Pasak advokatų profesinės bendrijos AVOCAD vyresniosios teisininkės Sandros Mickienės, dėl šio klaidingo įsitikinimo neretai darbuotojams nutraukus darbo sutartį kompensacijos paskaičiuojamos neteisingai, o darbdaviams kyla teisinių ginčų rizika. „Šis požiūris vis dar labai paplitęs rinkoje, dėl to, skaičiuojant kompensacijas už nepanaudotas kasmetines atostogas, daroma nemažai klaidų“, - teigia ji.
Teisinis pagrindas: kada įsigalioja teisė į atostogas ir kada prarandama
Darbo kodeksas neįtvirtina taisyklės, jog nutraukus sutartį kompensacija už nepanaudotas atostogas daugiausiai gali būti mokama už 3 metus. Įstatymas nustato ne kompensacijos laikotarpio ribojimą, o sąlygas, kada darbuotojas praranda teisę pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas nutraukus sutartį). Todėl kiekvienu atveju darbdavys privalo individualiai įvertinti darbuotojo situaciją ir tiksliai apskaičiuoti priklausančią kompensaciją.
Svarbu nustatyti pagrindinius dalykus: momentą, kada buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, kalendorinius metus, kuriais ši teisė įgyta, jų pabaigą ir nuo šių metų pabaigos skaičiuoti trejus metus. Pavyzdys: įsidarbinta 2022-04-15; laikotarpis nuo 2022-04-15 iki 2023-04-14 laikomas atostogų laikotarpiu; teisė į visos trukmės atostogas įgyjama 2023-04-15, o kalendorinių metų pabaiga yra 2023-12-31; trejų metų terminas baigiasi 2026-12-31, todėl teisė pasinaudoti 2022-04-15-2023-04-14 laikotarpiu sukauptomis atostogomis būtų prarandama nuo 2027-01-01. Taigi kiekvienas įmonės laikotarpis turi būti įvertintas atskirai.
Objektyvios priežastys ir trejų metų laikotarpio išlyga
Yra išimtis: jei darbuotojas faktiškai negalėjo pasinaudoti atostogomis dėl objektyvių priežasčių, teisė nenukerpama ir kompensacija turi būti mokama nepaisant įprasto trejų metų termino. DK nenustato, kurios priežastys laikomos objektyviomis ir per kurį laiką turėtų būti panaudotos tokios atostogos. Praktikoje tai gali būti laikinas nedarbingumas, vaiko priežiūros atostogos, karantinas ar ekstremali situacija, taip pat darbdavio veiksmai, dėl kurių darbuotojas negalėjo išeiti kasmetinių atostogų. Dispozityvumo principas reiškia, kad kiekvienas atvejis turi būti įvertintas individualiai - ar pratęsti terminą sukauptoms atostogoms panaudoti, ar laikyti terminą pasibaigusiu.
Praktiniai pavyzdžiai: kada ir kaip skaičiuojama kompensacija
- Pavyzdys: asmens įdarbinimas 2022-04-15, dirbama 5 d.d. savaite, niekada nėra ėjo atostogų; sutartis nutraukiama 2026-03-19. Suskaičiuotos nepanaudotos atostogos - apie 79 dienos (20 d. per metus už 2022-2023, 2023-2024 ir 2024-2025 laikotarpius bei apie 18,58 dienos 2025-2026 laikotarpiui). Tokiu atveju kompensacija turi būti mokama už visas 79 nepanaudotas dienas, o ne už įprastą 60 dienų.
- Kita svarbi nuostata: dažnai klaidinga nuomonė, kad kompensacija už nepanaudotas atostogas turi būti skaičiuojama maksimaliai už trejus metus; iš tiesų kompensacija priklauso nuo faktiškai sukauptų ir nepanaudotų atostogų dienų, vertinant kiekvienus metus atskirai.
- Jei darbuotojas negalėjo išeiti atostogų dėl objektyvių priežasčių, teisė į kompensaciją neprarandama, o terminai gali būti pasufleruojami papildomu laiku pasinaudoti atostogomis, priklausomai nuo situacijos.
„Nurašymo“ procesas ir atsakomybės
Dažnai ginčai kyla dėl atostogų „nurašymo“ teisėtumo: darbuotojai teigia, kad darbdavys neteisėtai „nubraukė“ atostogų dienas, nes nebuvo sudarytos sąlygos jas išnaudoti. Taip pat kartais atostogos nėra „nurašomos“ pamečiui, bet nutraukiant sutartį staiga nubraukiamos atleidimo dieną, sukeldamos papildomus ginčus. Pirmiausia reikia pabrėžti tris pagrindines taisykles: - Darbo kodekse nustatytas terminas prarasti teisę į atostogas yra imperatyvus ir negali būti keičiamas susitarimu ar darbdavio sprendimu. Išimtis taikoma tik kai darbuotojas faktiškai negalėjo pasinaudoti atostogomis - tada jos nenurašomos. - Kilus ginčui, darbdavys privalo įrodyti, kad darbuotojui buvo sudarytos realios galimybės atostogauti (raginimas išeiti, atostogos suplanuotos pagal eilę, bet darbuotojas jų atsisakė ir pan.), o darbuotojas - kad dėl objektyvių priežasčių tokių galimybių neturėjo (prašymai dėl suteikimo netenkinti, atostogos atšauktos, darbo pobūdis ar funkcijų apimtis neleido išeiti). Abi šalys turi pateikti įrodymus. - Nepanaudotos atostogos neturėtų būti „nurašomos“ atleidimo dieną; tai turi būti daroma nuosekliai, paprastai kasmet, informuojant darbuotojus apie jų sukauptas dienas. Sprendimą dėl „nurašymo“ priima vadovas ar kitas atsakingas asmuo, o ne buhalteris, nes kiekvieno darbuotojo situacija yra individuali.
Taip pat skaitykite: Teisinis servitutas ir kompensacija
Be to, buhalteriniai įrašai gali būti atliekami tik turint pagrindžiantį dokumentą. Darbo kodeksas nenumato detalių procedūrų dėl „nurašymo“ - ar tokie įrašai turi būti įforminami įsakymu ar kitu sprendimu, per kurį laiką darbuotojas turi galimybę panaudoti sukauptas atostogas. Rekomenduojama įmonėse nustatyti vidinę tvarką, reguliuojančią atostogų dienų „nurašymą“ arba įtraukti nuostatas į įmonės darbo tvarkos taisykles. Tokiu dokumentu turėtų būti aiškiai nurodyta, kaip ir kada „nurašomos“ nepanaudotos atostogos, kokiais pagrindais atliekami buhalteriniai įrašai ir kokiais atvejais darbuotojams suteikiamas papildomas laikas jas panaudoti. Taip pat galima numatyti darbuotojų pareigą eis atostogų bei sprendimus piktnaudžiavimo atvejams (kai darbuotojas savavališkai nesinaudoja privalomos nepertraukiamos trukmės kasmetinėmis atostogomis).
VDU, VDU Aprašas ir darbo dienų koeficientai: kas pasikeitė
Nuo 2017 m. įsigaliojus Darbo kodekso nuostatoms, daugelyje aspektų atsirado pokyčių, kurie keičia kompensacijų skaičiavimą ir atostogų apskaitą. Viena iš aktualijų: kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas skaičiavimas darbo dienomis, kai atostogos suteikiamos kalendorinėmis dienomis, gali būti skaičiuojamas skirtingai, priklausomai nuo to, ar naudojamos 5 ar 6 dienų darbo savaitės normos, ar kintamasis grafikas. Taip pat aptariama, kad naujajame VDU Apraše nėra išsamios nuostatos dėl kompensacijos apskaičiavimo ir dėl darbo dienų (valandų) koeficientų taikymo, todėl kartais teks naudoti valandinį VDU ir atitinkamą valandų skaičiaus įkainį, ypač kai darbo dienų trukmė skiriasi per savaitę.
Tyrimai rodo, kad kai atostogos suteikiamos kalendorinėmis dienomis, vidutinis darbo užmokestis mokamas už darbo dienas ar darbo valandas, laikantis grafiko. Tačiau praktikoje situacijos gali būti kompleksiškos, todėl įmonės dažnai patiems turi sukurti vidines taisykles dėl atostogų apmokėjimo ir kompensacijų už nepanaudotas atostogas. Pasak Sandros Mickienės, būtina aiškiai dokumentuoti procesus, laiku „nurašyti“ atostogas ir užtikrinti, kad darbuotojai realiai galėtų jomis pasinaudoti.
Kokias gairės svarbu atsižvelgti praktikoje
- Teisė į atostogas, jų apmokėjimas ir kompensacijos dydis priklauso nuo faktiškai sukauptų ir nepanaudotų atostogų dienų, įvertinant kiekvienus metus atskirai.
- Prieš pradedant skaičiuoti, reikia nustatyti, kada teisė į visos trukmės kasmetines atostogas buvo įgyta, jų pabaigą ir trejų metų laikotarpį.
- Objektyvios priežastys gali pratęsti terminą pasinaudoti atostogomis; tačiau DK nenustato konkrečių priežasčių, todėl būtina tirti kiekvieną atvejį individualiai ir rinkti įrodymus.
- Nurašymo sprendimus turi priimti vadovas ar atsakingas asmuo, o buhalteris negali vienas pats nutraukti atostogų dienų be aiškių nurodymų.
- Prieš nutraukimą įmonėje svarbu apgalvoti vidinę tvarką dėl atostogų apmokėjimo ir kompensacijų už nepanaudotas atostogas, taip pat įtraukti nuostatas į darbo tvarkos taisykles arba į darbuotojų pareigų aprašymus.
Apibendrinant, Sandra Mickienė pabrėžia, kad klaidinga nuomonė apie maksimalų trejų metų kompensacijos laikotarpį dažnai lemia neteisingus skaičiavimus ir ginčus. Iš tiesų kompensacija priklauso nuo faktiškai sukauptų ir nepanaudotų atostogų dienų, o teisė neprarandama, jei darbuotojas dėl objektyvių priežasčių negalėjo atostogauti. Todėl būtina aiškiai dokumentuoti procesus, laiku „nurašyti“ atostogas ir užtikrinti, kad darbuotojai realiai galėtų jomis pasinaudoti. Kasmetinės atostogos turėtų būti suteikiamos savaitėmis arba atitinkamu grafiku, o kompensacijos už nepanaudotas atostogas turi būti skaičiuojamos pagal faktiškai sukauptas dienas, o ne pagal fiktyvius ribojimus.
Jei kyla klausimų ar kilusias bylas reikia spręsti, galima kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją (VDI), kur bus pateikti papildomi patarimai ir teisiniai komentarai dėl atostogų apmokėjimo ir kompensacijų už nepanaudotas atostogas.
Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?
Taip pat skaitykite: Vežimėlio priedų kompensavimo tvarka
tags: #kompensacija #uz #2 #nedarbo #dienas