Verslo etika ir socialinė atsakomybė (ĮSA) yra glaudžiai susiję sąvokos, kurios nulemia šiuolaikinio verslo veiklos prioritetus, sprendimus ir santykius su visuomene. Etika keičia mūsų požiūrį į verslo pasaulį. Verslo etika tarnauja tam, kad perkeltų verslo sąvoką į humanišką kontekstą.
Kaip visuomenė suvokia socialinę atsakomybę versle
Portale 15min buvo atlikta apklausa, kaip žmonės apskritai suvokia socialinę atsakomybę versle? Populiariausias skaitytojų atsakymas tas, kad socialinę atsakomybę versle žmonės labiausiai mato kaip įmonės pastangas gerinti darbuotojų sąlygas, antroji vieta - parama bendruomenėms, toliau - dėmesys aplinkosaugai ir etikos principų laikymasis.
Iki šių dienų nėra vieno visuotinai priimto įmonių socialinės atsakomybės (ĮSA) apibrėžimo. Kiekviena įmonė skirtingai supranta ir pateikia, ką jiems reiškia socialinė atsakomybė. Nors yra daugybė socialinės atsakomybės apibrėžimų, dažniausiai socialinė atsakomybė siejama su verslo ir visuomenės sąveiką, kuri skatina derinti įmonių veiksmus, tam, kad būtų išlaikyta pusiausvyra, siekiant ekonominės, aplinkosauginės ir socialinės veiklos rezultatų.
Valstybės ir verslo institucijų požiūris bei pokyčiai
Šiuos ir daugiau aspektų 15min studijoje aptarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovė Vita Baliukevičienė, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto partnerystės docentė Daiva Lialytė ir „Ignitis group“ tvarumo vadovas Valentas Neviera. Pokalbį inicijavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
„Matome labai didelį pokytį nuo to, kas seniau būdavo socialinio verslo apdovanojimų paraiškose, ir ką jose matome dabar. Iš įmonių dabar matome visą išbaigtą koncepciją <...>. Iš tikrųjų, per pastaruosius metus stebime didžiulį pokytį - įmonės kiekvienais metais nustebina vis labiau“, - pasidžiaugė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė V. Baliukevičienė.
Taip pat skaitykite: Senelių namų direktoriai
Socialiai atsakinga įmone save pozicionuojančios „Ignitis“ atstovas neabejojo, kad šių dienų verslai, tikėdamiesi ilgalaikės sėkmės, be socialinės atsakomybės jos nepasiektų. „Man atrodo, kad socialinė atsakomybė yra itin svarbus šiuolaikinio verslo kriterijus. Norėdamas sėkmingai veikti šiuolaikinėje rinkoje, negali būti socialiai neatsakingas“, - teigė V. Neviera.
Socialinės atsakomybės sampratos ir tipologija
Socialinės atsakomybės sąvoka išreiškia, kad asmenims būdinga įvairiapusė veikla ir iš to kylanti atsakomybė. Lietuvos sociologo Juozo Leonavičiaus apie socialinę atsakomybę yra: „Socialinė atsakomybė - tai sąmoningai formuojamų ekonominių, politinių, teisinių, dorovinių santykių tarp organizacijos ir visuomenės, įvairių jos struktūros forma; pasirengimas atsakyti už savo poelgius ir veiksmus; gebėjimas atlikti pareigą ir prisiimti sau visuomenės sankcijas, esant tam tikroms teisingumo arba kaltumo sąlygoms.“
Nagrinėjant ĮSA sampratą, dažnai išskiriama, kad socialinė atsakomybė gali būti traktuojama kaip socialinis įsipareigojimas, socialinė reakcija arba socialinis jautrumas. Organizacijos socialinės atsakomybės modeliai leidžia sisteminti veiklas, per kurias įmonės atsako už poveikį darbuotojams, bendruomenėms ir aplinkai.
Verslo etika: samprata ir teorinės nuostatos
Etika - bendra sąvoka, apibūdinama kaip moralės teorija. Etiškas elgesys tai yra tas elgesys, kuris yra laikomas „geru“ arba „teisingu“. Vakarų tradicijoje neretai etika dar vadinama moralės filosofija.
Verslo etika gimė iš siekio formuluoti ir apibrėžti santykius kylančius tarp įvairių profesijų atstovų. Kaip teigia Č. Kalendra (filosofas, 2009) „Verslo etika išaugo iš siekio sutvarkyti žaidimo taisykles ekonominėje veikloje ir iš verslo bendrovės poreikio turėti sąžiningus vykdytojus bei patikimus, garbingus partnerius“.
Taip pat skaitykite: Kaip apskaičiuojama bazinė pensija?
Tarp verslo etikos teorijų paminėtinos deontologija, utilitarizmas ir teologija. Deontologija pateikia principus, kurie susiję su konkrečiu veiksmu, vykdoma pareiga ir teisių gerbimu. Garsiausias teorijos skleidėjas yra Immanuelis Kantas. Utilitarizmas siejamas su J. Benthamu ir J. S. Milliu, teigiančiais, kad teisingas veiksmas turi didinti bendrąjį malonumą ar naudą. Teologija atkreipia dėmesį į veiksmo tikslingumą ir vertina pasekmes.
Verslo etikos funkcijos praktikoje
Verslo etikoje diskutuotini klausimai yra: Ar verslas turi siekti dar kažko išskyrus pelno? Ar verslas yra atsakingas visuomenei už diskriminacijos ašalinimą, užimtumą, aplinkos taršą ir t.t.? Priešingai nei teisinė atsakomybė, socialinė atsakomybė remiasi savanorišku organizacijos atsiliepimu ir prisiėmimu pareigos spręsti tam tikras socialines problemas.
Verslo etika skyriama į dvi dalis: makroetiką ir mikroetiką. Mikroetika nagrinėja moralinius santykius verslo organizacijos viduje, santykius tarp verslo organizacijų kaip moralinių subjektų, taip pat tarp jų samdomų darbuotojų ir akcininkų. Makroetiką sudaro ta verslo etikос dalis, kuri tyrinėja moralinių santykių specifiką tarp visuomenės socialinės ir ekonominės sistemos makrosubjektų.
Praktiniai ĮSA pavyzdžiai ir Lietuvos kontekstas
Įmonių geruosiuose pavyzdžiuose galite skaityti apie ĮSA pradžią organizacijose, darbuotojų įsitraukimą į socialines iniciatyvas, aplinkosauginius aspektus, bendruomeniškumą, socialines investicijas bei sąžiningą ir skaidrią įmonių veiklą. Daugeliui Lietuvos įmonių, ĮSA principų ir praktikos įgyvendinimas yra išties svarbus. Socialinės atsakomybės svarbą įrodo įmonių įgyvendinamos socialiai atsakingos iniciatyvos.
Vilniaus universiteto komunikacijos fakulteto partnerystės docentė Daiva Lialytė pažymi, kad socialinės atsakomybės temą į Lietuvą atnešė tarptautinio, ypatingai - skandinaviško, kapitalo įmonės. Pavyzdžiui, „Swedbank“, „Omnitel“, „Rimi“ - jie pradėjo edukuoti ir šviesti visuomenę, pradėti spręsti problemas, kaip antai, maždaug apie 2006-uosius, „Omnitel“ pradėjo vykdyti didžiulę socialinės atsakomybės kampaniją „Augink atsakingai“. Tuo metu Lietuvoje buvo priiminėjami įstatymai dėl fizinių bausmių vaikams. „Omnitel“ tada investavo į milijoninės vertės socialinės atsakomybės programą su reklamomis, edukaciniais straipsniais. O štai „Rimi“ buvo pirmieji, pradėję įdarbinti žmones su socialiniais poreikiais. Taip po truputi ir lietuviško kapitalo įmonės pradėjo apie tai galvoti...
Taip pat skaitykite: Ukrainos Ateitis: Rusijos Pensininko Nuomonė
Jungtinių Tautų organizacija gerai vertina Lietuvos verslo bendruomenės iniciatyvą remti socialiai atsakingo verslo principus bei pasiryžimą įgyvendinti šiuos principus savo verslo strategijoje, santykiuose su partneriais bei vartotojais ir skatinti savo klientus, partnerius bei darbuotojus vadovautis atsakingo verslo principais.
Argumentai už socialinę atsakomybę ir verslo etiką
- Didžiausias organizacijos interesas - didinti visuomenės, kurioje organizacija veikia, gerovę.
- Socialiai atsakinga veikla gali būti ir ateityje neabejotinai bus pelninga.
- Socialiai atsakinga veikla yra morali, etiška veikla.
- Socialinė atsakomybė gerina organizacijos įvaizdį.
- Organizacija egzistuoja todėl, kad ji yra naudinga visuomenei.
Verslininkas, pradėdamas verslą, prisiima trejopus įsipareigojimus: darbuotojams, verslo partneriams ir valstybei. Įsipareigojimai darbuotojams - visuomet laiku mokami atlyginimai, pagarba bei sąžiningumas. Įsipareigojimų verslo partneriams vykdymas - sutartyje numatytų sąlygų laikymasis. Verslininko įsipareigojimas valstybei - būtinybė laikytis verslininkystę apibrėžiančių įstatymų ir sąžiningai mokėti mokesčius.
Etiškas elgesys ir jo pasekmės verslui
Blogas įvaizdis veikia pelną, pardavimą, personalo moralę bei patį įmonės valdymą. Verslininkas, kuris pažeidžia verslo dėsnius nusižengia verslo etinėms normoms, vėlgi - tiesiogiai ar netiesiogiai - daro moralinę, socialinę ir ekonominę žalą. Tai reiškia, kad verslininko savimonės susiformavimas nėra tik jo privatus reikalas, bet turi didelę socialinę ekonominę reikšmę.
Praktiniai iššūkiai ir etinės problemos įmonėse
Sociologė L. Nesh išskiria kelias pagrindines etines problemas, su kuriomis dažniausiai susiduria verslininkai: faktų ir teisingos informacijos nuslėpimas ataskaitose, prastos produkcijos gaminimas, nesąžiningas kainų kėlimas ar tiesioginė apgaulė derybų metu, pernelyg didelis pasitikėjimas savimi, prasta darbo ir prekių kokybė, aklas paklusnumas vadovybei, prieštaravimai tarp asmeninių ir verslo organizacijos interesų, galimybių nebuvimas išsakyti pasipiktinimą dėl nuolatinio neetiško elgesio organizacijoje, nesaugi produkcijos gamyba, perdėtas dėmesys kilimui karjeros laiptais, darbuotojų apgaulė siekiant gauti naudos.
ĮSA ir tvarumas: holistinis požiūris
Socialinė atsakomybė kalba apie darbuotojus, rūpinimąsi visuomene ir, iš esmės, užtikrinimą, kad savo veikla būtum draugiškas visuomenei plačiąja prasme, rūpintumeisi savo verslo skaidrumu, etika, sąžiningumu ir pan. Socialiai atsakingas verslas rūpinasi ir tuo, kad nedarytų žalos aplinkai. Socialinės atsakomybės konceptas šiai dienai yra gerokai išsiplėtęs, bet iš principo, sakyčiau, kad pirmiausiai tai - tvarumo konceptas, kai organizacijos į savo veiklą žiūri holistiškai: teigiamus poveikius aplinkai stengiasi stiprinti, neigiamus - mažinti. Tvarumas yra siekis šiandien veikti taip, kad nepadarytume žalos ateities kartoms.
ĮSA įgyvendinimo įrankiai ir auditas
Įmonės socialinės atsakomybės įgyvendinimui naudojami įvairūs instrumentai: strategijos integracija į verslo planus, etikos kodeksai, skaidrumo priemonės, darbuotojų įtraukimas į iniciatyvas, socialinės investicijos, bendruomenių paramos programos, aplinkosaugos priemonės. Taip pat nagrinėjami ĮSA audito metodai ir vertinimo rodikliai, nors šių metodų taikymas dažnai dar nėra vienodas ir standartizuotas.
| ĮSA aspektas | Pavyzdys |
|---|---|
| Darbuotojų gerovė | „Rimi“ - įdarbinimas žmonių su socialiniais poreikiais |
| Bendruomenės parama | „Omnitel“ kampanija „Augink atsakingai“ ir edukacija |
| Aplinkosauga | Aplinkosauginių iniciatyvų integracija į strategiją |
| Etika ir skaidrumas | Įmonių etikos kodeksai ir ataskaitų skaidrumas |
ĮSA Lietuvoje: raida ir iššūkiai
Verslo etika Lietuvoje pirmuosius kelius skynėsi labai sunkiai. Tam trukdė giliai įsišaknijęs požiūris, kad verslas ir dorovė yra nesuderinami dalykai. Ypač skaudūs buvo nepriklausomybės metų įvykiai: bankų griūtis, daugelio įmonių privatizavimas bei jų bankrutavimas. Verslo etika Lietuvių verslininkams tapo ypač aktuali, kai buvo pradėta daugiau bendrauti ir bendradarbiauti su užsienio partneriais.
Vis daugiau įmonių ne tik teigė, bet ir iš tiesų stengėsi įgyvendinti pagarbaus elgesio su darbuotojais, klientais ir verslo partneriais idėjas. Nepaisant to, prasidėjęs ekonominis sunkmetis atskleidė kai kurių Lietuvos verslininkų veidą - kai kuriems verslo etinės nuostatos liko tik skambūs žodžiai. Tai labai sumažino žmonių pasitikėjimą verslu. Nepaisant to, kur plėtojamas verslas, kokios yra ekonominės sąlygos, galima drąsiai teigti, kad verslininko etikos kodekse turėtų būti įrašytos bendrosios nuostatos, kuriomis turėtų vadovautis kiekvienas save gerbiantis verslininkas.
Siūlomos etikos kodekso nuostatos
- Verslas neturi kenkti žmogaus sveikatai, žmogaus ekologinei ir ekonominei aplinkai;
- Verslininkas turi mokėti dorai uždirbti pinigus;
- Verslininkas turi siekti ne sunaikinti konkurentą, bet ieškoti abipusės naudos;
- Verslininkas turi sąžiningai vykdyti įsipareigojimus verslo partneriams;
- Rizika, kuriai ryžtasi verslininkas, turėtų būti pagrįsta, o atsakomybė už jos padarinius - asmeniška.
Ką toliau? Mokymasis ir viešumas
„Tas mokymasis, kas yra socialinė atsakomybė, mano akimis, vis dar vyksta“, - priduria Vilniaus universiteto komunikacijos fakulteto docentė D. Lialytė. Pasaulio banko ir kitų institucijų tyrimai rodo, kad įvairiose šalyse ĮSA suvokimas ir praktika skiriasi, o Lietuvoje socialinės atsakomybės sklaida buvo ir tebėra stipriai susijusi su tarptautinių partnerių įtaka bei vidiniais moraliniais poreikiais.
Verslo bendruomenės raginamos viešai demonstruoti savo įsipareigojimus remti tvarų vystymąsi, ekonominį augimą ir kurti daugiau geresnių darbo vietų bei labiau įsipareigoti palaikyti įmonių socialinę atsakomybę, įskaitant bendradarbiavimą su kitomis suinteresuotomis šalimis.
Vis dažniau įmonės neapsiriboja tik teisiniais reikalavimais, o siekia suderinti ekonominius, socialinius ir aplinkosaugos tikslus. Būtent todėl verslo socialinė atsakomybė tampa vis svarbesnė tiek visame pasaulyje, tiek Europos Sąjungoje, nes ji yra diskusijos apie konkurencingumą, globalizaciją ir tvarumą dalis.
tags: #koks #rysys #tarp #socialines #atsakomybes #ir