Vis daugiau Lietuvos gyventojų dirba ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės valstybėse, taip pat Jungtinėje Karalystėje ar Šveicarijoje. Kiekviena valstybė, kurioje žmogus dirbo ir mokėjo socialinio draudimo įmokas, skirs pensiją tik už tą laikotarpį, kuris buvo praleistas jos teritorijoje.
Tai reiškia, kad Lietuva mokės pensiją už metus, praleistus dirbant Lietuvoje, Vokietija - už metus, dirbtus Vokietijoje, o Ispanija - už stažą, sukauptą Ispanijoje. Tačiau svarbu tai, kad sprendžiant, ar žmogus iš viso turi teisę į pensiją, visų šalių stažas yra susumuojamas. Jei vienoje šalyje sukauptas stažas per trumpas, bendras stažas vis tiek gali atverti kelią pensijai.
Kai žmogus dirbo daugiau nei vienoje Europos valstybėje, pensija apskaičiuojama dviem skirtingais būdais. Pirmasis - pagal tos šalies nacionalinius teisės aktus, kai skaičiuojamas tik toje šalyje įgytas stažas. Antrasis būdas - taikant Europos Sąjungos reglamentus. Šiuo atveju iš pradžių apskaičiuojamas vadinamasis teorinis pensijos dydis: įsivaizduojama, kad žmogus visą savo stažą sukaupė vienoje šalyje, ir paskaičiuojama, kokio dydžio pensija jam priklausytų pagal tos šalies teisę.
Pavyzdžiui, jeigu žmogus 15 metų dirbo Lietuvoje, o dar 15 metų - Vokietijoje, ir Lietuvoje sukaupė 20 pensijų apskaitos taškų, o Vokietijoje - 15, tai reiškia, kad bendrai jis turi 30 metų stažo ir 35 taškus. Lietuva gali skaičiuoti pensiją dviem būdais. Pagal nacionalinius teisės aktus (nes žmogus sukaupė reikiamą 15 metų stažą Lietuvoje) jam būtų skirta 298,45 euro bazinė pensija ir 143,20 euro individualioji dalis (20 taškų × 7,16 €), iš viso - 441,65 euro. Tuo tarpu pagal ES reglamentus teorinis pensijos dydis būtų apskaičiuotas už visą 30 metų stažą (35 taškai), kas sudarytų 549,05 euro, bet Lietuvai priklausytų tik 50 proc. - tai yra 274,53 euro. Kadangi visada skiriama didesnė pensija, šiuo atveju žmogui bus mokama nacionaliniu būdu apskaičiuota 441,65 euro pensija.
Kita vertus, jeigu žmogus turi tik 10 metų stažo Lietuvoje ir 10 metų Jungtinėje Karalystėje, Lietuvoje pensija nacionaliniu būdu tokiu atveju nebūtų skiriama, nes reikalingas mažiausiai 15 metų stažas. Tačiau taikant ES reglamentus, bendras stažas (20 metų) leidžia paskaičiuoti dalinę pensiją Lietuvoje. Tokiu atveju žmogui priklauso pusė bazinės pensijos - 149,23 euro - ir pusė individualios dalies, kuri būtų 89,50 euro. Iš viso Lietuva paskirtų 238,73 euro dydžio pensiją.
Taip pat skaitykite: Senelių namų direktoriai
Jeigu šiuo metu gyvenate Lietuvoje ir esate sulaukęs senatvės pensijos amžiaus, turėtumėte pateikti prašymą teritoriniame „Sodros“ skyriuje arba prisijungę prie savo paskyros portale www.sodra.lt/gyventojui. Tai galima padaryti ir likus trims mėnesiams iki pensinio amžiaus. Gavusi prašymą, „Sodros“ Užsienio išmokų skyrius, naudodamasis Europos socialinės apsaugos informacine sistema (EESSI), perduos informaciją į tas šalis, kuriose buvo dirbta. Jeigu Lietuvoje žmogus turi bent 15 metų stažo, nelaukiant atsakymo iš kitų šalių jam bus pradėta mokėti laikinoji išmoka, apskaičiuota pagal nacionalinius teisės aktus. Kai tik bus gauti dokumentai iš užsienio apie ten įgytą stažą, bus apskaičiuota pensija ir pagal ES reglamentus, o žmogui paskiriama didesnioji iš dviejų galimų sumų.
Jei Lietuvoje žmogus neturi pakankamo stažo, pensija iš Lietuvos nebus paskirta tol, kol nebus gautas patvirtinimas apie stažą užsienyje. Jei gyvenate kitoje Europos valstybėje, prašymą turėtumėte pateikti tos šalies kompetentingai institucijai. Svarbu nurodyti, kad turite stažo Lietuvoje. Tada ta institucija per EESSI sistemą susisieks su „Sodros“ Užsienio išmokų skyriumi ir perduos reikiamą informaciją. Užsienio įstaiga gaus iš Lietuvos atsakymą, o pats žmogus paštu gaus oficialų sprendimą dėl pensijos skyrimo Lietuvoje.
Tuo tarpu kiekviena šalis skirs pensiją atskirai - tik už tuos metus, kuriuos dirbote jos teritorijoje. Visa informacija tarp šalių institucijų perduodama elektroniniu būdu per EESSI sistemą. Tačiau „Sodra“ neturi jokios įtakos tam, kaip greitai kita valstybė pateiks atsakymą. Jei atsakymo ilgai nėra, „Sodra“ priminimus siunčia vidutiniškai kas du mėnesius. Vis dėlto ES teisėje nenustatyta, per kiek laiko kita valstybė turi atsakyti, todėl kai kuriais atvejais sprendimų laukimas gali užtrukti ir metus ar ilgiau.
Svarbu nepamiršti, kad skirtingose šalyse pensinis amžius gali būti nevienodas. Tai reiškia, kad jei Lietuvoje jau galite gauti pensiją, kitoje šalyje jos dar negalėsite gauti dėl didesnio pensinio amžiaus. Pensija visada apskaičiuojama pagal tos šalies teisės aktus, kurioje buvo dirbta.
Dar viena svarbi detalė - jei žmogus dirbo iki 1994 metų, jis turi pats pateikti dokumentus, įrodančius stažą. Tai galima padaryti bet kada, nelaukiant pensinio amžiaus.
Taip pat skaitykite: Kaip apskaičiuojama bazinė pensija?
Pensijų amžius ir išmokos skirtingose šalyse
Norint geriau suprasti pensijų sistemų skirtumus, verta palyginti, kaip jos veikia skirtingose šalyse. Toliau pateikiami duomenys apie pensinį amžių ir vidutines pensijas keliose pasaulio šalyse.
Lietuva
Iki 2012-ųjų metų Lietuvoje pensinis moterų amžius buvo 60 metų, o vyrų - 62,5 metų. Nuo 2012 metų pensinis amžius pradėtas didinti: jis kasmet moterims ilginamas 4 mėnesiais, vyrams - 2 mėnesiais. Nuo 2026 metų sausio 1 dienos nustatomas senatvės pensijos amžius 65 metai. Minimalusis stažas senatvės pensijai gauti yra 15 metų, būtinasis stažas - 35 metai.
Bazinė pensija yra 152,92 Eur, vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija 2017 metų lapkričio mėnesį buvo 287,04 Eur, vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija, turint būtinąjį socialinio draudimo stažą - 301,74 Eur.
Pietų Afrikos Respublika (PAR)
Šalyje gyvena beveik 52 mln. žmonių. Vidutinė gyvenimo trukmė PAR yra labai maža: vyrų - 50 metų, moterų - 48 (taip, čia moterys gyvena trumpiau). Valstybinė pensija yra labai maža ir ji skiriama tik tiems, kurie uždirba centus - apie penkis tūkstančius dolerių per metus. Didžiausia suma, kurią galima tikėtis gauti, yra šiek tiek daugiau nei 60 eurų per mėnesį. Tiems, kuriems sukanka 75 metai, pensija padidinama maždaug vienu euru.
Johanesburge, Keiptaune ir kituose didžiuosiuose miestuose visi naudojasi privačių bendrovių ir pensijų fondų paslaugomis. Didelėse įmonėse pensija automatiškai išskaičiuojama iš atlyginimo, o atleidus iš darbo - pervedama į darbuotojo sąskaitą . Šiuos pinigus galima naudoti savo nuožiūra.
Taip pat skaitykite: Ukrainos Ateitis: Rusijos Pensininko Nuomonė
Gruzija
Šioje nedidelėje šalyje gyvena 3 mln. 718 tūkst. žmonių. Į pensiją vyrai išeina sulaukę 65 metų amžiaus, o moterys - 60 metų. Vidutinė gyvenimo trukmė yra atitinkamai 70 ir 78 metai. Išėję į pensiją žmonės gyvena nuo 5 iki 18 metų. Ir jie turi išgyventi iš 180 larių, arba 58 eurų per mėnesį.
Rusija
Rusijoje gyvena daugiau nei 146 mln. 800 tūkst. žmonių. Vyresnių kaip 65 metų amžiaus žmonių yra daugiau nei 13 proc. arba daugiau nei 19 milijonų. Vidutinė gyvenimo trukmė Rusijoje: vyrų - 64,5 metų, moterų - 76,5 metų. Į pensiją rusai išeina sulaukę atitinkamai 60 ir 55 metų. Tokiu būdu, Rusijos pensininkas vidutiniškai gyvena nuo 4 iki 11 metų. Vidutinė Rusijos pensija yra 13 700 rublių, arba 197 eurus.
Kinija
Pagal gyventojų skaičių ši šalis yra rekordininkė - čia gyvena 1 mlrd. 380 mln. žmonių. Kaimo gyventojai išvis negauna pensijų. Apskritai, Kinijos gyventojams pensinis amžius nustatytas toks: 60 metų vyrams ir 50-55 metai moterims. Vidutinė gyvenimo trukmė atitinkamai yra 74,5 ir 77,5 metų, todėl statistinis Kinijos gyventojas gali tikėtis 15-20 metų užtarnauto poilsio. Vidutininė pensija siekia apie 207 eurus.
Prancūzija
Dabar šalyje gyvena beveik 67 mln. žmonių. Vyresnių kaip 65 metų amžiaus žmonių šalyje yra beveik 16,5 proc. arba 11 milijonų. Tačiau pensininkų Prancūzijoje yra šiek tiek daugiau, nes į pensiją Prancūzijoje išeinama sulaukus 62,5 metų. Vidutinė gyvenimo trukmė yra: vyrų 79,5 metų, o moterų - 85,5 metų. Vidutinė prancūzų pensija yra 1000 eurų, bet ji gali siekti nuo 500 eurų naujai atvykusiems imigrantams ir bedarbiams iki 2000 eurų žmonėms, turintiems didesnį kaip 40 metų darbo stažą.
Vokietija
Šalyje gyvena daugiau kaip 82 mln. žmonių. Pensininkų čia yra 23 proc. arba beveik 19 mln. žmonių. Tuo pačiu metu vidutinė vyrų gyvenimo trukmė yra 80 metų, moterų - 86 metai, o į pensiją tiek vyrai, tiek moterys išeina 65 metų amžiaus. Vidutiniškai moterys gauna gerokai mažesnę pensiją nei vyrai: atitinkamai 590 eurų ir 1020 eurų. Įdomu tai, kad Rytų Vokietijoje vidutinė moterų pensija yra 840 eurų.
JAV
JAV gyvena daugiau nei 325 mln. žmonių, iš kurių pensiją gauna daugiau nei 42 mln., t.y., 13 proc. šalies gyventojų. Pensinis amžius svyruoja nuo 65 iki 67 metų, priklausomai nuo gimimo metų. Į pensiją galima išeiti ir anksčiau laiko - 62 metų, bet tada išmoka bus nepilna ir tokia liks iki gyvenimo pabaigos. Amerikos vyrai į pensiją išeina sulaukę vidutiniškai 67 metų, moterys - 65 metų amžiaus. Vidutinė gyvenimo trukmė JAV: vyrų - 77 metai, moterų - 81,5 metų, todėl vidutinis amerikietis, išėjęs į pensiją, gali mėgautis gyvenimu be rūpesčių dar 10-15 metų. Amerikietiškos pensijos, kuri vidutiniškai yra šiek tiek didesnė kaip 1400 dolerių (1165 Eur), gali nepakakti, kad galėtum gyventi be rūpečių. Tačiau JAV yra daugybė įvairiausių socialinių programų.
Japonija
Šioje šalyje gyvena beveik 127 mln. žmonių, ir daugiau nei 20 proc. gyventojų sudaro pensininkai. Japonijoje tiek vyrams, tiek moterims nustatytas vienodas pensinis amžius - 65 metai. Tai reiškia, kad vidutinis japonas pensijoje praleidžia 15-20 metų. Vidutinė pensija susidaro 1500 dolerių (1224 Eur).
Izraelis
Iš 8 mln. 860 tūkst. žmonių pensininkų čia yra mažiau nei 1 mln., tai yra, šiek tiek daugiau nei 10 procentų. Dėl to vyrai čia gyvena vidutiniškai 80,5 metų, o moterys - 84 metus. Pensininkais jie tampa sulaukę atitinkamai 67 ir 64 metų, o gyvena dar 13-20 metų. Vidutinė pensija 1800 dolerių (1447 Eur).
Suomija
„Ežerų šalyje“ gyvena šiek tiek daugiau nei 5,5 mln. žmonių. Vidutinė gyvenimo trukmė: vyrų - 78 metai, moterų - 84 metai, o į pensiją čia išeinama, sulaukus 65 metų amžiaus. Gyvenimas pensijoje trunka vidutiniškai 13-19 metų, tačiau šis laikotarpis gali būti padidintas dėl galimybės anksčiau išeiti į užtarnautą poilsį ir gauti mažesnę pensiją. Vidutinė pensija Suomijoje viršija 1500 eurų.
Jungtinė Karalystė
Gyventojų skaičius - daugiau nei 64 mln. 700 tūkst. žmonių, pensininkų čia yra 15,8 proc. arba daugiau nei 10 mln. žmonių. Britų vyrai gyvena vidutiniškai 79,5 metų, moterys - 83 metus. Tiek vyrai, tiek moterys į pensiją išeina 65 metų amžiaus. Valstybinė pensija yra daugiau nei 600 svarų sterlingų (687 Eur), kaupiamoji dalis gali būti labai skirtinga. Galutinė vidutinė pensija yra daugiau nei 1500 svarų sterlingų (1718 Eur).
Norvegija
Norvegijos gyventojų skaičius nedidelis - tik 5 mln. 258 tūkst. žmonių. Moterų vidutinė gyvenimo trukmė yra 84 metai, o vyrų - 80 metų. Šioje šalyje galima tikėtis išeiti į pensiją nuo 67 metų amžiaus, ir šis amžius yra tas pats tiek vyrams, tiek moterims. Minimali pensija yra 176 tūkst. kronų arba 27 tūkst. JAV dolerių per metus, t. y., 2250 dolerių (1809 Eur) per mėnesį.
Švedija
Švedijos pensijų sistema sudaro trys pagrindinės dalys: Valstybinė pensija Švedijoje (allmän pension), Profesinė pensija ir Privatūs pensijų kaupimai. Išėjimo į pensiją amžius Švedijoje yra lankstus. Nuo 62 metų galima pradėti gauti pensiją, tačiau teisės į pensiją didėja, jei asmuo lieka dirbti ilgiau. Vidutinė pajamų pensija (inkomstpension) buvo apie 16 000 SEK per mėnesį. Garantinė pensija tiems, kurie neturi pakankamų pajamų, gali siekti apie 9 000 SEK per mėnesį.
Lietuvos pensijų sistemos ypatumai
Lietuvos pensijos suteikia finansinę paramą pasiekus pensinį amžių. Dirbdami mokate socialinio draudimo įmokas, o sulaukę pensinio amžiaus, gaunate pensiją, kuri padeda išlaikyti gyvenimo lygį ir užtikrinti finansinį saugumą. Norėdami gauti pensiją Lietuvoje, turite atitikti nustatytus reikalavimus.
Senatvės pensiją gali gauti asmenys, kai jie yra sukakę nustatytą senatvės pensijos amžių ir turi minimalų 15 metų socialinio pensijų draudimo stažą.
Pensinis amžius nuo 2012 metų kasmet didėjo ir iki 2026 metų pasieks 65 metus tiek vyrams, tiek moterims. 2025 metais norint gauti pilną pensiją reikia turėti sukaupus būtinąjį, 34 metų socialinio draudimo stažą. Iki 2027 metų, būtinasis stažas pasieks 35 metus.
Pensijos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į asmens įgyto pensijų socialinio draudimo stažo trukmę ir įgytų pensijų apskaitos vienetų skaičių. 2024 metais vidutinė senatvės pensija siekia 605 EUR. Tiems, kurie turi būtinąjį stažą, vidutinė pensija siekia 644 EUR.
Jei persikelsite į Lietuvą iš ES valstybės narės, Šveicarijos, Norvegijos, Islandijos ar Lichtenšteino, toliau gausite ten mokamą pensiją. Lietuva turi socialinio draudimo sutartis su Rusija, Baltarusija, Ukraina ir Kanada, reglamentuojančias pensijų suteikimą ir mokėjimą. Jei dirbote keliose ES šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje ir Lietuvoje, galite turėti teisę į pensiją kiekvienoje iš jų.
Lietuvos pensininkai jau gavo pirmąsias 2026 m. pensijas, todėl daugelis džiaugiasi, kad jų pensijos paaugo vidutiniškai 80 eurų. Planuojama, kad 2026 m. vidutinė senatvės pensija ūgtels 80 eurų (12 proc.) ir pasieks 750 eurų. Vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, padidės 90 eurų (12,5 proc.) ir sieks 810 eurų.
Nemažai žmonių vis dar mano, kad pensija žmogui mokama iš socialinio draudimo įmokų, kurias nuo savo atlyginimo jis sumokėjo „Sodrai“. Ir, kuo daugiau per karjerą sumokėta, tuo didesnė pensija laukia. Tačiau tai nėra tiesa. Pensijos mokamos ne iš praeityje sukauptų lėšų. Joms pinigai paimami iš šiuo metu dirbančių, dabar įmokas ir mokesčius mokančių žmonių.
Pagal šį rodiklį Lietuva yra trečia nuo galo visoje ES. Mažiau pinigų senatvės pensijoms skiria tik Airija ir Vengrija. „Eurostat“ duomenimis, visoje ES išlaidos senatvės pensijoms 2024 m. sudarė vidutiniškai 12,9 proc. BVP. Išlaidos senatvės pensijoms mūsų šalyje pernai siekė 7,3 proc. BVP. Taigi pensijoms išleidome kone dvigubai mažiau nei ES vidurkis.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pabrėžė, kad pensijos yra kiekvienos valstybės vidaus dalykas, todėl kiekviena valstybė jas reguliuoja pagal vidaus teisės aktus bei turimus finansinius išteklius.
Labai realu, kad jau nuo 2012 metų bus pradėtas didinti pensinis amžius - apie būtinybę tai daryti kalba ne tik valdantieji, bet ir opozicija. Savo pensijų sistema susirūpinusios Prancūzija ar Lietuva Europoje nesijaučia vienišos. Pensinio amžiaus didinimas aktualus beveik visoms Europos Sąjungos šalims.
Europos Komisija praėjusią vasarą pristatė pensijų sistemos žaliąją knygą (dokumentas, skirtas paskatinti diskusijas ir konsultacijas Europoje). Joje prognozuojama, kad iki 2060 metų vidutinė gyvenimo trukmė Europos Sąjungoje padidės septyneriais metais. Vadinasi, nekeičiant pensinio amžiaus pensijas reikės mokėti septyneriais metais ilgiau.
2010 metais vienam 65 metų ir vyresniam gyventojui teko 4,3 darbingo amžiaus žmogaus. Remiantis „Eurostat“ prognozėmis, 2060 metais Lietuvoje šis santykis sumažės iki vos 1,5. Skaičiuojama, kad jeigu niekas nesikeistų, po 50 metų vidutinė pensija prilygtų vos 25 proc.
Paprasčiausias (bet vargu ar geriausias) būdas užlopyti skylę „Sodros“ biudžete - padidinti socialinio draudimo įmokos tarifą. Tačiau trūkumų būtų daugiau. Išaugusia mokesčių našta būtų nepatenkinti ir darbuotojai, ir darbdaviai. Darbo jėgos apmokestinimas Lietuvoje, palyginti su kitomis ES šalimis, ir taip jau yra gana didelis.
Kitas būdas greitai sumažinti „Sodros“ deficitą - bazinę pensiją mokėti iš valstybės biudžeto. Tiesa, vien dėl to, kad pinigai bus perkelti iš vienos kišenės į kitą, jų nepadaugės. Todėl būtų didinamas arba gyventojų pajamų (GPM), arba pridėtinės vertės mokestis (PVM), kažkiek mažėtų „Sodros“ mokestis.
Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministro Donato Jankausko, pradėjus mokėti bazinę pensiją iš valstybės biudžeto, ji būtų atsieta nuo socialinio draudimo įmokų.
Taip pat tikėtina, kad politikams 2011-aisiais pavyks susitarti ir dėl pensinio amžiaus vėlinimo. Dabar šis sprendimas siūlomas bendrame pakete su bazinės pensijos perkėlimu į valstybės biudžetą.
Ministras D. Jankauskas giria tokį modelį, nes jis nėra per daug drastiškas, o kasmet reforma tiesiogiai palies gana nedaug žmonių. Tačiau tokia reforma nepadės spręsti dabartinių „Sodros“ problemų. Pirmaisiais metais pensinio amžiaus didinimo efektas būtų vos 5 mln.
Atrodo, kad politikai tikisi, jog dabartinės „Sodros“ deficito problemos išsispręs savaime - pradėjus augti ekonomikai ir sumažėjus nedarbui. Iš tiesų, jeigu bedarbių sumažėtų iki 2007 metų lygio (50 tūkstančių), o likę dabartiniai bedarbiai gautų bent minimalią algą, jie į „Sodros“ bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus per metus sumokėtų beveik 1 mlrd. litų.
Dar vienas būdas mažinti krūvį „Sodrai“ - skatinti gyventojus savarankiškai kaupti lėšas pensijai. Tačiau politikai patys jau sukompromitavo privačių pensijų fondų idėją, kai nusprendė sumažinti įmokas į antrosios pakopos pensijų fondus.
Kai sumažėja „Sodros“ mokamos pensijos, dėl to kaltinama valdžia. Kai mažai sukaupia pensijų fondas, dėl to kaltinamas jau fondų valdytojas ar padėtis rinkose.
Dabartinės „Sodros“ problemos per keletą metų dar gali išsispręsti savaime. Tuo tarpu gyventojų senėjimo problemos savaime neišsispręs, taigi sprendimus reikėtų priimti kuo greičiau.
2011-aisiais tiek valdantieji, tiek opozicija ir vėl gali apsimesti, kad nėra jokios būtinybės skubėti spręsti socialinio draudimo problemų. Galima neabejoti, kad atsiras politikų bei partijų, kurie į Seimo rinkimus eis su šūkiu: „Grąžinsime iš jūsų atimtas pensijas.“ Toks masalas - pernelyg saldus, kad juo nesusigundytų rinkėjai.
D. Grybauskaitė yra pareiškusi, kad ateityje Lietuva neišvengs pensinio amžiaus vėlinimo, nes išlaikyti mažesnę nei 65 metų ribą nėra pajėgi jokia Europos valstybė.
Šis straipsnis apžvelgė bazinės pensijos amžių Europos Sąjungoje, lyginant skirtingų šalių pensijų sistemas ir jų ypatumus. Supratimas apie pensijų sistemų skirtumus ir jų veikimą yra būtinas kiekvienam, planuojančiam savo ateitį ir norinčiam užtikrinti finansinį stabilumą senatvėje.