Lietuvos pensijų sistema sukurta taip, kad kiekvienas gyventojas senatvėje turėtų bent kelis skirtingus pajamų šaltinius. Ji paremta trimis pakopomis - tai tarsi trys tarpusavyje susiję laiptai, kurie kartu sudaro visumą. Pirmoji pakopa yra tradicinė valstybinė pensija, dar vadinama socialiniu draudimu. Visi dirbantys žmonės moka įmokas „Sodrai“, o iš šių lėšų finansuojamos dabartinių pensininkų išmokos. Šios pakopos esmė - garantuoti bent minimalią apsaugą. Tačiau ši pensija priklauso nuo sukaupto stažo, darbo užmokesčio dydžio ir nuo to, kiek įmokų sumokėta per gyvenimą. Žiūrint į ateitį, šios pakopos galimai neliks visai - gimstamumas itin mažas, senstančiųjų itin daug. Antroji pakopa įvesta tam, kad žmonės patys kauptų papildomai, o jų būsimos pajamos senatvėje nebūtų priklausomos vien tik nuo „Sodros“. Antrosios pakopos esmė - dalis jūsų atlyginimo automatiškai nukreipiama į pasirinktą pensijų fondą. Kaupimas antroje pakopoje yra dalinai privalomas. Įmokų dydis gali kisti priklausomai nuo valstybės politikos, tačiau pats principas išlieka: kuo ilgiau ir nuosekliau kaupiama, tuo didesnė suma susidaro. Trečioji pakopa yra visiškai savanoriška. Ji suteikia galimybę žmonėms patiems nuspręsti, kiek nori atsidėti papildomai senatvei. Svarbiausias trečiosios pakopos privalumas - mokesčių lengvata. Įmokas deklaruojant pajamas galima susigrąžinti dalį sumokėto GPM, tad ši priemonė tampa ne tik būdu kaupti, bet ir galimybe sutaupyti dabar. Pensijų sistema Lietuvoje sukurta taip, kad viena pakopa papildytų kitą. Pirmoji suteikia bazinę apsaugą - kiekvienam priklauso minimali išmoka, net jei žmogus nedaug uždirbo. Antroji pakopa padeda sukurti papildomas pajamas, kurios sukaupiamos per aktyvų darbo laikotarpį. Galima sakyti, kad kuo daugiau pakopų derinama, tuo stabilesnis tampa būsimas pajamų pagrindas. Vien tik pasikliauti „Sodra“ rizikinga, nes sistema priklauso nuo dirbančiųjų skaičiaus ir demografinių tendencijų. Vienas dažniausių klausimų - ar galima rinktis tik vieną pakopą? Kitas klausimas - ar verta pradėti trečią pakopą, jei žmogus jau dalyvauja antrojoje? Taip pat dažnai klausiama, kas nutinka sukauptoms lėšoms. Antroji ir trečioji pakopos priklauso investuotojui - jos paveldimos ir gali būti perduotos artimiesiems. Lietuvos pensijų sistema yra trijų pakopų modelis, sukurtas užtikrinti finansinį stabilumą senatvėje. Norint pasiekti maksimalų rezultatą, svarbu suvokti, kad visos pakopos yra tarpusavyje susijusios. Tai sistema, kuri veikia tik tada, kai ja naudojamasi nuosekliai ir sąmoningai. Lietuvoje ilgėjant gyvenimo trukmei bei daugėjant pensinio amžiaus žmonių skaičiui vertėtų susimąstyti, ar verta savo pensiją patikėti tik valstybei, t.y. Sodrai. Jei dirbančiųjų skaičius ateityje mažės, o pensininkų skaičius didės, kyla natūralus klausimas, kaip Sodra surinks reikalingus pinigus „padoriai“ pensijai. Be abejo, visada galės padidinti mokesčius dirbantiems, taip tikintis surinkti trūkstamas lėšas. Taip pat galės papildomai skolintis, taip dar labiau didinant Sodros „deficitą“. Pavyzdžiui, šiuo metu valstybinė socialinio draudimo bazinė pensija siekia 112 eurų, o vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija, turint būtinąjį socialinio draudimo stažą, siekia 269 eurus. Kaip manote, ar tokia pinigų suma Jums užtikrins komfortabilią senatvę ir ar mažėjant dirbančiųjų ir pensininkų santykiui galima tikėtis drastiško bazinių pensijų augimo ateityje? Labiau tikėtina, kad ne. Taigi, jei senatvėje norime gyventi ne ką prasčiau, negu kad gyvenome dirbdami, turėtume pamąstyti apie papildomą pinigų kaupimą. Pensijų kaupimo sistema ̶ tai galimybė asmenims, kurie moka socialinio draudimo įmokas, šalia jų dalį lėšų kaupti privačiuose pensijų kaupimo fonduose. Pirma pakopa - tai valstybinio socialinio draudimo (Sodros) pensija. Šiuo atveju pinigai nėra kaupiami, jie tiesiog surenkami ir perskirstomi. Norint gauti senatvės pensiją yra reikalingas minimalus 15 metų darbo stažas. Neturint 15 metų stažo, Jūs gausite tik pašalpos pensiją. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jeigu per metus asmuo gauna ne mažesnes negu 12 mėnesių minimalių mėnesinių algų dydžio pajamas, į stažą įskaitomi visi metai, tačiau jei pajamos yra mažesnės ̶ į stažą įskaitomas proporcingai trumpesnis laikotarpis. Socialinio draudimo pensiją sudaro trys dalys: pagrindinė dalis, papildoma dalis ir priedas už darbo stažo metus. Pagrindinė dalis priklauso nuo stažo metų, papildoma dalis priklauso ir nuo stažo ir nuo metų, taigi, jeigu mokėsite mažiau įmokų Sodrai, tai pagrindinė dalis nesumažės, o sumažės tik papildoma dalis. Priedą už stažo metus gauna asmenys, turintys daugiau nei 30 metų stažą. Tačiau realybė tokia, kad ir kokią pensiją gausite iš Sodros, ji Jums greičiausiai neužtikrins „sočios“ senatvės. Sulaukę pensinio amžiaus pensijų sistemos kaupimo dalyviai pensiją gaus iš dviejų šaltinių: iš Sodros ir iš savo sukauptų lėšų. Norėdami tapti pensijų sistemos kaupimo dalyviu, Jūs turite pasirašyti su pasirinktu II pakopos pensijų fondu sutartį, o apie kaupimą ši bendrovė praneš ir užregistruos sutartį. Prieš pasirinkdami II pakopos pensijų fondą, atidžiai perskaitykite pensijų fondų taisykles ir susipažinkite su taikomais mokesčiais. Įmokos dalis, kuri buvo pervedama į II pakopos pensijų fondus nuo 2004 metų pastoviai kito. Tarkime nuo 2004 iki 2008 metų, t.y. 2009 metų viduryje ji buvo sumažinta iki 3%, o metų pabaigoje iki 2%. Nuo 2014 metų sistema vėl keitėsi - pensijos įmokos dalį sudarė 2% iš Sodros, 1% papildomos dalyvio pajamų įmokos ir 1% pensijų įmokos iš valstybės biudžeto, skaičiuojamos nuo vidutinio darbo užmokesčio Lietuvoje. 2016 metais socialinio draudimo įmokos dalis liko nepakitusi, t.y. 2%, tačiau papildoma dalyvio pajamų įmokos dalis ir papildoma įmoka iš valstybės biudžeto buvo padidintos iki 2%. 2020 metais planuojama, kad iki 3.5% bus padidinta socialinio draudimo įmokos dalis. Taigi, jei viskas bus pagal planą, 2020 metais kaupiant maksimaliai kas mėnesį bus galima sukaupti 7.5% nuo pajamų, o tai yra labai artima rekomenduojam minimaliam santaupų dydžiui - 10%. Labai svarbu prisiminti, kad II pakopos pensijų fondo sukaupta suma priklauso nuo Jūsų atlyginimo dydžio. Taigi, kuo didesnis atlyginimas, tuo Jūs sumokėsite didesnes įmokas į pensijų fondą. Taip pat svarbus privalumas yra tas, kad visa sukaupta suma pensijų fonde priklauso tik Jums, o tai reiškia, kad Jums numirus, ją paveldės Jūsų vaikai ir valstybė neturės į tai jokių teisių. Nepaisant visų privalumų, II pakopos pensijų kaupimas turi ir tam tikrų trūkumų. Svarbiausias trūkumas yra tas, kad pasirašę II pensijų pakopos kaupimo sutartį, jos nutraukti negalėsite (nebent per 30 dienų nuo sutarties pasirašymo). Dar vienas svarbus trūkumas yra mokesčiai. Nuo kiekvienos įmokos Jums reikės sumokėti įsigijimo mokestį (šiuo metu vyrauja 0.5 - 1.0% mokestis nuo investuojamos sumos, tačiau nuo 2017 metų įsigijimo mokestis turėtų būti panaikintas), taip pat yra mokamas valdymo mokestis (šiuo metu standartiškai yra taikomas 0.65 - 1.0% metinis valdymo mokestis), na o jeigu norėsite pakeisti pensijų fondą ar pensijų fondo valdymo įmonę, Jums dar gali tekti sumokėti ir už tai. Investuoti į III pakopos pensijų fondus gali visi norintys ir netgi tie, kurie nemoka mokesčių ir nedalyvauja I ir II pensijų pakopose. Jūs galite pasirinkti net kelis III pakopos pensijų fondus. Įmokos nėra automatiškai pervedamos į fondus, tačiau nuėję į banką Jūs galite pasirinkti paslaugą - tiesioginį debetą, kad šios įmokos būtų periodinės. III pakopos pensijų fondai turi dar vieną ypač didelį privalumą - mokestinę lengvatą. Įmokoms, mokamoms į III pakopos pensijų fondą, taikoma gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata - nuo įmokų, per metus sumokėtų į pensijų fondą, sumos kitais metais, pateikus pajamų deklaraciją, grąžinama 15% sumokėto pajamų mokesčio. jei III pakopos pensijų fonde lėšas būsite išlaikę ne trumpiau kaip 5 metus ir gaudami išmoką būsite sulaukę 55 metų amžiaus (jeigu pensijų kaupimo sutartį sudarėte iki 2012 m. jei III pakopos pensijų fonde lėšas būsite išlaikę ne trumpiau kaip 5 metus ir gaudami išmoką būsite sulaukę amžiaus, penkeriais metais trumpesnio už senatvės pensijos amžių (jeigu pensijų kaupimo sutartį sudarėte po 2013 m. Gerai pagalvokite, ar verta naudotis šia lengvata, nes neišlaikius pinigų pensijų fonde iki termino Jums tektų grąžinti valstybei 15% GPM. Paprastam žmogui, kuris dirba ir nelabai domisi investicijomis, kyla natūralus klausimas, kokį pensijų fondą pasirinkti? Iš tiesų pensijų fondai beveik niekuo nesiskiria nuo įprastinių investicinių fondų. Norint išsirinkti tinkamą pensijų fondą Jums reiktų pagalvoti, kokią riziką Jūs galite prisiimti ir kokio amžiaus pinigus pradėjote kaupti pensijų fonde. Tuo tarpu, likus keleriems metams iki pensijos rekomenduojama rinktis konservatyvų pensijų fondą, kurį sudaro obligacijos. Nepamirškite, kad kiekvienam pensijų fondui reikia mokėti mokesčius, todėl, jeigu iki pensijos liko nedaug metų ir negalite apsispręsti, ar verta dalyvauti pensijų kaupimo sistemoje, galite pasinaudoti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengta pensijų skaičiuokle. Nepamirškite, kad prieš pasirenkant pensijų fondą būtinai reikia susipažinti su pensijų fondo taisyklėmis. Išmokos II ir III pakopos pensijų fonduose yra išmokamos skirtingai. Sulaukus pensinio amžiaus yra privaloma sudaryti sutartį su gyvybės draudimo bendrove ir iš jos įsigyti kasmėnesinę pensijų išmoką iki gyvos galvos - anuitetą. Prieš pasirinkdami gyvybės draudimo įmonę, kuri siūlo mokėti anuitetą, būtinai susipažinkite su visų bendrovių sąlygomis ir išsirinkite Jums tinkamiausias pasirinkdami tinkamiausią iš Jums pasiūlytų anuiteto rūšių. Galite pasirinkti, kad anuitetas būtų mokamas Jūsų įpėdiniams po Jūsų mirties, tačiau tai darys įtaką ir Jūsų anuiteto dydžiui. Lietuvos bankas sudaro anuitutų bazinio dydžio lentelę, pagal kurią nustato, kokio amžiaus reikia būti ir kokį kapitalą reikia būti sukaupus, kad būtų išmokama vienkartinė ar periodinė išmoka. III pakopos pensijų fondo išmokas galima atsiimti kada panorėjus, tačiau nepamirškite, kad reikės grąžinti 15% GPM lengvatą, jeigu ja pasinaudojote anksčiau laiko. Savo interneto svetainėje mes naudojame slapukus ir dalijame juos į dvi kategorijas. Privalomieji slapukai yra būtini svetainės veikimui užtikrinti, ir yra automatiškai įdiegiami Jūsų įrenginyje. Tam, kad suteiktume Jums geriausią galimą naršymo patirtį, o taip pat personalizuotą informaciją apie mūsų teikiamas paslaugas, mes taip pat naudojame neprivalomuosius slapukus - statistinius, funkcinius ir rinkodaros - slapukus. Slapukų nustatymus galite valdyti žemiau.
Kaip veikia tris pakopos ir ką jos reiškia piliečiui
Pirmoji pakopa - valstybinė pensija - suteikia bazinę apsaugą, o antroji - papildomas kaupimas, kurio suma priklauso nuo įmokų ir stažo. Trečioji pakopa - savanoriška, skirta papildomam kaupimui su mokestinėmis lengvatomis. Antroji ir trečioji pakopos paveldi ir gali būti perduotos artimiesiems. Viena pakopa papildytų kitą, o kuo daugiau pakopų derinama, tuo stabilesnis būsimas pajamų pagrindas. Įmokos III pakopos fondams turi 15% GPM lengvatą, kai sąlygos leidžia išimti lėšas. Svarbu suprasti, kad II pakopos įmokos dalis buvo kinta laikui bėgant, priklausomai nuo valdžios sprendimų.
II ir III pakopų pasirinkimo niuansai
Norint tapti II pakopos dalyviu, reikia sudaryti sutartį su pasirinku pensijų fondu; fondas praneša Sodrai ir registruoja sutartį. Prieš pasirenkant fondą rekomenduojama susipažinti su taisyklėmis ir mokesčiais. Įmokos dalis 2004-2008 metais keitėsi, o 2014 metais ji paskirstyta tarp Sodros, papildomos dalyvio pajamų įmokos ir valstybės biudžeto. 2016 metais įmokos dalis liko 2%, o 2017-2020 metais planuota papildomai kilti iki 3.5% socialinio draudimo dalies. II pakopos suma priklauso nuo Jūsų atlyginimo, o paveldėjimas užtikrina, kad lėšos liktų šeimai. Tačiau trūkumai - sutarties nutraukimas gali būti sunkiai įmanomas ir yra mokesčių rizika. III pakopos fondai leidžia investuoti į kelias galimybes ir siūlo didelę mokestinę lengvatą bei galimybę išimti lėšas laikui bėgant, bet su 15% GPM grąžinimo sąlyga. Anuitetas yra privalomas įginant senatvės išmoką ir apima galimybes pasirinkti paveldėjimą. Taip pat svarbu įsitikinti, kokios sąlygos taikomos įmokų ir išmokų atžvilgiu, bei konsultuotis su bankais ar gyvybės draudimo įmonėmis dėl pasirinkimų.
Dažni klausimai ir praktiniai patarimai
- Ar galima rinktis tik vieną pakopą? - Daugeliui patariama derinti kelias pakopas siekiant daugiau stabilumo.
- Ar verta pradėti trečią pakopą, jei jau dalyvaujama antrojoje? - Tai priklauso nuo asmens finansinės situacijos, amžiaus ir tikslų; verta įvertinti mokestines lengvatas ir riziką.
- Kas nutinka sukauptoms lėšoms? - II ir III pakopos fonds paveldi jų savininkas, o po mirties gali būti paveldimos tik įstatymais reglamentuojamos sąlygos.
Sulaukę pensinio amžiaus pensijų sistemos kaupimo dalyviai pensiją gaus iš dviejų šaltinių: iš Sodros ir iš savo sukauptų lėšų. Prieš pasirinkdami II pakopos fondą, perskaitykite taisykles ir įvertinkite mokesčius. III pakopos išmokos gali būti išimamos, tačiau reikia atsiminti 15% GPM lengvatos grąžinimo sąlygą, jei buvo panaudota anksčiau. Prieš pasirenkant gyvybės draudimo įmonę, rekomenduojama susipažinti su sąlygomis ir pasirinkti tinkamiausią iš siūlomų anuiteto rūšių.
Likti ar pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos?
Pagalba planuojant pensiją
Jei likus keliems metams iki pensijos sunku apsispręsti, galite pasinaudoti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengta pensijų skaičiuokle. Taip pat svarbu apžvelgti anuiteto bazinį dydį pagal Lietuvos banką, kuris nustato, kada galima gauti vienkartinę ar periodinę išmoką.
Taip pat skaitykite: Šeimos modelio svarba vaikų globos namuose Estijoje
| Pakopa | Pagrindinė funkcija | Privalumai |
|---|---|---|
| Pirmoji | Valstybinė pensija (Sodra) | Bazinė apsauga, minimali išmoka |
| Antroji | Kaupiama papildoma pensija fonde | Valdymo lankstumas, paveldimumas, įmokos dydžio koregavimai |
| Trečioji | Savanoriška papildoma pensija | Mokestinės lengvatos, galimybė rinktis fondus |
Taip pat skaitykite: Našlių pensijų išmokos Estijoje
Taip pat skaitykite: išsami Estijos nedarbingumo rodiklių apžvalga