Nuo vasario 1 d. Lietuvoje pradedamas taikyti naujas vartotojų kainų indeksas - 103,4 procento. Tai reiškia, kad tam tikros piniginės prievolės, kurios pagal teisės aktus ar sutartis indeksuojamos kasmet, didėja 3,4 procento. Šis mechanizmas taikomas automatiškai - be papildomų sprendimų ar atskirų susitarimų tarp šalių.
Nuo vasario 1 d. taikomas 103,4 proc. indeksas, apie kurį viešai primena teisininkė Raimonda Joskaudienė. Teisininkė atkreipia dėmesį, kad praktikoje daugelis žmonių apie indeksavimą nežino arba jį ignoruoja, tačiau tai nekeičia teisinės pareigos. Nei mokėtojas, nei gavėjas negali teisėtai susitarti indeksavimo netaikyti ar jo neskaičiuoti.
Kaip indeksavimas veikia alimentus ir periodines išmokas?
R. Joskaudienė pabrėžia, kad vartotojų kainų indeksas tiesiogiai taikomas ir vaiko išlaikymo sumoms. Jei teismo sprendimu priteisti alimentai yra nustatyti konkrečia pinigų suma, jie kasmet turi būti indeksuojami pagal oficialų indeksą, nepriklausomai nuo to, ar apie tai kas nors priminė.
Kaip praktinį pavyzdį teisininkė pateikia situaciją, kai teismo sprendimu priteisti 300 eurų alimentai. Pritaikius 103,4 procento indeksą, nuo vasario 1 dienos mokėtina suma padidėja iki 310,20 euro per mėnesį. Tai reiškia 10,20 euro padidėjimą kas mėnesį ir daugiau nei 120 eurų per metus.
Svarbus aspektas, į kurį atkreipia dėmesį teisininkė, - jei alimentai nebuvo indeksuoti kelis metus iš eilės, susidaro nepriemoka. Tokia skola gali būti išieškoma už praėjusius laikotarpius, dažniausiai iki penkerių metų, net jei mokėtojas teigia nežinojęs apie pareigą indeksuoti.
Taip pat skaitykite: Globos išmokos dydis
Teisininkė pažymi, kad vartotojų kainų indekso taikymas aktualus ne tik šeimos teisės srityje. Jei nuomos sutartyje ar kitame susitarime aiškiai numatyta, kad mokėjimai indeksuojami pagal vartotojų kainų indeksą, nuo vasario 1 dienos tokie mokėjimai taip pat turi didėti 3,4 procento.
Kaip pavyzdį ji nurodo 500 eurų nuomos mokestį, kuris po indeksavimo padidėja iki 517 eurų. Tokiais atvejais indeksavimas nėra derybų klausimas - jei sąlyga numatyta sutartyje, ji privaloma abiem šalims.
Pasak R. Joskaudienės, būtent nežinojimas ar indeksavimo ignoravimas dažnai tampa ginčų priežastimi. Periodinės išmokos (išlaikymo ir kt.) indeksuojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. Indeksavimas vykdomas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr.
Kaip turėtumėte įtraukti pensiją į savo grynosios vertės ataskaitą?
Pensijų indeksavimo datos ir gavėjai
Jau sausį „Sodra“ išmokėjo padidintas senatvės ir kitas socialinio draudimo pensijas. Vasarį didesnės išmokos pasieks išankstinių senatvės pensijų gavėjus bei žmones, gaunančius šalpos, nukentėjusiųjų asmenų, mokslininkų, pareigūnų ir karių pensijas, pirmojo ir antrojo laipsnio valstybines pensijas. Priklausomai nuo gyvenamosios vietos ir pasirinkto mokėjimo būdo, pensijos pradedamos mokėti vasario 8 d. ir pasieks visus gavėjus iki vasario 26 d., skelbia „Sodra”.
Tuo metu jau nuo sausio mokamos indeksuotos senatvės, netekto darbingumo (invalidumo), našlių ir kitos socialinio draudimo pensijos. Pensijos didinamos kasmet, priklausomai nuo ekonomikos rodiklių, darbo užmokesčio fondo ir kitų veiksnių. „Sodra“ jau metų pradžioje perskaičiavo visas pensijas pagal naujus indeksavimo koeficientus.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama sergantiesiems išsėtine skleroze
Socialinio draudimo pensijų gavėjams, gaunantiems pačias mažiausias pensijas, mokamos pensijų priemokos. Jei žmogus turi būtinąjį stažą, visų jo gaunamų pensijų suma negali būti mažesnė nei minimalių vartojimo poreikių dydis.
Taigi, jei žmogui apskaičiuota pensija yra mažesnė nei 446 eurai ir jis turi įgijęs būtinąjį stažą, jis gaus pensijos priemoką, kad visų gaunamų pensijų suma būtų ne mažesnė nei 446 eurai. Jei būtinojo stažo žmogus nesukaupė, primokama mažiau.
Po pensijų indeksavimo kai kurie gyventojai gali gauti mažesnę priemoką arba jos nebegauti, jei perskaičiuota pensija didesnė nei 446 eurai.
Pokyčiai senatvės pensijų gavėjams, turintiems negalią
Nuo šių metų pradžios įsigaliojo pensijų skaičiavimo pokyčiai senatvės pensijų gavėjams, turintiems negalią. Pagal juos sunkiausią negalią turintys senjorai galės gauti didesnes socialinio draudimo senatvės pensijas asmenims su negalia, jeigu jiems bus nustatytas 70-100 proc.
Nuo sausio žmonėms, sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus, gali būti nustatomas dalyvumo lygis. Jeigu Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra žmogui, kuris gauna senatvės pensiją, nustatys sunkią negalią (70-100 proc. Dėl didesnių pensijų mokėjimo nereikia kreiptis į „Sodrą“.
Taip pat skaitykite: Kas gali gauti slaugos pašalpą?
Padidintos pensijos bus išmokėtos ne vėliau kaip iki šių metų liepos pabaigos. Pavyzdžiui, negalią turinčiam pensininkui dalyvumo lygis bus nustatytas šių metų vasarį.
Kai žmogus išėjęs į pensiją toliau dirba ir moka pensijų socialinio draudimo įmokas, jo stažas ir apskaitos vienetų skaičius kiekvienais metais padidėja. Kiekvienais metais dirbantys pensininkai sulaukia pensijų atnaujinimo - jų gaunamos pensijos perskaičiuojamos, įvertinus papildomai įgytą stažą ir taškus. Dirbantys pensininkai gaus naujo dydžio pensijas nuo kovo.
Vis dėlto kai kurie gavėjai vasarį gali gauti mažesnes nei sausį išmokėtas sumas. Priklausomai nuo gyvenamosios vietos ir pasirinkto mokėjimo būdo, pensijos pradedamos mokėti vasario 7 d.
Nuo sausio jau mokamos indeksuotos senatvės, negalios (netekto darbingumo), našlių ir kitos socialinio draudimo pensijos bei vienišo asmens išmokos. Tuo metu išankstinės senatvės pensijos, taip pat šalpos, nukentėjusiųjų asmenų, mokslininkų, pareigūnų ir karių pensijų, pirmojo ir antrojo laipsnio valstybinės pensijos bei šalpos kompensacijos mokamos už praėjusį, o ne už einamąjį mėnesį.
Lietuvoje gyvenantiems pensijų gavėjams, gaunantiems pačias mažiausias pensijas, mokamos pensijų priemokos. Jas gauna socialinio draudimo senatvės pensijų ir negalios (netekto darbingumo) pensijų gavėjai netekę 60 ir daugiau procentų dalyvumo (darbingumo). Turinčiųjų būtinąjį stažą visų gaunamų pensijų suma negali būti mažesnė nei minimalių vartojimo poreikių dydis.
Jei žmogus yra įgijęs būtinąjį stažą pensijai skirti, jam mokamas skirtumas tarp 450 eurų ir jo gaunamos pensijos sumos. Pavyzdžiui, gyventojo, turinčio būtinąjį stažą, senatvės pensija 2024 m. Po indeksavimo 2025 m. sausį jo pensija padidėjo iki 423 eurų.
Svarbu: Pensijos mokamos už einamąjį mėnesį, o priemokos - už praėjusį. Dėl Šalpos pensijų įstatymo pakeitimų nuo 2025 m. sausio 1 d. visiems šalpos pensijų ir išmokų gavėjams pradedamos mokėti ir kitos jiems priklausančios pensijos, jei jos buvo paskirtos anksčiau.
Pavyzdžiui, žmogui, kuris tapo asmeniu su negalia iki 24 metų ir kuriam nustatytas 45 proc. netektas dalyvumas, 2024 m. buvo paskirta 166,79 euro dydžio socialinio draudimo negalios pensija. Nuo 2025 m. sausio 1 d., be atskiro prašymo, jam atnaujintas socialinio draudimo negalios pensijos mokėjimas, kurios dydis po indeksavimo siekia 185,03 euro. Kadangi 2025 m. šalpos pensijų bazė padidėjo iki 248 eurų, šiam žmogui mokamas skirtumas tarp socialinio draudimo negalios pensijos ir šalpos pensijos, t. y. 62,97 euro.
Svarbu: šalpos pensijos mokamos už praėjusį mėnesį, o socialinio draudimo pensijos - už einamąjį.
- 2024 m. gruodį - 197 eurai (šalpos negalios pensija už 2024 m.
- 2025 m. sausį - 382,03 euro (197 eurai šalpos negalios pensija už 2024 m. gruodį + 185,03 euro socialinio draudimo negalios pensija už 2025 m.
- 2025 m. vasarį - 248 eurai (62,97 euro šalpos negalios pensija už 2025 m. sausį [248 eurai - 185,03 euro] + 185,03 euro socialinio draudimo negalios pensija už 2025 m.
Išankstinės pensijos indeksuojamos kaip ir kitos socialinio draudimo pensijos, tačiau po indeksavimo jos papildomai sumažinamos po 0,32 proc. Pavyzdžiui, žmogui išankstinė senatvės pensija paskirta 2024 m. sausį 24 mėnesiams - iki 2025 m. gruodžio. Jo apskaičiuota pensija buvo 600 eurų, tačiau dėl išankstinio gavimo sumažinta 7,68 proc. (0,32 proc. × 24 mėn.), todėl 2024 m.
Pirmiausia, sausio mėnesį, didesnių išmokų sulauks senatvės pensijų, negalios, našlių ir našlaičių pensijų gavėjai. Vasarį indeksuotos pensijos bus išmokėtos išankstinių senatvės pensijų gavėjams bei žmonėms, gaunantiems šalpos, nukentėjusiųjų asmenų, mokslininkų, pareigūnų ir karių valstybines pensijas. Tuo pat metu didesnes išmokas gaus ir pirmojo bei antrojo laipsnio valstybinių pensijų gavėjai.
Pensijų padidėjimas skiriasi, nes kiekvieno žmogaus pensija yra apskaičiuota individualiai. Dažnai nurodomas vidutinis pensijos padidėjimas, tačiau tai reiškia tik bendrą vidurkį. Praktikoje vienų žmonių pensija padidėja mažiau nei vidutiniškai, kitų - daugiau.
Padidėjimas skirsis priklausomai nuo pensijos dydžio Pavyzdžiui, jei 2025 metais žmogus gavo apie 474 eurų pensiją, 2026 metais jo pensija sieks apie 527 eurus, tai yra padidės maždaug 53 eurais. Jei gavo 575 eurus, 2026 metais gaus apie 639 eurus, arba 64 eurais daugiau. Jei 2025 metais pensija buvo 624 eurai, 2026 metais bus apie 694 eurai, arba apie 70 eurų didesnė. Jei šiais metais žmogus gavo 724 eurus, 2026 metais gaus apie 805 eurus, arba 81 euru daugiau. Jei gavo 944 eurus, gaus apie 1 053 eurus, tai yra 109 eurais daugiau. Tai orientaciniai pavyzdžiai, pateikti pagal skirtingus pensijų dydžius.
Konkretaus žmogaus pensijos dydis gali būti kitoks, kadangi priklauso nuo individualių aplinkybių. Pavyzdžiui, jei žmogus anksčiau gavo išankstinę pensiją, jo indeksuotoji pensija bus sumažinta, ir priešingai, jei žmogus anksčiau atidėjo pensijos mokėjimą, arba jis yra asmuo su negalia, netekęs 70 procentų ir daugiau dalyvumo, jo indeksuotoji pensija bus dar padidinta.
Kaip apskaičiuojamas pensijos dydis
Daugeliu atveju apskaičiuoti savo socialinio draudimo pensijos padidėjimą galima žinant kelis paprastus principus. Kiekvieno gyventojo pensijos dydis priklauso nuo įgyto stažo ir per visą gyvenimą sumokėtų socialinio draudimo įmokų - tai yra nuo to, kiek metų žmogus dirbo ir kokio dydžio buvo jo pajamos. Stažas skaičiuojamas metais, o nuo pajamų sumokėtos įmokos virsta pensijų apskaitos vienetais.
Apskaičiuojant pensijos dydį svarbūs keturi rodikliai:
- žmogaus sukauptas stažas pensijai
- jo įgyti apskaitos vienetai
- galiojantis bazinės pensijos dydis
- apskaitos vieneto vertė.
Norint suprasti, kiek padidės pensija dėl indeksavimo, reikia žinoti savo stažą, apskaitos vienetų skaičių bei išėjimo į pensiją metus. Šią informaciją galima pasitikrinti prisijungus prie asmeninės paskyros ir suformavus suvestines apie savo socialinio draudimo stažą ir pensijų apskaitos vienetus.
Kaip indeksuojama senatvės pensija, kai stažas mažesnis arba lygus būtinajam
Senatvės pensiją sudaro dvi dalys: bendroji ir individualioji. Jei žmogus turi įgijęs minimalų, bet neturi būtinojo stažo senatvės pensijai, arba yra sukaupęs lygiai būtinąjį stažą, jo bendroji pensijos dalis prilygsta bazinės pensijos dydžiui. Individualioji pensijos dalis priklauso nuo žmogaus įgytų pensijos apskaitos vienetų skaičiaus ir vieneto vertės tais metais, kai žmogus išeina į pensiją. Apskaičiuojant individualią pensijos dalį sukauptų vienetų skaičius dauginamas iš vieneto vertės.
Kasmet indeksuojant pensijas, bendroji ir individualioji dalys didinamos atskirai.
Bazinė pensija:
- 2025 m. - 298,45 Eur
- 2026 m. - 327,91 Eur
Apskaitos vieneto vertė:
- 2025 m. - 7,16 Eur
- 2026 m. - 8,11 Eur
Pavyzdys: Petras išėjo į pensiją 2025 metais, kai būtinasis stažas buvo 34 metai. Jis turi sukaupęs 33 metus stažo ir 32 apskaitos vienetus.
- 2025 metais Petro pensija yra: 298,45 + 32 × 7,16 = 527,57 Eur
- 2026 metais jo pensija bus: 327,91 + 32 × 8,11 = 587,43 Eur
Kaip indeksuojama senatvės pensija, kai stažas didesnis už būtinąjį
Jeigu žmogus turi didesnį nei būtinąjį stažą, bendroji pensijos dalis apskaičiuojama proporcingai jo stažui. Žmogaus turimas stažas padalijamas iš tais metais galiojusio būtinojo stažo. Gautas skaičius dauginamas iš bazinės pensijos dydžio.
Pavyzdys: Danguolė išėjo į pensiją 2018 metais, kai būtinasis stažas buvo 30,5 metų. Danguolė įgijo 42 metus stažo ir turi 40 apskaitos vienetų.
- 2025 metais Danguolės pensija yra:
- Bendroji dalis: 42 / 30,5 × 298,45 = 410,98 Eur
- Individualioji dalis: 40 × 7,16 = 286,40 Eur
- Visa pensija: 410,98 + 286,40 = 697,38 Eur
- 2026 metais Danguolės pensija bus:
- Bendroji dalis: 42 / 30,5 × 327,91 = 451,53 Eur
- Individualioji dalis: 40 × 8,11 = 324,40 Eur
- Visa pensija: 451,53 + 324,40 = 775,93 Eur
Jei pensija mažesnė nei minimalių vartojimo poreikių dydis - mokama priemoka
Socialinio draudimo senatvės pensijų gavėjams ir negalios pensijų gavėjams, netekusiems 60 procentų ar daugiau dalyvumo ir gaunantiems mažas pensijas, mokamos pensijų priemokos. Jei žmogus turi būtinąjį stažą, visų jo gaunamų pensijų suma negali būti mažesnė nei minimalių vartojimo poreikių dydis.
2025 metais jis siekė 450 eurų, o 2026 metais padidės iki 468 eurų. Jei kitais metais žmogui apskaičiuota pensija bus mažesnė nei 468 eurai ir jis turi įgijęs būtinąjį stažą, jis gaus pensijos priemoką, kad visų gaunamų pensijų suma būtų ne mažesnė nei 468 eurai. Jei būtinojo stažo žmogus nesukaupė, priemoka mažesnė - ji priklauso nuo turimo ir būtinojo stažo santykio.
Po pensijų indeksavimo kai kurie gyventojai gali gauti mažesnę priemoką arba jos nebegauti, jei indeksuota pensija bus didesnė nei 468 eurai.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad pensijos mokamos už einamąjį mėnesį, o priemokos - už praėjusį.
Kiti svarbūs dydžiai 2026 metais
Našlių pensijos bazinis dydis padidės daugiau nei keturiais eurais iki 46,46 euro. Tokio pat dydžio bus ir vienišo asmens išmoka. Našlių pensijos ir vienišo asmens išmokos mokamos už einamąjį mėnesį, todėl didesnių sumų jų gavėjai sulauks sausį.
Šalpos pensijų bazė didės iki 261 euro. Padidinus šį dydį, šalpos išmokos didės nevienodai - tai priklausys nuo konkrečios išmokos rūšies ir nuo to, kuriai gavėjų kategorijai žmogus priklauso.
Mažiausias padidėjimas sieks 6,5 euro - tiek augs šalpos našlaičių pensija. Tuo metu didžiausias padidėjimas - 29,25 euro - bus taikomas tam tikroms šalpos negalios pensijų gavėjų grupėms. Tokią sumą gaus asmenys, netekę 100 procentų dalyvumo iki 24 metų amžiaus, taip pat vienas iš daugiavaikių tėvų, netekęs 100 procentų dalyvumo, ir asmenys, ne trumpiau kaip 15 metų slaugę žmones su negalia, jei jiems taip pat nustatytas visiškas dalyvumo netekimas.
Nuo 2026 m. sausio valstybinės pensijos dėl indeksavimo didės 0,9 proc., valstybinių pensijų bazė kils nuo 73,62 euro iki 74,28 euro. Padidintos valstybinės ir šalpos pensijos pasieks gavėjus nuo vasario, kadangi jos mokamos už praėjusį mėnesį.