sklypu.
Jei turite kelis sklypus skirtingose savivaldybėse, lengvata taikoma kiekvienoje savivaldybėje atskirai. Jei sklypai toje pačioje savivaldybėje - lengvata taikoma didžiausios vertės sklypui arba tam, kurį pasirenkate jūs (pateikus prašymą).
Žemės savininkai gali būti atleisti nuo žemės mokesčio visai arba gauti mokesčio lengvatų, ypač esant finansiniams sunkumams ar išskirtinėms situacijoms, pavyzdžiui, stichinėms nelaimėms, paveikusioms žemės ūkio sąlygas.
Savivaldybių tarybos turi teisę, savo biudžeto sąskaita, sumažinti žemės mokestį arba visai nuo jo atleisti gyventojus.
Kada mokestis neskaičiuojamas ar netaikomas
- Žemės mokesčio nemoka: užsienio valstybių diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos, tarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos ir jų atstovybės, bankrutavusios įmonės, įmonės (t. y. teismo, o kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, tai kreditorių susirinkimo pripažinta bankrutavusia ir dėl to likviduojama įmonė), taip pat likviduojamos dėl bankroto; Lietuvos bankas, žemės savininkai, kurių mokėtinas mokestis mokestiniu laikotarpiu už visus nuosavybės teise turimus žemės sklypus neviršija 2 eurų.
- Žemės mokesčiu neapmokestinama: bendro naudojimo kelių užimta žemė; mėgėjiško sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė; valstybinių parkų, kraštovaizdžio, kultūrinių, geologinių, geomorfologinių, botaninių, zoologinių, botaninių-zoologinių, hidrografinių ir pedologinių draustinių teritorijų ir jų apsaugos zonų žemė, išskyrus minėtose teritorijose esančias žemės ūkio naudmenas, taip pat užstatytų teritorijų, kelių ir vandenų užimtą žemę; paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų žemė; gamtos paminklų žemė, išskyrus užstatytų teritorijų ir kelių užimtą žemę; į Kultūros vertybių registrą įrašytų archeologinių (išskyrus senamiesčių kultūrinius sluoksnius) ir memorialinių (neveikiančių kapinių ir laidojimo vietų) nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijų žemė, išskyrus minėtose teritorijose esančių užstatytų teritorijų, kelių ir vandenų užimtą žemę; į Kultūros vertybių registrą įrašytų istorinių, architektūrinių ir dailės nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijų žemė kaimo vietovėse ir etnografinių kaimų teritorijose esančių etnografinių sodybų žemė; ūkininko ūkiui steigti įgyta žemė - tris mokesčio mokestinius laikotarpius nuo nuosavybės teisės įgijimo; žemė, nuosavybės teise priklausanti tradicinėms ir kitoms valstybės pripažintoms religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams; žemė, patenkanti į Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytas teritorijas, nustatytas tenkinant viešąjį interesą, kai dėl specialiųjų sąlygų žemės savininkas netenka galimybės naudoti sklypą pagal nustatytą paskirtį ir (ar) būdą.
Miško žemė, apleisti sklypai ir maksimalūs tarifai
Atskoro dėmesio reikalauja miško žemė. Pagal galiojančius įstatymus, už miško žemę mokesčio mokėti nereikia, išskyrus tuos atvejus, kai miško žemė yra užstatyta inžineriniais statiniais arba naudojama komercinei rekreacijai.
Visiškai priešinga situacija taikoma apleistai žemei. Valstybė, siekdama skatinti efektyvų žemės naudojimą, apleistiems, nenaudojamiems ir piktžolėmis apaugusiems žemės ūkio paskirties sklypams taiko maksimalų tarifą - 4 procentus.
Šiuos apleistus plotus nustato Žemės ūkio duomenų centras, atlikdamas patikras arba naudodamas palydovines nuotraukas.
Pagal šiuo metu galiojančias įstatymo nuostatas žemės mokesčio tarifas yra nuo 0,01 proc. iki 4 proc. žemės mokestinės vertės. Šiuo metu daugelio savivaldybių tarybų sprendimu už apleistus plotus tarifas padidintas iki 4 proc.
Lengvatų netaikymo iniciatyvos apleistiems sklypams
Tai numatančias praėjusį antradienį Seimui pateiktas Žemės mokesčio įstatymo pataisas palaikė 66 Seimo nariai, prieš nebuvo, susilaikė 12.
Projektą svarstys Biudžeto ir finansų, Kaimo reikalų komitetai, vertins Vyriausybė, o šių metų birželio 25 d. jis vėl turėtų atsirasti plenarinėje parlamento salėje.
Pateikdamas projektą Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys Eimantas Kirkutis sakė, kad žemės sklypai turi būti tinkamai prižiūrimi, tvarkomi ir tai turėtų galioti taip pat ir tiems, kuriems taikoma žemės mokesčio lengvata.
„Jeigu žmogus yra pensinio amžiaus, tai kas trukdo jam, turint laisvo laiko, tiesiog nueiti nuravėti darželį? Tos visos lengvatos yra paliekamos tokios, kokios yra. Tik yra įtraukiama viena išimtis, kad ši lengvata netaikoma, jeigu žemės sklypas yra apleistas. (...) Seniūnijos ieško tų apleistų žemės sklypų savininkų, skatina, ragina bent vieną kartą metuose iki liepos 15 dienos nušienauti“, - pastebėjo E. Kirkutis.
Pasak jo, tik kraštutiniu atveju taikomas didesnis - 4 proc. žemės mokesčio tarifas.
Sodų bendrijos ir mėgėjų sodų specifika
Mėgėjų sodo žemei taikomas toks pats apmokestinimo principas kaip ir kitai žemei. Tačiau daugelis savivaldybių sodininkų bendrijų nariams nustato mažesnius tarifus arba didesnius neapmokestinamuosius dydžius.
Taip pat žemės mokesčiu neapmokestinama mėgėjiško sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė. Tačiau darbingo amžiaus sodininkai privalo mokėti žemės mokestį už savo privačią, sodininkų bendrijos teritorijoje esančią žemę (daugiau informacijos rasite čia).
Žemės mokesčio tarifą (nuo 0,01 iki 4 proc. žemės mokestinės vertės) ateinantiems metams nustato kiekviena savivaldybės taryba individualiai.
Pavyzdžiui, Kauno r. savivaldybė nustatė šiuos tarifus mėgėjiškų sodų paskirties žemei: 2013 m. - 0,02 %, 2014 m. - 0,02 %, 2015 m. - 0,02 %, 2016 m. - 0,06 %, 2017 m. - 0,06 %, 2018 m. - nenustatė, 2019 m. - 0,06 %.
Skaičiavimo pavyzdys ir įtaka apleistumui
Žemės ūkio paskirties žemės (išskyrus apleistus žemės sklypus) mokestinė vertė yra lygi jos vidutinei rinkos vertei padaugintai iš koeficiento 0,35.
tags: #kompensacija #zemes #mokesciui #gyventojams