Socialinė sveikata yra asmens ir visuomenės socialinė gerovė, arba žmonių tarpusavio santykių pagrindu besiformuojanti socialinė galia, kurios būklę apsprendžia tų santykių intensyvumas. Socialinė sveikata nėra izoliuotas reiškinys, bet kartu su kitais socialiniais ir kultūriniais reiškiniais sudaro socialinį kapitalą. Todėl jos tyrimas ir analizė yra svarbūs ne tik medicinos, bet ir socialinių mokslų srityse.
Žurnalas „Socialinė sveikata“ publikuoja įvairius mokslinius straipsnius ir leidinius, susijusius su visuomenės sveikata, socialiniu darbu, slauga ir burnos priežiūra. Šie straipsniai yra originalūs, autoriai - tiek Lietuvos, tiek užsienio mokslininkai, ir jų rezultatai nėra publikuoti kituose leidiniuose. Straipsniuose pateikiami atliktų tyrimų rezultatai, analizuojamos teorinės ir praktinės problemos, siūlomi jų sprendimo būdai.
Norint užtikrinti aukštą publikacijų kokybę, visi žurnale paskelbti straipsniai yra atrenkami redakcinės kolegijos ir recenzuojami mokslininkų ar specialistų, turinčių atitinkamos srities kompetenciją. Be to, žurnalas laikosi Lietuvos universitetų rektorių konferencijos patvirtintų Publikavimo etikos gairių (2019).
Svarbiausių straipsnių ir tyrimų apžvalga
- Gulbinaitė K. analizuoja vidutinio amžiaus moterų patiriamo senėjimo nerimą ir mirties nerimą, atskleisdama, kaip šie psichologiniai veiksniai tarpusavyje susiję ir kokią įtaką daro moterų socialinei sveikatai.
- Palšauskienė A., Alčauskienė A., Gulbinienė J. aptaria slaugos personalo, ypač dirbančio skubios pagalbos skyriuose, profesinį perdegimą bei siūlo pagalbos būdus, kaip jį efektyviai išvengti.
- Bulotaitė K., Genytė I., Spirgienė L. tiria pacientų informuotumą ir dalyvavimą vėžio prevencinėse programose pirminės sveikatos priežiūros centruose, pabrėždami ankstyvos diagnostikos svarbą gerinant socialinę sveikatą.
- Dagė M., Kriukelytė D. vertina miokardo infarktu sergančių pacientų gyvenimo kokybę, išryškindami fiziologinių ir psichosocialinių veiksnių įtaką pacientų sveikatai.
- Vėgėlė K., Šakalytė D. aprašo slaugytojų patirtis slaugant intoksikuotus vaikus vaikų intensyviosios terapijos skyriuje, atkreipdamos dėmesį į darbo specifiką ir jo socialinius aspektus.
- Paulavičiūtė-Novikienė R. ir kt. atlieka pilotinį intervencinį vertinimą, kaip melisos egzosomų taikymas gali pagerinti brandžios veido odos būklę, siejantis su socialine gerove ir asmenine savijauta.
- Esmantaitė G., Rėkus E. tyrinėja kineziterapijos intervencijų poveikį skausmui ir funkciniams parametrams esant vidinio menisko pažeidimui, pabrėždami sveikatos gerinimo svarbą socialiniame kontekste.
- Malakauskienė R., Krasilnikova J. analizuoja SPA procedūrų su liekninančiais perlais poveikį celiulitui ir kūno apimtims mažinti, kuris gali padėti gerinti asmens savijautą ir socialinę saviverte.
- Rudėnienė V., Šabanienė J. nagrinėja profesinės aplinkos veiksnių pasireiškimo dažnį gydytojo odontologo padėjėjų darbe, kurie daro įtaką darbo kokybei ir socialinei sveikatai.
- Putrimaitė D., Berniūnienė E. pristato globos koordinatorių patirtis, teikiant ir koordinuojant paslaugas globėjų (rūpintojų) šeimoms, pabrėždami socialinio darbo svarbą šeimos gerovei.
- Tekutienė M. aprašo moterų, patyrusių savaiminį nėštumo nutraukimą, emocinius išgyvenimus dailės terapijos procese, kurie svarbūs psichosocialinio palaikymo srityje.
- Kerulienė V. tiria vaiko, turinčio 16p11.2 mikrodeleciją, pusiausvyros ir koordinacijos pokyčius po kineziterapinės intervencijos, pabrėždama kineziterapijos vaidmenį vaiko socialinės adaptacijos gerinime.
Socialinės sveikatos tyrimo rezultatų apžvalga
Viename iš tyrimų, tiriant socialinės sveikatos reiškinį, buvo apklausta 1223 Lietuvos gyventojai, iš jų 346 vyrai, 877 moterys, 973 miesto ir 250 kaimo gyventojų. Imtis buvo atsitiktinė ir tikimybinė. Duomenys surinkti naudojant adaptuotą Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) socialinės sveikatos klausimyną. Rezultatai buvo analizuoti naudojant integralią 0-100 punktų socialinės sveikatos būklės skalę.
Buvo nustatyta vidutinė 55,8 balo socialinės sveikatos būklė. Visose amžiaus grupėse vyravo vidutinė ir silpna socialinės sveikatos būklė. Vyrų socialinė sveikata pasirodė statistiškai reikšmingai geresnė nei moterų. Taip pat tyrimas parodė pakankamai didelį susvetimėjimo lygį - jis siekė 52 procentus 18-29 metų amžiaus grupėje.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Socialinės sveikatos kitimas amžiaus grupėse parodė, kad iki 30 metų socialinė sveikata turi tendenciją gerėti, o po to iki 60 metų - blogėti. Šie duomenys padeda geriau suprasti socialinius veiksnius, kurie lemia sveikatos būklę, ir padeda planuoti tinkamas socialinės politikos priemones.
Leidinys ir publikacijų kokybės užtikrinimas
Žurnalas „Socialinė sveikata“ vadovaujasi Lietuvos universitetų rektorių konferencijos patvirtintomis Publikavimo etikos gairėmis, užtikrinančiomis mokslinę ir etišką leidybos praktiką. Šios gairės apima autorių atsakomybę, recenzavimo procesą, citavimą ir bendrą mokslinės komunikacijos etiką.
Redakcinė kolegija rūpinasi, kad žurnale būtų publikuojamos aukštos kokybės, originalios ir recenzuotos mokslinės publikacijos. Tai sukuria vertingą informacijos šaltinį tiek mokslininkams, tiek praktikos specialistams, besidomintiems socialinės sveikatos tema.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje