Šeimos ryšiai - tai ne tik meilė, artumas ir prieglobstis, bet ir tam tikros pareigos. Savo aplinkoje dažnai girdime istorijų, kaip vaikai nesirūpina savo vyresniais tėvais, juos palikdami likimo valiai. Tačiau ar rūpintis tėvais senatvėje vaikus gali įpareigoti ne tik visuomenės moralės standartai, bet ir įstatymai? Atsakymas į šį klausimą trumpas ir paprastas - taip, gali.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje šeima apibrėžiama kaip visuomenės ir valstybės pagrindas. Šioje aukščiausioje teisėje įtvirtinta tiek konstitucinė tėvų pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis, ištikimais piliečiais bei iki pilnametystės juos išlaikyti, tiek konstitucinė vaikų pareiga gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą.
Lietuvos Respublikos Konstitucija numato, kad vaikų pareiga - gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą (38 straipsnis). Plėtodamas šią pareigą, kurios negalima atsisakyti, Civilinis kodeksas aiškiai nurodo - vaikai turi pareigą išlaikyti savo tėvus ir jais rūpintis. Jei vaikai tėvų neišlaiko, juos tai padaryti gali įpareigoti teismas.
Kada, kur ir kaip pradėti pokalbį su vaiku?
Vaikų Pareiga Išlaikyti Tėvus: Teisinis Reglamentavimas
Civiliniame kodekse numatyta, kad pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis. Tokia vaikų pareiga išlaikyti nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus susijusi su gyvybiškai svarbių poreikių patenkinimu, todėl įstatymas numato šios pareigos įvykdymo tvarką ir sąlygas.
Išlaikymo Sąlygos ir Dydis
Pilnamečių vaikų pareiga išlaikyti savo tėvus reiškia paramos, reikalingos būtinųjų poreikių tenkinimui, tėvams mokėjimą. Tėvų teisė į išlaikymą siejama su dviem sąlygomis: pirma, tėvai turi būti nedarbingi; antra, nedarbingiems tėvams turi būti reikalingas materialinis išlaikymas.
Taip pat skaitykite: Lietuva: tėvų globos netekimo įtaka
Tai yra vaikų prievolė pasirūpinti savo tėvais bei jiems padėti teikiant deramą išlaikymą. Parama (išlaikymas) yra mokama šalių susitarimu ar teismo sprendimu kiekvieną mėnesį skiriant tam tikrą piniginę sumą.
Sprendžiant klausimą, ar asmeniui reikalingas išlaikymas, įvertinamos visos asmens gautos pajamos, galimybės jų gauti, turimas turtas ir turtinės teisės, taip pat konkretūs tokio asmens poreikiai. Ar tėvams reikalingas išlaikymas nustatoma pagal pateiktas teismui patiriamas objektyvias ir realias tėvo/motinos išlaidas, kurios yra jo patiriamos ir kokio dydžio pajamos reikalingos jam pragyventi, t.y. minimaliems poreikiams patenkinti, kitaip tariant privalo būti teikiami įrodymai: kiek jis ar ji gauna pajamų ir kokias išlaidas patyria, jog pragyventų.
Išlaikymo dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į vaikų ir tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes. Teismas, nustatydamas išlaikymo dydį, turi atsižvelgti į visų pilnamečių to tėvo ar motinos vaikų pareigą išlaikyti tėvus, neatsižvelgiant į tai, ar ieškinys dėl išlaikymo priteisimo pareikštas visiems vaikams, ar tik vienam iš jų.
Advokatė K. Udrienė pasakoja, kad pilnamečiams vaikams pareiga išlaikyti savo tėvus gali atsirasti, jeigu egzistuoja dvi pagrindinės sąlygos: pirma, tėvai yra nedarbingi, pavyzdžiui, pensininkai arba turi negalią, antra, tėvams turi būti reikalingas išlaikymas. Kitaip tariant, jeigu tėvai yra nedarbingi, bet gauna senatvės pensijas, turi kur gyventi, gali patenkinti savo poreikius, tuomet mažai tikėtina, jog pavyks teismą įtikinti dėl išlaikymo priteisimo.
Nustatant konkrečią išlaikymo sumą, teismų praktikoje atsižvelgiama tiek į tėvų, tiek į vaikų šeimyninę ir turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat bus atsižvelgiama į visų pilnamečių vaikų to tėvo (motinos) pareigą išlaikyti savo tėvus, nepaisant to, kad ieškinys dėl išlaikymo priteisimo bus pareikštas tik vienam iš vaikų. Tėvai taip pat gali reikalauti priteisti papildomas turėtas išlaidas - gydymo, vaistų, slaugos ir pan. Išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau įsiskolintas išlaikymas negali būti išieškotas už daugiau negu 3 metus iki ieškinio pareiškimo dienos.
Taip pat skaitykite: Kaip išsaugoti santykius
Kreiptis į teismą dėl tėvų išlaikymo gali ne tik patys tėvai, bet ir prokuroras ar valstybės ir savivaldybių institucijos, atsakingos už socialiai saugomų asmenų teises. Taigi, jeigu Jūsų aplinkoje esama vienišų senelių, kurių neišlaiko pajėgūs tai daryti jų suaugę vaikai, ir matote, kad jiems išties reikalingas išlaikymas, taip pat galite informuoti prokuratūrą. Prokuroras įvertins aplinkybes ir, esant reikalui, kreipsis į teismą. Taip pat jeigu tėvai yra teismo tvarka pripažinti neveiksnūs, tokį ieškinį gali pateikti jų globėjas.
Bet esama ir išimčių. Nesirūpinę vaikais jų vaikystėje tėvai senatvėje išlaikymo neprisiteis: teismas gali atleisti pilnamečius vaikus nuo pareigos išlaikyti savo nedarbingus tėvus, jeigu nustato, kad tėvai vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams (paliko šeimą ar pan.). Tačiau vengimo išlaikyti faktą turi įrodyti vaikas. Be to, jeigu vaikai buvo atskirti nuo savo tėvų visam dėl pačių tėvų kaltės, tokie tėvai taip pat neturi teisės į išlaikymą. Tačiau jei vaikai nuo tėvų atskirti buvo tik laikinai (pavyzdžiui, dėl laikino tėvystės teisių apribojimo), pareiga išlaikyti tėvus išlieka.
Todėl, žinoma, geriau rūpintis tėvais savo noru, kad to nereiktų siekti teisminėmis priemonėmis.
Mediacija ir Teisminis Procesas
Kuomet asmenys šios pareigos neatlieka savo noru bendru sutarimu, vykdoma mediacija, kuria siekiama su mediatoriaus pagalba derybų keliu pasiekti kompromisą. Tai yra nemokama ginčų sprendimo procedūra, kurios metu vienas ar keli mediatoriai padeda ginčo šalims taikiai spręsti kilusį ginčą. Tik mediacijai nepasisekus, teisė į išlaikymą gali būti įgyvendinama teismine tvarka, tai reiškia, kad tėvai turi teisę reikšti ieškinį teisme dėl tokio išlaikymo priteisimo.
Toks ieškinys nebus apmokestinamas žyminiu mokesčiu (suma, kurią turi sumokėti asmuo, kad būtų pradėtas teismo procesas), jis turi būti pateiktas apylinkės teismui pagal ieškovo (asmens, kuris teikia ieškinį, t.y. tėvo ar motinos) gyvenamąją vietą.
Taip pat skaitykite: Tėvų sutikimas dėl SUP
Išlaikymo dydį būtina pagrįsti, negalima reikalauti išlaikymo iš vaiko nepateikus jokių įrodymų apie išleidžiamas pinigines lėšas. Reikalinga pateikti išlaidas gydymuisi, vaistams, vitaminams, higienos priemonėms, buitinėms priemonėms ir kitiems poreikiams tenkinti - tai yra parodyti realias sumas, kurios yra skiriamos minėtoms reikmėms. Priteisiant išlaikymą yra atsižvelgiama ir į pilnamečių vaikų turtinę padėtį.
Jeigu nedarbingi tėvai stokoja lėšų ir su savo suaugusiais vaikais nesusitaria, kad šie padėtų gera valia, tuomet pirmiausia jie turi kreiptis dėl ikiteisminės mediacijos į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Ikiteisminė mediacija šeiminėse bylose yra privaloma, išskyrus smurto artimoje aplinkoje atvejus.
Atleidimas Nuo Pareigos Išlaikyti Tėvus
Visgi išlaikymas tėvams gali būti priteistas ne visais atvejais - teismas gali atleisti pilnamečius vaikus nuo pareigos išlaikyti savo nedarbingus tėvus, jeigu nustato, kad tėvai vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams ar jeigu vaikai buvo atskirti nuo savo tėvų dėl pačių tėvų kaltės (Civilinio kodekso 3.206 straipsnis). Kitaip tariant, pareiga išlaikyti savo tėvus nėra absoliuti, teismas visuomet atsižvelgia į tai, kaip patys tėvai vykdė savo pareigas vaikams, kaip jais rūpinosi, prižiūrėjo ir kita.
Vengimas atlikti pareigas nepilnamečiams vaikams gali pasireikšti vengimu juos išlaikyti, auklėti ir jais rūpintis, atsisakymu priimti gyventi vaiką, kai jis negalėjo gyventi su kitu iš tėvų ir pan. Lietuvos įstatymai tėvų teisę į išlaikymą sieja su dviem privalomomis sąlygomis: tėvai turi būti nedarbingi (dėl pensinio amžiaus, neįgalumo, ligos ar kitų priežasčių) ir jiems turi būti reikalingas išlaikymas (tėvų turimas turtas ar gaunamos pajamos nėra pakankami jiems patiems save išlaikyti).
| Sąlyga | Aprašymas |
|---|---|
| Nedarbingumas | Tėvai dėl amžiaus, ligos ar kitų priežasčių negali dirbti ir užsidirbti pragyvenimui. |
| Paramos reikalingumas | Tėvų pajamos ir turtas yra nepakankami būtiniausiems poreikiams patenkinti. |
Teismų Praktika ir Sumos
Sprendžiant šį klausimą, svarbi vaikų ir tėvų šeimyninė bei turtinė padėtis, vaikų sveikatos būklė, įvertinama, ar vaikai turi galimybę teikti prašomą išlaikymą tėvams, atsižvelgiama į visų pilnamečių to tėvo ar motinos vaikų pareigą išlaikyti tėvus, nes išlaikyti savo tėvus pareiga negali būti perkelta tik vienam vaikui, pavyzdžiui, vien dėl to, kad jis galimai finansiškai gyvena geriausiai iš visų vaikų.
Pasak K. Udrienės, paprastai vertindami, koks išlaikymas galėtų būti priteisiamas seniems ar dėl negalios nedarbingiems tėvams, teismai atsižvelgia ir į suaugusių vaikų gaunamas pajamas, turimą turtą, auginamų nepilnamečių vaikų skaičių. „Pagal teismų praktiką neretas atvejis, kai teismas nustato, kad patys vaikai turi mažesnes pajamas. Ir net jeigu ir nustatoma, kad tėvai turi teisę į išlaikymą, bet jis nepriteisiamas, nes pačių vaikų turtinė padėtis yra panaši arba dar blogesnė“, - teigia advokatė.
Teismų praktikoje priteisiamos sumos nėra didelės, kurios gali siekti netgi ir 20 eur per mėnesį, nes dažniausiai vaikų ir tėvų turtinės padėtys būna vienodos arba labai panašios. Paprastai dėl išlaikymo ar pagalbos senatvėje tėvai su vaikais susitaria geruoju, todėl į teismus kreiptis neprireikia. Bet pasitaiko atvejų, kai geruoju žmonės nesusikalba, todėl prireikia teismų įsikišimo.
Sprendžiant, kiek pajamų reikia senam žmogui, gali būti atsižvelgiama į vidutinį senatvės pensijos dydį šalyje. Lietuvoje vidutinė pensija pabaigoje siekė 483 eurus per mėnesį.
Teismai paprastai turi mintyje ir faktą, kad senatvės pensininkai ar negalią turintys asmenys Lietuvoje sveikatos draudimu yra draudžiami valstybės lėšomis, todėl gydymo paslaugoms jiems teikiamos nemokamai, o dalis vaistų yra kompensuojami. Priteisiamos sumos iš vaikų savo seniems tėvams Lietuvoje būna gana mažos - pasak K. Tačiau Vilniaus universiteto Teisės fakulteto lėktorė S. Vilkelytė sako, kad darbingumą praradusio tėvo ar motinos poreikiai yra ne tik būtinieji - kaip kad maistas, būstas ar valstybės nekompensuojama sveikatos priežiūra - bet ir įvairūs socialiniai bei kultūriniai poreikiai, kurie yra svarbūs išlaikant orumą senatvėje.
Socialinis Kontekstas ir Alternatyvūs Požiūriai
Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka teigia, kad išsivysčiusiose valstybėse stengiamasi pagalbą senjorams teikti valstybės ir savivaldybių lygmeniu iš dirbančių piliečių sumokėtų mokesčių - taip seni tėvai išvaduojami iš priklausomybės nuo savo suaugusių vaikų, o suaugę vaikai - nuo pareigos rūpintis kasdienėmis tėvų išlaidomis. „Šeimų ryšiai turi būti pagrįsti ne ekonomine priklausomybe, o emociniais ryšiais“, - mano ekonomistas, pabrėždamas, kad pareiga rūpintis tėvais yra labiau būdinga tradicinėms, o ne modernioms, visuomenėms.
Savo ruožtu Vilniaus universiteto profesorius Boguslavas Gruževskis, kalbėdamas apie gana mažas senatvės pensijas Lietuvoje, teigė, kad bet koks pensininkas nefunkcionuoja beorėje erdvėje, dažniausiai turi šeimą ir vaikų, kurie gali padėti. „Mes visai pamiršome. Manęs dvidešimt-trisdešimt metų klausinėja apie pensijas, bet tas pensininkas nefunkcionuoja beorėje erdvėje. Yra šeima, broliai, seserys - mes pamiršome, kad yra bendra atsakomybė, solidarumas ir paprastas žmogiškumas. Juk gyvename katalikiškoje šalyje“, - sakė mokslininkas.
Praktiniai Patarimai ir Dažniausios Situacijos
Advokatė K. Udrienė sako, kad paprastai bylos dėl pilnamečių vaikų pareigos išlaikyti savo tėvus yra neatsiejamos nuo prastų santykių ar nutolusių ryšių, mat, priešingu atveju, susitariama geranoriškai. Dažniausiai šia įstatymo nuostata susidomi savo vaikų patys neauginę vyrai, kuriems senatvėje pritrūksta pajamų.