Darbuotojo darbo įrankių amortizacijos kompensavimo tvarka

Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigalioję Darbo kodekso (DK) pakeitimai ženkliai pakeitė darbuotojų darbo įrankių amortizacijos ir su darbo funkcijomis susijusių išlaidų kompensavimo tvarką, ypač tų, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio, atliekamas lauko sąlygomis arba susijęs su kelionėmis ir važiavimu. Šioje detalioje apžvalgoje aptarsime, kaip pasikeitė kompensacijų mokėjimo tvarka, kokie pagrindiniai teisės aktų pokyčiai ir ką tai reiškia darbdaviams bei darbuotojams.

Darbo kodekso pakeitimų kontekstas ir jų reikšmė

Iki 2023 m. birželio 1 d. galiojo DK 144 straipsnio 8 dalies nuostata, pagal kurią darbuotojams, dirbantiems kilnojamojo pobūdžio darbus, lauko sąlygomis arba susijusiems su kelionėmis ar važiavimu, buvo kompensuojamos jų dėl darbo patiriamos padidėjusios išlaidos. Daugiausia tai buvo kompensacijos už kuro sąnaudas ar įrankių nusidėvėjimą. Šių kompensacijų dydis negalėjo viršyti 30 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio, ir jos buvo mokamos tik tuo atveju, jei darbuotojui nebuvo apmokamos komandiruotės išlaidos.

Tačiau nuo 2023 m. birželio 1 d. ši nuostata panaikinta. Darbo kodeksas nebepaslūksta galimybės mokėti kompensacijų pagal ankstesnę tvarką, kas kelia daug klausimų tiek dėl darbo sutarties keitimo, tiek dėl alternatyvių kompensavimo galimybių.

Ar galima vienašališkai nutraukti kompensacijų mokėjimą, numatytą darbo sutartyje?

Darbo kodekso 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo sutarties sąlygų pakeitimai, įskaitant papildomas darbo sutarties sąlygas, yra galimi tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu. Tai reiškia, kad jei darbo sutartyje aiškiai numatyta kompensacija už darbo įrankių amortizaciją ar kuro sąnaudas, darbdavys negali vienašališkai nutraukti šių kompensacijų mokėjimo.

Tačiau tęsiant kompensacijų mokėjimą po birželio 1-osios, pagal naują tvarką šios kompensacijos yra priskiriamos prie darbo užmokesčio ir nuo jų reikia mokėti mokesčius. Tai reiškia, jog darbdavio sąnaudos, susijusios su kompensacijų mokėjimu, stipriai išauga.

Taip pat skaitykite: Teisinis servitutas ir kompensacija

Darbdavys turi teisę siūlyti keisti darbo sutarties sąlygas (atsisakyti kompensacijų) ir jeigu darbuotojas nesutinka - svarstyti apie jo atleidimą su įspėjimu ir išeitine išmoka pagal DK 57 straipsnio 1 dalį.

Komandiruotės samprata ir galimybė alternatyviai kompensuoti darbą kelionėse

Viena iš abejonių kyla dėl galimybės darbuotojo darbus, susijusius su kelionėmis ar nuolatinėmis darbo vietomis, traktuoti kaip komandiruotę ir mokėti dienpinigius. DK 107 straipsnio 1 dalyje komandiruotė apibrėžiama kaip darbo pareigų atlikimas kitoje vietoje, nei nuolatinė darbo vieta.

Tačiau kilnojamojo pobūdžio darbą dirbantis darbuotojas dažnai neturi nuolatinės darbo vietos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodo, kad tokio darbo vietos pakeitimas negali būti traktuojamas kaip komandiruotė, jei darbo sutartyje numatytas kilnojamojo darbo pobūdis. Todėl dienpinigių mokėjimas už tokius darbus negali būti laikomas kompensacija, o prilyginamas darbo užmokesčiui su visa apmokestinimo našta.

Tačiau praktikoje kai kuriose srityse darbo kelionės vis dar yra traktuojamos kaip komandiruotės, o mokami dienpinigiai nėra apmokestinami. Šios praktikos ateitis po 2023 m. birželio 1 d. yra neaiški.

Kitos galimos neapmokestinamos kompensacijos darbuotojo turimų darbo priemonių atžvilgiu

Pagal DK 31 straipsnio 1 dalį, darbdavys privalo suteikti darbuotojui reikalingas darbo priemones arba turtą, kad šis galėtų atlikti darbo funkcijas. Jei iš anksto su darbuotoju susitariama, kad jis naudos savo darbo įrankius (pavyzdžiui, automobilį, telefoną, kompiuterį), darbdavys gali mokėti kompensacijas už jų naudojimą.

Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?

Tokios kompensacijos gali būti priskiriamos neapmokestinamoms pajamoms, jei įvykdomos sąlygos:

• Yra rašytinis susitarimas dėl priemonių ar turto naudojimo, įtvirtintas darbo sutartyje arba atskirame susitarime;
• Naudojamas turtas skirtas tik darbo funkcijoms atlikti;
• Kompensacijos dydis arba apskaičiavimo būdas yra nustatytas įmonės apskaitos politikoje arba vietiniuose norminiuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose darbo tvarką;
• Kompensacijos dydis yra pagrįstas realiomis ir ekonomiškai pagrįstomis sąnaudomis;

Tokiu būdu galima mokėti kompensacijas, pavyzdžiui, už asmeninio automobilio naudojimą darbo reikmėms. Darbo sutartyje gali būti numatyta, kad darbuotojas gauna kompensaciją už automobilio amortizaciją ir kurą, o įmonės vidaus taisyklėse - kompensacijos dydis, apskaičiuojamas pagal nuvažiuotus kilometrus bei kuro sąnaudas.

Praktinis pavyzdys: kompensacija už automobilio amplitudės nusidėvėjimą

Jei darbuotojas savo automobiliu atlieka darbo funkcijas (pvz., prekių išvežiojimą), įmonė gali sudaryti susitarimą dėl amortizacijos kompensavimo. Tokia kompensacija atitinka GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir gali būti neapmokestinama, jei laikomasi įstatyme numatytų taisyklių.

Tačiau praktikoje dažnai kyla klausimų dėl įrankio sąvokos ir teisėtumo pritaikant šią tvarką privatųjį verslą ir biudžetines įstaigas. Biudžetinėse įstaigose galioja aiškios tvarkos, kurie privatiniame versle nėra griežtai reglamentuoti.

Kompensacijos už būsto šildymą ir kitos išlaidos

Nors pagrindinė tema yra darbo įrankių amortizacijos kompensavimas, verta paminėti ir kitų kompensacijų - pavyzdžiui, už būsto šildymą - schemą. Neapmokamiesiems gyventojams kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos pajamų ir tam tikrų dydžių, susijusių su valstybiniu remtinu pajamų lygiu (VRP).

Taip pat skaitykite: Vežimėlio priedų kompensavimo tvarka

Be to, pagal DK 31 straipsnį darbdavys turi darbuotojui sudaryti sąlygas darbo funkcijoms atlikti, tad, jei darbuotojas naudoja savo priemones, susitariama dėl kompensacijų. Tačiau kompensacijų mokėjimas už statybose ar kituose lauko darbuose patiriamas maitinimosi ar panašias išlaidas greičiausiai yra apmokestinamas, o ne neapmokestinamas.

Teisiniai iššūkiai ir rekomendacijos darbdaviams

Po DK pakeitimų darbdaviams rekomenduojama:

1. Atidžiai peržiūrėti sudarytas darbo sutartis ir papildomus susitarimus dėl kompensacijų;
2. Siekti darbuotojų sutikimo pakeisti darbo sutarties sąlygas, jei kompensacijos mokėjimas nebeįmanomas pagal naują tvarką;
3. Peržiūrėti įmonės vidaus politikas ir taisykles dėl kompensacijų mokėjimo darbuotojų asmeninėms priemonėms naudojimui;
4. Atsižvelgti į mokestines pasekmes tęsiant kompensacijų mokėjimą, atsižvelgiant į tai, kad kompensacijos dabar yra apmokestinamos;
5. Pasitarti su teisininkais dėl galimų rizikų ir būdų tinkamai įgyvendinti naujus reikalavimus.

Išvados apie darbuotojo darbo įrankių amortizacijos kompensavimo tvarką

Darbo kodekso pakeitimai atvėrė naujas situacijas, susijusias su darbo įrankių amortizacijos ir su darbuotojų darbo funkcijomis susijusių papildomų išlaidų kompensavimu. Nuo 2023 m. birželio 1 d. nebegalima mokėti specialių neapmokestinamų kompensacijų už kilnojamojo darbo pobūdį ar darbą lauko sąlygomis, o tos kompensacijos, kurios buvo numatytos darbo sutartyse - turi būti apmokestinamos kaip darbo užmokestis.

Tuo pačiu lieka galimybė steigti aiškius susitarimus dėl priemonių ar turto naudojimo išlaidų kompensavimo, kurie laikomi neapmokestinami ir yra pagrįsti realiomis darbo funkcijoms būtinais išlaidų dydžiais.

tags: #kompensacija #uz #irankiu #amortizacija