Kompensacija už sveikatos patikrinimą tvarka Lietuvoje

Straipsnyje aptariama sveikatos patikrinimo tvarka Lietuvoje, įskaitant vairuotojų medicinines pažymas, leidimus įsigyti ginklą ir kompensacijas už sveikatos patikrinimus.

Vairuotojų sveikatos patikrinimas

Pagal 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančią vairuotojų sveikatos patikrinimo tvarką, lengvųjų automobilių priemonių vairuotojai privalo pateikti galiojančią pažymą apie savo sveikatos būklę. Hila centro specialistai atlieka A, AM ir B kategorijų vairuotojų sveikatos patikrinimą ir išduoda pažymas apie sveikatos būklę. Visų kategorijų vairuotojams taip pat būtina ir gydytojo psichiatro pažyma dėl psichikos sveikatos. Ją vairuotojai gali savarankiškai gauti teritoriniame psichikos sveikatos centre ir turėti su savimi atvykdami patikros - tokiu atveju medicininė pažyma suteikiama dar tą pačią dieną.

Sveikatos patikrinimo metu neturint reikalingos gydytojo psichiatro pažymos, ją elektroniniu būdu užsako pats Medicinos diagnostikos ir gydymo centras - tokiu atveju medicininė pažyma suteikiama per 3-5 darbo dienas, kai gaunami visi reikalingi dokumentai. Pagal Lietuvos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo priimtą vairuotojų sveikatos patikrinimo tvarką A, AM ir B kategorijų vairuotojai iki 55 metų imtinai privalo atlikti sveikatos patikrinimą ir gauti tai patvirtinančią medicininę pažymą kas dešimt metų, nuo 56 iki 69 metų imtinai - kas penkerius metus, o 70-79 - kas dvejus, o sulaukus 80 - kasmet.

Pasitikrinti sveikatą vairuotojų medicininei pažymai gauti ar atnaujinti galima:

• Šeimos medicinos centre
• Laisvės pr.
• Centro padalinyje esančiame V. Grybo g.

Būtina išankstinė registracija. Registruojantis svarbu nurodyti vairavimo kategoriją, kuriai reikalinga medicininė pažyma.

Taip pat skaitykite: Teisinis servitutas ir kompensacija

Kompensacija už sveikatos patikrinimus

LR Darbo kodekso 158 str. ir el. Sveikatos teisės instituto nuomone, SAM atstovė neteisingai teigia, kad „<…> teisės aktai neįpareigoja darbdavių kompensuoti darbuotojų testavimo išlaidų“. LR Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 18 str. 7 dalyje numatyta: „Išlaidas už periodinius sveikatos patikrinimus ir vidutinį darbo užmokestį darbuotojams už sveikatos patikrinimams sugaištą laiką apmoka darbdavys, o už sveikatos patikrinimą prieš pradedant dirbti - darbuotojas, jeigu kituose įstatymuose nenumatyta kitaip. Visa tai reiškia, kad darbdavys apmoka darbuotojui už bet kokius privalomus periodinius sveikatos patikrinimus, nes tai yra jam nustatyta įstatyminė pareiga. O tuos periodinius sveikatos patikrinimus, kuriuos reikia atlikti dėl COVID-19, turi finansuoti valstybė.

Konstitucinis Teismas (toliau - KT) yra konstatavęs ir tai, kad jeigu įstatymuose nustatyta, jog tam tikrus santykius, susijusius su įstatymų reikalavimų įgyvendinimo tvarka (procedūromis), reguliuoja Vyriausybė, Vyriausybė privalo tai padaryti. Įstatymo formuluotė „Vyriausybės nustatyta tvarka“ reiškia, kad nurodytą tvarką turi nustatyti pati Vyriausybė ir kad tvarkos nustatymo ji negali pavesti jokiai kitai institucijai. Tai nedviprasmiškai nustatyta LR Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 18 str. Iš to, kas pasakyta, galima daryti išvadą, jog Vyriausybei nenustačius, kokie konkrečiai testai gali būti atliekami vykdant pareigą darbuotojui periodiškai testuotis, reikėtų laikytis pozicijos, kad norint dirbti darbą, kuriame reikia periodiškai tikrintis sveikatą, tinka bet kokie oficialūs ir praktikoje taikomi medicininiai testai COVID-19 ligai nustatyti (PGR testai iš nosiaryklės ar seilių, ar greitieji antigeno testai, atlikti laboratorijoje).

LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS ĮSTATYMAS 2003 m. liepos 1 d. Nr. 21 straipsnis:

1. Privalomi darbuotojų sveikatos patikrinimai atliekami darbuotojams, nurodytiems Darbo kodekso 265 straipsnyje. Darbdavys tvirtina darbuotojų, kuriems privaloma pasitikrinti sveikatą, sąrašą ir sveikatos tikrinimo grafiką, kontroliuoja, kaip laikomasi šio grafiko. Tuo atveju, kai darbuotojo sveikata nepatikrinama grafike nustatytu laiku dėl ne nuo darbuotojo priklausančių priežasčių, darbuotojas turi teisę atsisakyti dirbti dėl galimo pavojaus savo sveikatai.
2. Darbuotojai, pajutę neigiamą darbo ar darbo aplinkos poveikį sveikatai, turi teisę pasitikrinti sveikatą kitu laiku, negu nustatytas privalomo sveikatos tikrinimo grafike. Darbdavys privalo suteikti darbuotojui pakankamai laiko pasitikrinti sveikatą. Vidutinį darbo užmokestį darbuotojui už laiką, kurio metu jis tikrinosi sveikatą savo iniciatyva, moka darbdavys tais atvejais, kai sveikatos priežiūros įstaigos išvadoje nurodyta, kad darbas ir (ar) darbo aplinka pakenkė darbuotojo sveikatai.

Leidimas įsigyti šaunamąjį ginklą

Norint gauti leidimą įsigyti šaunamąjį ginklą reikia atlikti profilaktinę sveikatos patikrą sveikatos priežiūros įstaigoje ir gauti šeimos gydytojo patvirtintą pažymą Nr. 049/a. Vėliau asmeniui reikia periodiškai tikrintis sveikatą įstatymų numatyta tvarka. Profilaktinis sveikatos patikrinimas atliekamas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje licenciją teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurioje išduodama forma Nr. 049/a- asmens privalomojo sveikatos tikrinimo kortelė.

Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?

Registracija

Asmenys atvykę pas šeimos gydytoją, privalo turėti:

• asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;
• darbovietės, seniūnijos ar kitų institucijų charakteristiką; nedirbantiems asmenims charakteristikas išduoda miestų savivaldybės administracijos seniūnai savo seniūnijų teritorijoje deklaravusiems gyvenamąją vietą nedirbantiems fiziniams asmenims ir individualią veiklą užregistravusiems asmenims. Charakteristika reikalinga psichiatro konsultacijos metu;
• šeimos gydytojo išrašą / pažymą už per paskutinius 10 metų persirgtas ligas;
• priklausomybės ligų gydytojo pažymą / išvadą;
• psichiatro pažymą / išvadą (10 metų);

Asmuo prieš sveikatos tikrinimą užpildo ir pasirašo „Asmens, norinčio gauti leidimą įsigyti ginklą, garbės deklaraciją“ (sveikatos tikrinimo klausimyną), kuri yra reikalinga gyd. psichiatro konsultacijos metu. Po apsilankymo pas šeimos gydytoją pacientas - siunčiamas psichiatro konsultacijai. Galutinę išvadą „Dėl sveikatos būklės gali gauti leidimą įsigyti ginklą“ arba „Dėl sveikatos būklės negali gauti leidimo įsigyti ginklą“ į „Asmens sveikatos istoriją“ (forma 025/a) ir į „Asmens privalomojo sveikatos tikrinimo kortelę“ (forma 049/a) įrašo asmenį tikrinęs šeimos gydytojas arba gydytojų konsultacinės komisijos nariai.

Asmens privalomojo sveikatos tikrinimo kortelė (forma 049/a) yra užregistruojama ir išduodama elektroniškai, kuris pats ją pateikia įstaigai, išduodančiai leidimą įsigyti ginklą. Medicininės pažymos išdavimas gali užtrukti iki 14 darbo dienų ir ilgiau, priklausomai nuo kitų sveikatos priežiūros įstaigų pateikiamų išrašų. Išrašai reikalingi už pastarųjų 10 (dešimties) metų laikotarpį, tad, jei tuo laikotarpiu asmuo pakeitė sveikatos gydymo įstaigą, išrašai bus renkami iš visų įstaigų, kas gali pailginti pažymos išdavimo laikotarpį. Pažymos ginklui išduoti gali užtrukti iki 30 darbo dienų.

Asmens sveikatą tikrinantis gydytojas, įtaręs ligų ar fizinių trūkumų, dėl kurių asmuo negali įsigyti ar turėti ginklo, siunčia pacientą kitų gydytojų specialistų konsultacijoms. Gydytojai, konsultavę pacientą, į „Medicinos dokumentų išrašą“ (formą Nr. 027/a) įrašo atsakymą dėl sveikatos būklės tinkamumo gauti leidimą įsigyti ginklų.

Ligos, trukdančios gauti leidimą įsigyti ginklą

Sąrašas ligų ir sutrikimų, dėl kurių negalima įsigyti ar turėti ginklo:

Taip pat skaitykite: Vežimėlio priedų kompensavimo tvarka

1. Psichikos ir elgesio sutrikimai:
   • Organiniai ir simptominiai psichikos sutrikimai.
   • Psichikos ir elgesio sutrikimai, kylantys dėl psichoaktyviųjų medžiagų (išskyrus tabaką) vartojimo arba esant remisijai, kuri trunka trumpiau negu 5 (penkerius) metus.
   • Šizofrenija, šizotipinis ir kliedesiniai sutrikimai.
   • Ūminiai ir praeinantys psichoziniai sutrikimai, kai remisija trunka trumpiau kaip 10(dešimt) metų.
   • Nuotaikos (afektiniai) sutrikimai, jei remisija (nevartojant vaistų) trunka trumpiau kaip 5 (penkerius) metus.
   • Neuroziniai, stresiniai ir somatoforminiai sutrikimai, jei remisija (nevartojant vaistų) trunka trumpiau kaip 5 (penkerius) metus.
   • Suaugusiųjų asmenybės sutrikimai ir elgesio sutrikimai, kai kompensacija trunka trumpiau kaip 5 (penkerius) metus (išskyrus nurodytus 1.8 punkte).
   • Specifiniai asmenybės sutrikimai, mišrūs ir kiti asmenybės sutrikimai, ilgalaikiai asmenybės sutrikimai, nesusiję su smegenų pažeidimu ar liga, patologinis padeginėjimas, kiti įpročių ir potraukių sutrikimai, atsižvelgiant į jų pobūdį ir pavojingumą.
   • Valgymo sutrikimai, jei remisija (nevartojant vaistų) trunka trumpiau kaip 5 (penkerius) metus.
   • Neorganiniai miego sutrikimai, jei remisija (nevartojant vaistų) trunka trumpiau kaip 3 (trejus) metus.
   • Kitur neklasifikuojami psichikos ir elgesio sutrikimai, atsirandantys laikotarpiu po gimdymo,- visi pogimdyminio laikotarpio psichikos ir elgesio sutrikimai, jeigu stabili remisija (nevartojant vaistų) po jų trunka trumpiau kaip 3 (trejus) metus.
   • Psichologinės raidos sutrikimai, elgesio ir emocijų sutrikimai, prasidėję vaikystėje ir paauglystėje,- tais atvejais, kai jie turi įtakos dabartinei individo darbinei, psichologinei ir socialinei adaptacijai.
   • Protinis atsilikimas.
   • Visi psichikos sutrikimai, kurie esamuoju metu gydomi arba pastarųjų 3 (trijų) mėn. laikotarpiu buvo gydomi psichotropiniais vaistais (antipsichotikais, antidepresantais, nuotaikos stabilizatoriais, anksiolitikais, migdomaisiais ir pan.).
2. Nervų sistemos ligos:
   • Huntingtono liga.
   • Alzheimerio liga bei kitos degeneracinės nervų sistemos ligos, esant išreikštiems pažintinių funkcijų sutrikimams.
   • Ekstrapiramidiniai ir judesių sutrikimai (Parkinsono liga, antrinis parkinsonizmas, savaiminis (esencialinis) tremoras, distonijos) esant ryškiems judėjimo funkcijos sutrikimams.
   • Mioneuralinės jungties ir raumenų ligos esant išreikštiems judėjimo funkcijos sutrikimams.
   • Epilepsija bei išsėtinė (dauginė) sklerozė esant išreikštiems asmenybės ir (ar) judėjimo funkcijos sutrikimams.
   • Cerebrinis paralyžius ir kiti paralyžiaus sindromai esant išreikštiems judėjimo funkcijos sutrikimams.
3. Regėjimas su regėjimo korekcija yra silpnesnis nei 0,5 viena ir 0,2 kita akimi.
4. Ligos, dėl kurių sutrikusi koordinuota rankų raumenų veikla, ir abiejų rankų plaštakų ir pirštų įgimti arba įgyti defektai, trukdantys tinkamai naudotis šaunamuoju ginklu.
5. Cukrinis diabetas, jeigu hipoglikeminių būklių metu pacientas nesugeba sau suteikti pagalbos.
6. Nekoreguoti ir pasikartojantys paroksizminės skilvelinės tachikardijos epizodai ir nekoreguota atrioventrikulinė blokada su hemodinamikos sutrikimais; sunkios lėtinės kraujotakos sistemos ligos esant širdies ir kraujagyslių funkcijos nepakankamumui (funkcinė klasė pagal NYHA IV, stadija D).
7. Lėtinės kvėpavimo takų ligos, kai yra indikacijų taikyti ilgalaikę oksigenoterapiją.
8. Kitos ligos ar būklės, kurios nenurodytos šiame sąraše, tačiau dėl kurių GKK sprendimu asmuo negali įsigyti ar turėti ginklo. Sprendimą priėmusi GKK tokį sprendimą argumentuoja ir įrašo į medicinos dokumentus.

Slaugos ar priežiūros (pagalbos) tikslinių kompensacijų pakeitimai

Nuo 2024 m. sausio 1 d. keičiasi slaugos ar priežiūros (pagalbos) tikslinių kompensacijų pavadinimai ir lygiai. Individualios pagalbos kompensacijos poreikis nustatomas kompleksiškai vertinant asmens bazinį funkcionavimo lygmenį (t. y. Nustatant individualios pagalbos poreikį, užpildomas individualios pagalbos poreikio klausimynas pagal vertinamo asmens amžių (4-6 metų, 7-13 metų, 14-17 metų vaikams ir suaugusiems asmenims), kuriame įvertinamas asmens individualios pagalbos poreikis įvairiose asmens gyvenimo srityse bei aplinkos veiksnių įtaka asmens savarankiškumui ir nustatomas individualios pagalbos poreikio mastas balais (išskyrus senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims).

Asmenų nuo 4 iki 18 metų ir darbingo amžiaus asmenų klausimyną pokalbio su juo ar atstovu metu pildo Agentūros darbuotojas, pensinio amžiaus asmenų - asmens gyvenamosios vietos savivaldybės darbuotojas ar įgaliotas darbuotojas. Vaikų nuo 4 iki 18 m. asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimynai yra pritaikyti skirtingoms amžiaus grupėms, o vaikams iki 4 m. jis nepildomas.

SVARBU. Slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos, kurios buvo paskirtos iki 2023 m.

Poreikių lygiai:

• I poreikių lygis nustatomas žmogui, kai jis yra visiškai nesavarankiškas, negeba orientuotis ar judėti ir jam reikalinga nuolatinė kito asmens pagalba ar slauga. Nustačius šį lygį, 2026 m.
• II poreikių lygis nustatomas žmogui, kai jis turi didelių savarankiškumo, galimybės orientuotis ar judėti sunkumų, dėl kurių jam reikalinga kito asmens pagalba ar slauga nuo 6 iki 10 valandų per parą.
• III poreikių lygis nustatomas žmogui, kuris turi vidutinių savarankiškumo ir dalyvavimo visuomeniniame gyvenime sunkumų, dėl kurių jam reikalinga kito asmens pagalba nuo 4 iki 6 valandų per parą.
• IV poreikių lygis nustatomas žmogui, kuris turi nedidelių savarankiškumo ir dalyvavimo visuomeniniame gyvenime sunkumų, dėl kurių jam reikalinga kito asmens pagalba ne ilgiau kaip 4 valandas per parą.

Poreikių lygis	Apibūdinimas	Pagalbos trukmė
I	Visiškai nesavarankiškas	Nuolatinė
II	Dideli savarankiškumo sunkumai	6-10 valandų per parą
III	Vidutiniai savarankiškumo sunkumai	4-6 valandų per parą
IV	Nedideli savarankiškumo sunkumai	Iki 4 valandų per parą

tags: #kompensacija #uz #sveikatos #patikrinima