Darbo užmokestis yra būtinas veiksnys užtikrinant tinkamas darbo ir gyvenimo sąlygas. Tačiau dažniausia ginčų kilimo priežastis - nesumokėtas darbo užmokestis. Kiekvienais metais daugiausia reikalavimų darbo ginčų komisijose keliama būtent dėl darbo užmokesčio.
Delspinigiai darbo santykiams nepasibaigus
Darbo santykiams nepasibaigus, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui, turinčiam darbo santykių, turi būti išmokami delspinigiai. Darbo santykiams nepasibaigus, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui, turinčiam darbo santykių, išmokami delspinigiai, kurių dydį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, jeigu darbo teisės normos nenustato didesnio delspinigių dydžio.
Delspinigių dydį Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras tvirtina kiekvienais metais iki vasario 1 dienos, atsižvelgdamas į Valstybės duomenų agentūros paskelbtą vartotojų kainų indeksą per praėjusius kalendorinius metus (lygindamas praėjusių metų gruodžio mėnesį su užpraeitų metų gruodžiu mėnesiu). Nuo 2023 m. vasario 1 dienos darbdaviams įsigalioja didesnis delspinigių dydis - 0,1 procento už kiekvieną pradelstą dieną, kai neatsiskaitoma su darbuotoju, arba delspinigių norma didėja nuo 29,2 proc. iki 36,5 proc. metinių palūkanų.
Delspinigiai darbo santykiams pasibaigus (netesybos)
Darbo santykiams pasibaigus, jeigu darbdavys ne dėl darbuotojo kaltės uždelsė atsiskaityti su juo (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis - darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus.
Darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo, darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis - darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.
Taip pat skaitykite: Teisinis servitutas ir kompensacija
Laikini pakeitimai ir INFOLEX pastaba
INFOLEX PASTABA: 2026 05 21 įstatymu Nr. XV-969 (TAR, 2026, Nr. 2026-08785) nustatyta, kad darbo santykiams pasibaigus ir darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės praleidus Darbo kodekso 146 str. 2 d. nustatytus terminus atsiskaityti su darbuotoju iki 2026 06 06, darbuotojui išmokamos netesybos, kurių dydis apskaičiuojamas taikant iki 2026 06 06 galiojusią Darbo kodekso 147 str. 2 d.
Terminai ir mokėjimo tvarka
Darbo užmokestis darbuotojui mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu darbuotojas prašo - kartą per mėnesį. Bet kuriuo atveju už darbą per kalendorinį mėnesį negali būti atsiskaitoma vėliau negu per dešimt darbo dienų nuo jo pabaigos, jeigu darbo teisės normos ar darbo sutartis nenustato kitaip. Darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų.
Atostoginiai išmokami ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kasmetinių atostogų pradžią. Atostoginiai už atostogų dalį, viršijančią dvidešimt darbo dienų (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) ar dvidešimt keturių darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę), ar keturių savaičių (jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas) trukmę, darbuotojui mokami atostogų metu darbo užmokesčio mokėjimo tvarka ir terminais.
Darbo užmokesčio formos ir draudimas nuo natūralių išmokėjimų
Pastaba: darbo užmokestis privalo būti mokamas pinigais. Darbdavio ar kitų asmenų perduoti daiktai ar suteiktos paslaugos negali būti laikomi darbo užmokesčiu.
Darbo ginčai ir Darbo ginčų komisija
Kilus bet kokiems darbo ginčams - dėl laiku neišmokamo atlyginimo, pažeidžiant darbo laiko apskaitą ar kt., - darbuotojai gali kreiptis į Darbo ginčų komisiją. Taigi, darbuotojas turi teisę per 3 mėnesius nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą, kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės (DK 220 straipsnio 1 dalis).
Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?
Darbo ginčo šalis darbo ginčų komisijai privalo raštu ar elektroniniu paštu, pasirašiusi elektroniniu parašu, pateikti prašymą išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, kuriame nurodoma ginčą inicijuojančios šalies (ieškovo) vardas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas; kitos šalies (atsakovo) pavadinimas, buveinės adresas; pateikiamas suformuluotas reikalavimas; aplinkybės ir įrodymai, kuriais grindžiamas reikalavimas; pridedamų dokumentų sąrašas. Prašymas paduodamas darbo ginčų komisijai prie VDI teritorinio skyriaus, kurio teritorijoje yra darbuotojo darbovietė.
Skundas nagrinėjamas nemokamai, išnagrinėjamas per 1-2 mėnesius. Per 2022 metus Darbo ginčų komisija priteisė 7,9 mln. Eur darbuotojų naudai.
Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva dėl vėluojamo atlyginimo
Be to, Darbo kodeksas numato galimybę nutraukti darbo sutartį darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių. Viena iš tokių priežasčių - jeigu darbuotojui du mėnesius iš eilės ir daugiau nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga). Darbo užmokesčiui vėluojant daugiau kaip 2 mėnesius, darbuotojas savo iniciatyva, įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas, gali nutraukti darbo santykius.
Bankrotas darbdavio atveju ir Garantinis fondas
Delspinigiai neskaičiuojami, jeigu darbdaviui pradėtos bankroto procedūros. Tokiu atveju darbuotojas gali kreiptis į Garantinį fondą ir jam bus išmokama jo kreditorinio reikalavimo suma, bet ne didesnė nei 6 minimaliųjų mėnesinių algų (MMA) dydžio, t. y. iki 5040 Eur 2023 m.
Trumpa lentelė: pagrindinės nuostatos
| Situacija | Skaičiavimas / veiksmas |
|---|---|
| Vėlavimas darbo santykiams nepasibaigus | Delspinigiai, dydį tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras (nuo 2023 m. - 0,1 % per pradelstą dieną arba 29,2-36,5 % metinių palūkanų) |
| Vėlavimas po darbo santykių pasibaigimo | Netesybos: darbuotojo vid. darbo užmokestis per mėn. × uždelstų mėn., ne daugiau kaip 6 mėn.; jei uždelsta suma mažesnė nei vid. atlyginimas - uždelsta suma × uždelsti mėn. |
| Darbdavio bankrotas | Delspinigiai neskaičiuojami; galima kreiptis į Garantinį fondą (iki 6 MMA) |
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai.
Taip pat skaitykite: Vežimėlio priedų kompensavimo tvarka
tags: #kompensacija #uz #veluojanti #paskutini #atlyginima