Daugumai vaikų socialiniai įgūdžiai, tokie kaip savo eilės laukimas ar pokalbio palaikymas, įgyjami lengvai ir greitai. Tačiau autistiškiems vaikams šis procesas yra gerokai sunkesnis.
Socialinio funkcionavimo deficitas - esminis autizmo bruožas. Tipinis socialinių įgūdžių raidos nepakankamumas pasireiškia sunkumais užmezgant pokalbį, reaguojant į kitų norą kalbėtis, palaikant akių kontaktą, interpretuojant neverbalinius signalus ir suvokiant kitų žmonių perspektyvas.
Nepakankamai išlavinti socialiniai įgūdžiai gali sukelti rimtų problemų, tokių kaip mokymosi sunkumai, atstūmimas bendraamžių, nerimas, depresija ir kitos neigiamos pasekmės. Ilgą laiką vyravo klaidinga nuomonė, kad autistiški vaikai nenori bendrauti, tačiau daugelis jų iš tiesų siekia bendravimo, tik neturi pakankamai išvystytų efektyvios komunikacijos įgūdžių.
Kodėl svarbu vertinti esamą socialinių įgūdžių lygį
Pirmas žingsnis bet kurioje socialinių įgūdžių mokymo programoje turi būti pilnas esamo vaiko socialinės sąveikos lygio vertinimas. Šio vertinimo tikslas - atsakyti į klausimą, kas trukdo vaikui megzti ir palaikyti socialinius santykius.
Vertinimas turi būti sudarytas iš stebėjimo (natūralioje ir struktūruotoje aplinkoje), interviu (su tėvais, mokytojais, vaikais ir pačiu vaiku) ir standartinių vertinimo įrankių (įgūdžių, elgesio ir socialinių įgūdžių vertinimo testai). Aš sukūriau vertinimo įrankį “Autizmo socialinių įgūdžių profilis” (Autism Social Skills Profile, ASSP), kuris padeda nustatyti ko trūksta autistiškų vaikų socialiniams įgūdžiams ir progresą, kurį pasiekia vaikas mokymų metu.
Taip pat skaitykite: Parama daugiavaikėms šeimoms Lietuvoje
Komandai, kuri dirba su vaiku, svarbu nustatyti esamą bendravimo lygį ir efektyviai įsikišti į tą sritį, kur vaikui svarbu padėti. Pavyzdžiui, jei vertinimas rodo, kad vaikas negeba palaikyti paprasto pokalbio akis į akį su kitu žmogumi, tuomet ir intervencija turi prasidėti nuo to, o ne nuo sunkesnio komunikacijos grupėje įgūdžio.
Palaipsnis socialinių įgūdžių mokymo modelis
Prieš imdamiesi mokyti socialinių įgūdžių, būtina pradėti nuo detalaus jų esamo lygio vertinimo. Kai vertinimas baigtas, kitame žingsnyje vertėtų atpažinti skirtumą tarp sunkumų, patiriamų įgyjant įgūdžius, ir sunkumų, patiriamų juos taikant. Remiantis šia informacija, mes pasirenkame intervencijos metodus.
Vos ėmus taikyti intervenciją, esant poreikiui būtina vertinti ir keisti intervencijos strategiją. Nors ir naudoju žodį “žingsniai”, svarbu pažymėti, kad šis modelis ne visiškai linijinis. Realiame gyvenime socialinių įgūdžių mokymas nevyks griežtai pagal šiuos žingsnius nuo pirmo iki penkto.
Įrodymais pagrįsti ir daug žadantys metodai
Iš visų minėtų metodų tik videomodelingas yra pakankamai ištirtas ir nustatytas jo veiksmingumas mokant socialinių įgūdžių ASS turinčius žmones. Tai mokymo būdas, kai asmuo mokosi žiūrėdamas vaizdo įrašą, kuriame demonstruojami socialiniai įgūdžiai, ir vėliau bando atkartoti parodytą elgesį.
Videomodelingas buvo taikytas įvairiai: žaidimo, bendravimo, pokalbio užmezgimo ir įsijautimo į kitą žmogų mokymui. Bellini ir Akullian (2007) atliko dvidešimt trijų tyrimų apie videomodelingą metaanalizę; tyrimai parodė, jog videomodelingas yra veiksminga priemonė.
Taip pat skaitykite: Fizinio asmens pripažinimas neveiksniu
Kiti daug žadantys metodai: socialinės istorijos, socialinių įgūdžių grupės, kognityvinė elgesio terapija (KET/CBT), savistabos mokymas, veikla pagrįstos programos ir bendraamžių tarpininkavimas. Daugelis šių metodų turi empirinį palaikymą, tačiau jiems dažnai trūksta tokio lygio tyrimų, kad būtų priskirti pilnai įrodymais pagrįstai praktikai.
Socialinės istorijos
Carol Gray sukurtos socialinės istorijos yra trumpos istorijos, kurios apibūdina konkrečias socialines situacijas, elgesio lūkesčius ir teigiamą poveikį, jei elgiamasi tinkamai. Jos dažnai lydi iliustracijos ir naudojamos klinikinėje praktikoje bei mokymo situacijose.
Reynhout ir Carter (2006), Wang ir Spillane (2009) ir Kokina ir Kern (2010) atliktos metaanalizės teigia, kad, nepaisant kokybiškų tyrimų, „Socialinių istorijų“ veiksmingumas mokant socialinių įgūdžių yra abejotinas, todėl rekomenduojama atidžiai stebėti jų efektyvumą individualiu atveju.
Socialinių įgūdžių grupės ir ABA principai
Socialinių įgūdžių grupėse instrukcijos pateikiamos nedidelėms ASS turinčių dalyvių grupelėms, kuriose socialinis elgesys išskaidomas į atskirus komponentus ir mokomas žingsnis po žingsnio, dažnai taikant ABA principus. Tikslinis elgesys paprastai būna bendravimo užmezgimas, atsiliepimas į kito iniciatyvą, tarpusavio žaidimo įgūdžiai, empatija, konfliktų sprendimas bei draugystės užmezgimas.
Nors nėra atlikta bendros metaanalizės apie šio metodo efektyvumą, jis gali būti daug žadantis, jeigu remiasi EPP kriterijus atitinkančiomis mokymosi programomis ir technikomis.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pensijų sistema
Kognityvinė elgesio terapija (CBT)
CBT tikslas - plėsti žmogaus supratimą apie socialinį pasaulį ir padėti suprasti mintis bei jausmus, slypinčius už netinkamo elgesio. Tyrimai rodo, kad CBT gali būti naudinga gerinant įsijautimo, emocijų valdymo ir socialinių problemų sprendimo įgūdžius, tačiau kol kas atlikti tyrimai neatitinka aukščiausių reikalavimų, tad CBT dar nelaikoma pilnai EPP statuso turinčia praktika šioje srityje.
Praktinės veiklos ir priemonės socialinių įgūdžių ugdymui
Socialinių įgūdžių ugdymas yra esminis autistiškų vaikų emocijų mokymosi procese. Žaidimai, vizualinės priemonės ir struktūruotos veiklos sudaro mokymo pagrindą.
Žaidimai ir veiklos
- Žaidimas „Atspėk emociją“: užrašyti jausmų pavadinimus ant popieriaus lapelių; žaidėjas traukia vieną žodį ir bando pavaizduoti jo reikšmę be žodžių.
- Pokalbio įgūdžių lavinimas: naudoti korteles su pokalbio scenarijais, paliekant tuščias vietas, kad jas užpildytų vaikas.
- Pasakojimų kūrimas: žaidėjai paeiliui sudaro pasakojimą, atsižvelgdami į vienas kito idėjas ir naudodami emocijų paveikslėlius.
- Stalo žaidimai: kooperaciniai žaidimai skatina komandinius įgūdžius ir empatiją; konkurenciniai žaidimai ugdo sveiką konkurencijos jausmą bei emocijų valdymą.
Vizualinės priemonės ir struktūra
Socialinės istorijos aprašo konkrečią situaciją, nurodydamos, kas įvyko, kodėl tai įvyko, ir kokios gali būti pasekmės. Istorijose naudojami paveikslėliai ar simboliai, kad padėtų vaikui vizualiai suprasti situaciją.
Dienotvarkės laikymasis: sukurkite aiškią dienotvarkę ir jos laikykitės. Naudokite vizualinius tvarkaraščius su paveikslėliais ar simboliais, kad vaikas žinotų, kas jo laukia.
Sensorinė aplinka ir pritaikymai
Autistiškiems vaikams svarbu sukurti struktūruotą ir nuspėjamą aplinką. Sensorinės aplinkos kontrolė: stebėkite, ar aplinkoje nėra per daug sensorinių dirgiklių (stiprių garsų, ryškių šviesų ar aštrių kvapų). Jei reikia, sukurkite ramią vietą, kur vaikas galėtų atsipalaiduoti.
Ugdymo priemonės ir žaislai
Specialiai pritaikytos ugdymo priemonės ir žaislai gali padėti autistiškiems vaikams lavinti socialinius, komunikacinius bei pažintinius įgūdžius. Svarbūs aspektai renkantis žaislus: sensorinės savybės, paprastas dizainas, kalbos ir komunikacijos skatinimas, raminamieji elementai ir motorinio vystymosi skatinimas.
Pedagogų ir tėvų vaidmuo
Pedagogai ir tėvai atlieka svarbų vaidmenį padedant autistiškiems vaikams mokytis emocijų. Svarbu, kad su vaiku dirbantys asmenys būtų gerai informuoti apie autizmo ypatumus ir taikytų individualizuotus ugdymo metodus.
Rekomendacijos pedagogams ir tėvams: būkite kantrūs ir supratingi; naudokite vizualinę pagalbą; sukurkite teigiamą atmosferą; bendradarbiaukite su specialistais; nuolat tobulinkite žinias.
Geras ryšys tarp autistiško vaiko tėvų ir darželio komandos yra itin svarbus vaiko vystymuisi ir gerovei. Tokie santykiai skatina pasitikėjimą, bendravimą ir bendradarbiavimą, sukuria palankią aplinką, kurioje vaikas gali klestėti.
Lietuviška praktika ir programos pavyzdžiai
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro (LASUC) Sutrikusios raidos vaikų konsultavimo skyrius taiko programą „Mes - mąstytojai!“, skirtą 4-7 m. vaikams. Programa remiasi Proto teorija ir suteikia struktūrizuotą būdą mokyti socialinio mąstymo bei empatijos.
Programa yra ilgalaikė: reikalingas nuolatinis jos taikymas ugdymo įstaigoje, mokant naujų socialinio mąstymo įgūdžių, kuriuos vėliau vaikai ir jų šeimos nariai skatinami perkelti į natūralią aplinką. Pasakojimų knygelėse aprašomos keturių vaikų patirtys ir įvairūs nuotykiai.
A. Černiauskienė ir M. Kryžanauskienė, dirbančios su programa, pabrėžia, kad vaikai mokomi atkreipti dėmesį į aplinkinių kūno kalbą, stebėdami ir analizuodami aplinką, ir mokomi klausytis „visu kūnu“.
Taikomosios elgesio analizės (ABA) ir kitos intervencijos
Asociacija „Kitoks vaikas“ remiasi tarptautinių tyrimų rezultatais teigia, kad Elgesio analizės metodas (ABA) yra vienas iš efektyviausių ankstyvame amžiuje taikomų metodų. ABA pagerina ASS vaikų elgesį, komunikaciją ir sprendžia kitas problemas.
Taip pat svarbi specialistų komanda: dažnai reikia logopedo, kineziterapeuto, ergoterapeuto paslaugų, nes ABA visų vaiko problemų neišspręs. Tėvams svarbu taikyti tinkamus vaiko ugdymo ir gyvenimo kartu metodus kasdieninėje aplinkoje namuose ir mokykloje.
Tėvų vaidmuo, palaikymas ir šaltiniai
Taikant socialinių įgūdžių ugdymą, tėvų bendradarbiavimas su pedagogais yra esminis. Autistiškų vaikų ugdymo sėkmė slypi nuosekliame bendradarbiavime tėvai - vaikas - pedagogas.
Palaikymo grupės suteikia galimybę sutikti kitas šeimas, pasidalinti informacija ir gauti emocinį palaikymą. Laikina priežiūra ir individuali ar šeimos konsultacija padeda tėvams rūpintis savo emocine sveikata, o tai leidžia geriau rūpintis vaiku.
Išmaniosios technologijos ir skaitmeninės priemonės
Technologijos gali padėti vaikams, kuriems sudėtinga kalbėti arba kurie visai nekalba, komunikuoti su kitais. Autistiški vaikai domisi ir yra imlūs technologijoms, todėl jiems lengviau mokytis naudojantis planšetiniais kompiuteriais ir kitomis išmaniosiomis priemonėmis.
Logopedai sėkmingai naudoja kompiuterinius žaidimus kalbos lavinimui, o VU Santariškių klinikų Vaiko raidos centro iniciatyva buvo sukurta lietuviška alternatyviosios komunikacijos mobilioji aplikacija. Iniciatyvos kuriant lietuviškas programėles autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams vis daugėja.
Stipriosios autizmo pusės ir ankstyvos intervencijos svarba
Daug autizmą turinčių žmonių pasižymi savybėmis, kurios gali būti privalumas: dėmesys detalėms, puiki atmintis ir loginis mąstymas. Stiprybėmis pagrįstos intervencijos gali padėti autistams aukštinti jų savigarbą, pasitikėjimą savimi ir gerinti socialinį gyvenimą.
Ankstyva intervencija ir specialios mokymo programos gali padėti žmonėms su autizmu tobulinti savo įgūdžius ir prisitaikyti prie aplinkos. Mokymų tikslas yra padėti dalyviams įgyti žinių ir įgūdžių, reikalingų efektyviam darbui grupėje ir komandoje, kartu įtraukiant skaitmeninių kompetencijų ugdymą.
Kaip pasirinkti socialinių įgūdžių programą
Mes rekomenduojame remtis moksliniais įrodymais grindžiamomis teorijomis renkantis arba kuriant socialinių įgūdžių programas vaikams bei suaugusiems su ASS. Tačiau, turint ribotą programų pasirinkimą, tėvai dažnai renkasi bet kokią prieinamą programą.
Vis dėlto svarbu žinoti, kokie programų komponentai tyrimų metu pasirodė esą veiksmingi, ir atidžiai stebėti bei vertinti pasirinktų metodų poveikį individualiems vaikams. Iš visų apžvelgtų metodų videomodelingas turi stipriausią mokslinį palaikymą.
Praktiniai patarimai tėvams
- Mokykitės apie autizmą: gilinkitės į savo vaiko elgesį, supraskite, kas jį erzina, džiugina, liūdina.
- Kreipkitės pagalbos į specialistus ir kitas šeimas, auginančias autistiškus vaikus.
- Būkite nuoseklūs ir laikykitės rutinos: autistiški vaikai geriausiai jaučiasi, kai žino, ko tikėtis.
- Raskite būdų kurti ryšį su vaiku be žodžių: stebėkite jo kūno kalbą ir būdus, kaip jis komunikuoja.
- Nepamirškite žaidimų: vaikas vis tiek yra vaikas ir žaidimas yra natūrali mokymosi forma.
Lietuviškos metodinės priemonės ir resursai
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro Sutrikusios raidos vaikų konsultavimo skyrius paruošė metodines rekomendacijas ir vaizdinę medžiagą, įskaitant priemones „Mano būdai nusiraminti“, „Kaip atpažinti pyktį“, „Dėmesio lavinimo gairės“, „Pagrindiniai socialinių istorijų rašymo principai“ ir sensorinių pertraukų priemones.
| Priemonė | Paskirtis |
|---|---|
| Mano būdai nusiraminti | 10 būdų vaikui sugrįžti į ramią būseną |
| Kaip atpažinti pyktį | Neverbalinės kalbos ir elgesio taisyklių lavinimas |
| Sensorinės stotelės | Priemonės sensorinėms pertraukoms |
| Paprastos jogos praktikos kortelės | Dėmesio koncentracijos ir atsipalaidavimo pratimai |
Parengta remiantis daugelio praktinių šaltinių, tyrimų apžvalgų ir Lietuvos patirčių apibendrinimu. Vaiko socialinių įgūdžių ugdymas yra procesas, reikalaujantis kantrybės, nuoseklumo ir bendradarbiavimo tarp tėvų, pedagogų ir specialistų.
tags: #kokiu #veiklu #metu #autistams #formuojamisocialiniai #igudziai