Apie smurtą artimoje aplinkoje tenka daug girdėti žiniasklaidoje, Lietuvoje veikia ne viena pagalbos įstaiga ir pagalbos linija, skirta būtent smurto artimoje aplinkoje aukoms padėti fiziškai, psichologiškai ir socialiai. Psichologinis smurtas, kitaip nei fizinis, yra paslaptingas. Jis nepalieka žaizdų ant aukos kūno, tačiau žaloja aukos psichiką. Šį smurto būdą sunkiau atpažinti, kadangi tiesioginių įrodymų jam būna ne visada, o ir dažnai manoma, jog jis yra normali santykinio konflikto dalis. Amerikos psichologų asociacija psichologinį smurtą apibūdina taip: tai ne fizinis smurtas, tai elgesys, kurio metu vienas asmuo specialiai, pakartotinai ir piktybiškai kankina kitą asmenį psichologiniais metodais.
Kadangi psichologinio smurto sąvoka dar nėra konkreti, yra pravartu pažvelgti į konkrečius veiksmus, kurie klasifikuojami kaip smurto požymiai. Paprastas konfliktas poroje labiausiai skiriasi nuo psichologinio smurto savo dėmesio sutelkimu į problemą, o ne į asmenį. Lietuvoje smurtas artimoje aplinkoje yra opi problema, turinti savo sisteminius pagrindus. Viena iš naujausių psichologinio smurto formų yra kibernetinis smurtas. Tyrėjai numano, jog toks smurtavimo būdas yra patogus smurtautojui, nes pasitelkiant technologijas galima kontroliuoti, sekti ir žeminti savo auką, nesvarbu, koks atstumas juos skirtų. Vienas iš rizikos veiksnių kibernetiniam psichologiniam smurtui - tai dažnas technologijų naudojimas, ypač socialinių medijų.
< tagimg>Infografika: psichologinio smurto požymiai ir rizikos veiksniaiŠie smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksniai gali padėti geriau atpažinti besiformuojančią smurtinę situaciją mūsų arba kito asmens aplinkoje. Dažnai galime išgirsti klausimą: kodėl auka negali tiesiog palikti savo smurtautojo? Tyrimai rodo, kad dažniausiai moterys aukos nėra pasyvios, jos dažnai randa strategijas, kurios didintų jų ir jų vaikų saugumą. Taip pat kalbant apie aukos pasitraukimą iš santykių, svarbu paminėti smurto ratą. Šis susiformavęs ir santykiuose įsisenėjęs smurtinis ratas galimai trukdo smurto aukoms palikti savo partnerį, iš šio rato išeiti yra sunku. Smurtas turi pasekmių ne tik aukai, bet ir šeimyninei aplinkai, ypač vaikams. Smurto poveikis vaikams gali turėti fizinių, psichologinių bei socialinių pasekmių. Aukoms gali pasireikšti psichosomatiniai sutrikimai, kurie dėl ilgalaikio patiriamo streso sukelia fizinės sveikatos pažeidimus. Tyrimai nurodo, kad smurto pasekmės jaučiamos ilgą laiką jau pasibaigus smurtui. Kuo intensyvesnis smurtas naudojamas, tuo didesnis poveikis fizinei bei psichinei sveikatai. Žvelgiant tik į psichologinį smurtą, jis turi įtakos fizinės sveikatos pablogėjimui: gali susiformuoti dirgliosios žarnos sindromas, fibromialgija, lėtinis skausmas, virškinimo ir kvėpavimo takų sutrikimai. Taip pat tyrimai rodo, kad moterys, kurios patyrė smurtą artimoje aplinkoje, turi didesnius depresijos, nerimo ir baimės sutrikimus nei moterys, nepatyrusios smurto artimoje aplinkoje.
< tagimg>Grafikas: smurto poveikis vaikams ir šeimaiPsichologinio smurto aukos atpažinimas sudėtingesnis nei fizinės smurto aukos, kadangi psichologinis smurtas nepalieka jokių fizinių žaizdų. Lietuvoje yra ne vienas pagalbos resursas smurto aukai, tačiau verta paminėti kelis savipagalbos būdus, kai sprendimas nutraukti santykius priimtas. Ieškoti pagalbos: pagalba gali svyruoti nuo savipagalbos knygos ieškojimo bibliotekoje iki susitikimo su psichologu. Svarbiausia kažką daryti. Nenaudoti šių veiksmų smurtautojui gąsdinti ar grasinti. Raskite jus supančių bendraamžių pagalbos grupę: grupės padeda rasti palaikymą ir susitapatinti su kitomis smurto aukomis. Dažnai dėl savitarpio pagalbos grupių kyla konfidencialumo klausimas, atsiranda baimė, kad aplinkiniai sužinos apie lankymąsi grupėje. Kasdienėmis veiklomis ugdykite savo dvasingumą. Dvasingumas nebūtinai reiškia Dievą, galite tikėti bet kuo, kas jus skatina judėti į priekį. Gal tai Aukščiausioji visatos galia, pats Dievas ar gal savitarpio pagalbos grupė?
Psichologinis smurtas santykiuose yra opi problema, sukelianti daug fizinių ir psichologinių pasekmių aukai ir jos artimiesiems. Psichologinis smurtas turi aiškius rizikos veiksnius, juos žinant galime atpažinti auką, suteikti pagalbą ir taip apsaugoti auką nuo intensyvesnio smurto ateityje. Jei patiriate smurtą ar pažįstate, kas jį patiria, Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras siūlo nemokamas psichologų konsultacijas, taip pat žemiau nurodyti kontaktai, kuriais susisiekus galima gauti pagalbos.
Taip pat skaitykite: Sodros įmokų ypatumai pensininkams
Kas yra psichologinis smurtas?
Psichologinis smurtas - tai elgesys, kuriuo siekiama kontroliuoti, žeminti ar žeisti kitą žmogų. Jo formos gali būti įvairios: nuolatinė kritika, izoliavimas, baimės kurimas, manipuliavimas, kontrolei siekiančios priemonės, t.y. šnipinėjimas ar grasinimai. Emocinis prievartavimas dažnai slepiasi už tariamo rūpesčio ar meilės, todėl atpažinti gali būti sunku. Psichologinis smurtas gali vykti ne tik santykiuose, bet ir šeimoje, darbe, mokykloje ar socialinėje erdvėje. Visoje šioje formoje svarbiausia - žinoti, jog tai nėra normalu ir galima ieškoti pagalbos.
- Nuolatinis menkinimas: žeminantys žodžiai, įžeidimai, nuolatinė kritika.
- Kontrolė ir manipuliavimas: visur būti informuotiems, atsakyti į skambučius ar žinutes nedelsiant.
- Izoliavimas: noras atskirti nuo šeimos, draugų, socialinių ryšių.
- Tylėjimas ir ignoravimas: nemalonių jausmų slėpimas, bendravimo nutraukimas.
- Emocinis šantažas: priversti ką nors daryti manipuliuodamas jausmais.
Taip pat galima įvardinti fizinę prievartą kaip vieną iš galimų įvykių, kai psichologinis smurtas gali būti išoriškai sunkiai pastebimas, tačiau jo pasekmės gali būti labai žalingos. Svarbu suprasti, kad psichologinis smurtas gali vykti bet kur ir bet kuriuo metu, todėl atpažinimas turi prasidėti nuo sąmoningumo ir žinojimo, kad tai yra rimta problema, kurią būtina spręsti.
Psichologinio smurto pasekmės
Psichologinis smurtas gali paveikti aukos emocinę būklę, savivertę ir fizinę sveikatą. Galimos pasekmės: depresija, nerimas, miego sutrikimai, galvos skausmai, virškinimo problemos, raumenų įtampa, sumažėjęs darbingumas, bei rizika patirti ilgalaikius psichologinius sutrikimus. Vaikai, augantys smurto aplinkoje, gali patirti nuolatinį stresą, kuris palieka ilgalaikius padarinius jų vystymuisi ir socialiniams įgūdžiams. Taip pat gali pasireikšti psichosomatiniai simptomai ir įtaka santykiams su kitais žmonėmis.
Kaip atpažinti ir ką daryti?
- Pripažinti, kad tai smurtas: suvokti, jog esate smurto auka ir jog tai nėra normalu.
- Užrašykite smurto faktus: datą, laiką, dalyvius ir aplinkybes - tai gali būti naudinga renkant įrodymus.
- Nustatykite ribas: aiškiai pasakyti smurtautojui, kad jo elgesys yra nepriimtinas.
- Atsiribokite nuo smurtautojo: išsaugokite saugumą ir, kur įmanoma, ribokite kontaktą.
- Kreipkitės pagalbos: pasikalbėkite su patikimu draugu, šeimos nariu, psichologu ar kitais specialistais.
Jei smurtas kyla iš kolegų ar tiesioginio vadovo, informuokite aukštesnę vadovybę ar personalo skyrių. Kreipkitės į policiją, jei jaučiatės pavojuje. Lietuvos Respublikoje smurtas artimoje aplinkoje yra pripažįstamas kaip nusikaltimas, o tam tikros psichologinio smurto formos gali būti baudžiamosiose normose. Psichologinio smurto atveju taip pat svarbu ieškoti teisinės pagalbos ir disponuoti informacija apie galimas teisines priemones.
Psichologinis smurtas darbe (mobingas)
Mobingas - tai sistemingas, pasikartojantis žeminantis elgesys darbo aplinkoje, nukreiptas į konkretų darbuotoją ar jų grupę. Gegu atrodytų paprastos formos, tokios kaip ignoravimas, menkinimas, šmeižtas ar grasinimai, gali smarkiai paveikti darbuotojo savijautą ir darbo našumą. Kaip apsaugoti save: fiksuoti incidentus, ieškoti liudytojų, kreiptis į vadovybę ar HR, naudotis psichologo paslaugomis, o įmonė turi turėti aiškią politiką prieš mobingą, vidaus skundų tvarką ir vadovų mokymus mobingo temomis. Teisine apsauga nuo smurto darbe Lietuvoje gali būti įgyjama per darbo ginčų komisijas, Valstybinę darbo inspekciją ar teismą dėl žalos atlyginimo.
Taip pat skaitykite: Tinkamiausias neįgaliojo vežimėlio tipas
Stresas ir perdegimo sindromas
Perdegimo sindromas kyla dėl nuolatinio streso ir didelių reikalavimų darbo vietoje. Jis apima tris dimensijas: emocinį išsekimą, depersonalizaciją (cinizmą) ir sumažėjusius asmeninius pasiekimus. Simptomai: emociniai - nuovargis, apatija, sumažėjęs entuziazmas; fiziniai - miego sutrikimai, dažni skausmai, virškinimo problemos; kognityviniai - dėmesio sunkumai, sumažėjęs darbo našumas. Veiksmingi streso valdymo metodai apima darbo ir poilsio režimo koregavimą, fizinę veiklą, socialinę paramą, kvėpavimo ar atsipalaidavimo pratimus ir dėkingumo praktikas.
Vietinės pagalbos galimybės
Jei patiriate psichologinį smurtą ar žinote apie asmenį, kuris patiria, Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras siūlo nemokamas psichologų konsultacijas ir papildomus kontaktus pagalbos gavimui.
Psichologinis smurtas - sąmoningas ir nuoseklus veiksmas, kuriuo siekiama įžeisti, sumenkinti ar izoliuoti žmogų. Jo požymiai gali būti skirtingi, priklausomai nuo situacijos, tačiau įprasti komponentai - nuolatinė kritika, izoliavimas, kontrolė, baimė, manipuliavimas ir mikroagresijos. Svarbiausia - žinoti, kad tai nėra normalu, ir ieškoti pagalbos bei išdrįsti pasakyti „ne“ auginantį poveikį. Kreiptis galima į_specializuotos kompleksinės pagalbos centrus, psichologus, teisininkus ar savitarpio pagalbos grupes, kurių tikslas - suteikti emocinę paramą ir priemones saugiam pokyčiui._
Rinkti informaciją ir valdyti rizikas
Jei reikia, įtraukti į straipsnį gali būti lentelė su rizikos veiksniais ir požymiais, suskirstyta į kategorijas: žeminimas, kontrolė, izoliacija, ekonominis smurtas, seksualinis smurtas. Taip pat galima pateikti trumpą įžangą apie kampanijas ir resursus, skirtus informuoti visuomenę apie smurtą artimoje aplinkoje ir įtraukti nuorodas į įgyvendintas iniciatyvas Lietuvoje.
Psichologinis smurtas - tai pavojinga, visada sąmoninga ir tyčinė įtaka kito žmogaus psichikai, verčianti jį baimintis dėl neigiamų padarinių. Tai sunkiausiai atpažįstama smurto rūšis, tačiau jos pasekmės gali būti labai žalingos. Straipsnyje aptariamos formos, kaip jas atpažinti, kaip apsisaugoti ir kur kreiptis pagalbos: išsami apžvalga apie psichologinio smurto požymius, atpažinimo kriterijus ir pagalbos kanalus.
Taip pat skaitykite: Slaugos programos tikslai
Nutraukimo ir savitarpio pagalbos svarba
Jei patiriate ar įtariate psichologinį smurtą, kreipkitės į Specializuotos kompleksinės pagalbos centrus. Neskubėkite manyti, kad situacija pagerės savaime - ankstyvas kreipimasis gali sutaupyti ilgo ir sunkiai įveikiamo skausmo.