Artėjant pensijos amžiui, svarbu žinoti, kokios kompensacijos ir išmokos priklauso, kokios yra jų gavimo sąlygos ir kaip tai gali paveikti būsimas pajamas. Lietuvoje egzistuoja įvairios galimybės - nuo išankstinės senatvės pensijos iki nedarbo išmokų, kurios gali padėti pereiti į pensinį amžių.
Išankstinė senatvės pensija: privalumai ir trūkumai
Viena iš galimybių išeiti į pensiją anksčiau yra išankstinė senatvės pensija. Tačiau svarbu žinoti, kad pasirinkus šį variantą, senatvės pensija bus mažesnė.
Renkantis išankstinę senatvės pensiją, už kiekvieną jos gavimo mėnesį senatvės pensija mažinama 0,32 proc.
Pavyzdžiui, jei asmuo išankstinę senatvės pensiją gavo 5 metus (tai yra, 60 mėn.), apskaičiuotos senatvės pensijos dydis mažinamas 19,2 proc. (0,32 x 60). Tarkime, apskaičiuota senatvės pensija yra 600,00 Eur, ją sumažinus 19,2 proc., bus mokama 484,80 eur dydžio senatvės pensija.
Lietuvos pensijų sistemos schema. Šaltinis: Sodra
Taip pat skaitykite: Teisinis servitutas ir kompensacija
„Sodra“ atkreipia dėmesį, kad senatvės pensija dėl išankstinės senatvės pensijos gavimo nemažinama asmenims, kurie išankstinę senatvės pensiją gavo ne ilgiau kaip 3 metus ir kurie iki išankstinės senatvės pensijos skyrimo buvo įgiję šios trukmės stažą (priklausomai nuo to, kuriais metais jiems paskirta išankstinė senatvės pensija):
- 2021 metais ir anksčiau - 40 metų,
- 2022 metais - 40 m. 3 mėn.,
- 2023 metais - 40 m. 6 mėn.,
- 2024 metais - 40 m. 9 mėn.,
- 2025 metais - 41 m.,
- 2026 metais - 41 m. 3 mėn. ir t.t. (palaipsniui didinant 3 mėn.) iki 2031 metų.
O nuo 2031 metų - 42 m. 6 mėn.
Kas gali gauti išankstinę pensiją?
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) paaiškina, kas gali gauti išankstinę senatvės pensiją. Tokia pensija skiriama asmeniui, kuris kreipimosi metu atitinka visas šias sąlygas:
- Iki senatvės pensijos amžiaus jam yra likę ne daugiau kaip 5 metai.
- Turi būtinąjį stažą senatvės pensijai skirti, galiosiantį tuomet, kai sukaks senatvės pensijos amžius.
- Negauna kitų socialinio draudimo, valstybinių, šalpos pensijų (yra išimčių), netekto darbingumo periodinės kompensacijos, nedarbo socialinio draudimo, dalinio darbo ar priešpensinės bedarbio išmokos ar kai kurių kitų išmokų.
- Nėra vienas iš asmenų, privalomai draudžiamų socialiniu draudimu pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą, nėra ūkininkas ar jo partneris, taip pat negauna užsienio valstybėje pajamų, susijusių su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais.
- Atitinka kitas Socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytas sąlygas senatvės pensijai gauti, išskyrus senatvės pensijos amžiaus reikalavimą.
Nuo 2025 metų pradžios senatvės pensijoms priskaičiuota suma siekia 3 mlrd. 363 mln. eurų, o išankstinės senatvės pensijos - 34,2 mln. eurų.
Pensijų gavėjų skaičius pagal pensijos rūšį (išankstinę senatvės pensiją gauna 8 tūkst. žmonių, rodo „Sodros“ rugpjūčio duomenys).
Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?
Nedarbo išmoka kaip laikinas sprendimas
Jeigu žmogus negali ar nenori dirbti, tačiau pageidauja išvengti išankstinės pensijos mažėjimo, jis gali pasinaudoti nedarbo išmoka. Ar toks priešpensinio amžiaus žmogus, palikęs darbą ir gaudamas nedarbo/ligos išmoką, gali toliau kaupti stažą ir tik po to išeiti į išankstinę pensiją? Taip būtų sutrumpintas jos mokėjimo laikotarpis ir, atitinkamai, sušvelninamas senatvės pensijos mažėjimas.
„Sodra“ patvirtino, kad toks scenarijus galimas. Tuo pačiu pabrėžtina, kad išankstinė senatvės pensija gali būti skiriama tik tuo atveju, jei kreipimosi dėl šios pensijos skyrimo dieną asmuo negauna nedarbo/ligos išmokos.
Jeigu žmogui liko nedaug laiko iki senatvės pensijos ir jis tiesiog užsiregistruoja Užimtumo tarnyboje gauti nedarbo išmoką, ar yra galimybė kurį laiką nedirbti ir netgi kaupti stažą prieš pat išeinant į pensiją.
„Taip, jeigu asmuo gauna nedarbo socialinio draudimo išmoką, šios išmokos gavimo laikas yra įskaitomas į jo pensijų socialinio draudimo stažą“, - sako „Sodra“.
Beje, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo bedarbiams, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus yra likę ne daugiau kaip 5 metai, pratęsti nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimą ne 2, o 6 mėnesius (jeigu jie turi ne trumpesnį kaip 20 metų pensijų socialinio draudimo stažą). Taip siekiama priešpensinio amžiaus žmones išlaikyti darbo rinkoje - praradus darbą nesirinkti išankstinės pensijos. Dėl to dar turės nuspręsti Seimas.
Taip pat skaitykite: Vežimėlio priedų kompensavimo tvarka
Ministerija pažymi, kad šiuo metu priešpensinio amžiaus asmenims (60-65 metai) nedarbo draudimo išmokos mokėjimas yra pratęsiamas dviem mėnesiais, tai yra, iš viso nedarbo draudimo išmoka šiems asmenims gali būti mokama 11 mėnesių.
Užimtumo tarnyba, savo ruožtu pabrėžia, kad nedirbantys žmonės joje registruojasi dėl darbo paieškos, savarankiškos veiklos vykdymo arba persikvalifikavimo. Kiekviena situacija yra unikali ir įvertinama individualiai.
„Nėra tokio registracijos tikslo „gauti nedarbo draudimo išmoką“. Registracijos Užimtumo tarnyboje metu klientas nurodo, koks jo užimtumo tikslas, ar yra kažkokių kliūčių siekti užimtumo ir pan.“
Tarnyba teigia, kad vertina klientą pagal įvairius veiksnius: nustato jo įsidarbinimo galimybes, parenka jam tinkamiausias paslaugas ir priemones bei visa tai atsispindi jo individualiame užimtumo veiklos plane.
„Registracijos metu asmenys įgyja ne tik teises, bet ir pareigas, kurias turi vykdyti. Viena iš jų - aktyviai ir savarankiškai ieškoti darbo, ir apie paieškos rezultatus informuoti Užimtumo tarnybos specialistą“, - teigiama atsakyme.
Užimtumo tarnyba primena, kad nedarbo išmoka registruotiems nedirbantiems gyventojams skiriama praradus samdomą darbą ir sukaupusiems bent 12 mėnesių per pastaruosius 30 mėnesių nedarbo socialinio draudimo stažą - atitinkamai sumokėjus socialinio draudimo įmokas.
Šios išmokos mokamos aktyviems darbingo amžiaus gyventojams, kuriems nedarbo laikotarpiu kompensuojamos prarastos pajamos.
„Teisę į nedarbo socialinio draudimo išmoką turi tik bedarbio statusu (jeigu atitinka kitas išmokos skyrimo sąlygas) registruoti asmenys. Ši išmoka yra tik dalis buvusio darbo užmokesčio, todėl vienareikšmiškai teigti, kad ją gauti labiau apsimoka nei dirbti, tikrai nėra teisinga. Tai - laikinas finansinis saugiklis, padedantis žmogui išsilaikyti netekus darbo“, - sako tarnyba.
Išeitinė išmoka: kada ir kokio dydžio priklauso?
Išeitinė išmoka - tai vienkartinė išmoka, mokama darbuotojui nutraukus darbo sutartį tam tikrais atvejais. Dažnai kyla klausimų, ar ji priklauso išeinant į pensiją.
DK 127 str. Darbo sutartis tokiais atvejais turi būti nutraukiama nuo darbuotojo prašyme nurodytos dienos. Darbuotojas turi teisę atšaukti prašymą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo padavimo dienos. Nutraukus darbo sutartį pagal darbuotojo prašymą įgijusio teisę į visą senatvės pensiją, t. y.
Šio straipsnio 4 dalyje nustatytą išeitinę išmoką moka valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, kurios vadovas priėmė sprendimą dėl pareigybės panaikinimo.
Šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytos išeitinės išmokos pradedamos mokėti praėjus mėnesiui nuo valstybės tarnautojo atleidimo dienos ir mokamos kas mėnesį lygiomis dalimis. Išmokos nemokamos, jei atleidimo dieną valstybės tarnautojas eina kitas valstybės tarnautojo pareigas.
Išmokos mokėjimas nutraukiamas, jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ar priimamas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke.
Jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ne pirmą mėnesio dieną, išeitinė išmoka mokama tik už to mėnesio dienas iki priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas ar priėmimo į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke dienos.
Pensijos išmokėjimas. Šaltinis: Vrm.lt
Svarbu atsiminti, kad kiekviena situacija yra unikali, todėl prieš priimant sprendimus dėl išėjimo į pensiją, rekomenduojama pasikonsultuoti su „Sodros“ specialistais arba teisininkais, kad būtų įvertintos visos aplinkybės ir pasirinktas optimaliausias variantas.