Įvaikinimas yra svarbus procesas, kuris gali suteikti vaikams, likusiems be tėvų globos, galimybę augti šeimoje. Tačiau šis procesas yra sudėtingas ir reikalauja kruopštaus įvertinimo, siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus. Lietuvoje šis klausimas sulaukia vis daugiau dėmesio, ypač atsižvelgiant į siūlomas Civilinio kodekso (CK) pataisas, kurios gali iš esmės pakeisti įvaikinimo tvarką.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pateikė išvadą dėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininko pavaduotojo liberalo Vitalijaus Gailiaus iniciatyvos, susijusios su CK pataisų projektu. Ši iniciatyva numato, kad įvaikinant vaiką, kaip ir globos (rūpybos) atveju, reikėtų gauti vyresnių nei 16 metų kartu gyvenančių nepilnamečių vaikų rašytinį sutikimą įvaikinti. Taip pat būtų išklausoma kartu gyvenančių jaunesnių vaikų nuomonė dėl įvaikinimo.
Seimo teisininkai siūlo tikslinti jo įregistruotą CK pataisų projektą, derinant tiek įvaikinamo vaiko, tiek įvaikinti siekiančių asmenų ir kitų šeimos narių teises ir interesus. Jie siūlo suteikti galimybę atsakingoms institucijoms, pvz. Vaiko teisių apsaugos tarnybai, teismams, kiekvienu konkrečiu atveju vertinti visų šeimos narių pasiruošimą įvaikinti, atsisakant privalomo tam tikros amžiaus grupės nepilnamečių vaikų sutikimo.
V. Gailiaus teigimu, labai svarbu, kad kartu gyvenantys asmenys, įskaitant nepilnamečius vaikus, būtų pasirengę priimti vaiką į šeimą ir tam neprieštarautų. Šiuo metu CK nustatyta, kad jeigu vaiką įvaikina vienas iš sutuoktinių, būtinas kito sutuoktinio rašytinis sutikimas.
Teisės departamentas kritiškai vertina V. Gailiaus iniciatyvą, kuriai pritarus būtų suderintos įvaikinimą ir vaiko globą reguliuojančios CK nuostatos. Anot jų, projektas gali sukelti situacijų, kai vieno vaiko subjektyvi nuomonė užkirstų kelią įvaikinamo vaiko galimybei augti šeimoje, nes minėtam „sutikimui“ nėra keliamas joks pagrįstumo ir objektyvumo reikalavimas.
Taip pat skaitykite: Nedarbingumas ir Sodra: formų pildymo instrukcija
Kaip pastebi Teisės departamentas, įvaikinimu yra sukuriamos teisės ir pareigos ne tik tarp įtėvių ir įvaikinamų vaikų, tačiau ir tarp kitų šeimos narių - brolių, seserų, senelių, įskaitant ir abipusio tarpusavio išlaikymo pareigą.
Tačiau iš projekto, anot jų, nėra aišku, kodėl sutikimo įvaikinti yra reikalaujama tik iš kartu gyvenančių vyresnių nei 16 metų nepilnamečių vaikų, kai tuo tarpu teisines įvaikinimo pasekmes patirtų ir kiti šeimos nariai, pavyzdžiui, kartu gyvenantys (ar negyvenantys) pilnamečiai vaikai, slaugomi įvaikinti pageidaujančių asmenų tėvai.
Akcentuodami konstitucinį vaiko interesų pirmumo imperatyvą, teisininkai pažymi, kad jis suponuoja valstybės pareigą užtikrinti, kad tiek priimant įstatymus, tiek juos taikant ir sprendžiant kitus su vaiku susijusius klausimus būtų atsižvelgiama pirmiausia į jo interesus ir nebūtų sudaroma prielaidų juos pažeisti.
Apibendrinant, Teisės departamento išvados kelia klausimus dėl siūlomų CK pataisų proporcingumo ir atitikimo vaiko interesams. Svarbu užtikrinti, kad įvaikinimo procesas būtų efektyvus, patrauklus ir atitiktų geriausius vaiko poreikius.
Šiuo metu, norintys tapti vaiko globėju (rūpintoju), valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai turi pateikti kartu gyvenančių vyresnių kaip 16 metų asmenų rašytinį sutikimą. Poįstatyminiuose teisės aktuose, V. Gailiaus vertinimu, reguliavimas dėl naujo nario priėmimo į šeimą nėra nuoseklus. Visgi, kai kuriais atvejais yra renkami duomenys apie asmens, norinčio įvaikinti vaiką, nepilnamečius vaikus ir kartu gyvenančius suaugusius, išklausoma jų nuomonė dėl įvaikinimo. Jei individualių susitikimų metu paaiškėja, kad jie nėra pasirengę į šeimą priimti tėvų globos netekusio vaiko, išvada dėl įvaikinimo gali būti neigiama.
Taip pat skaitykite: Viskas apie SODRA senatvės pensininkams
Štai lentelė, apibendrinanti pagrindinius siūlymus ir argumentus:
| Siūlymas | Argumentai "už" | Argumentai "prieš" |
|---|---|---|
| Reikalauti vyresnių nei 16 metų kartu gyvenančių vaikų sutikimo įvaikinant | Užtikrina, kad visi šeimos nariai yra pasirengę priimti naują narį | Gali užkirsti kelią įvaikinimui dėl subjektyvių priežasčių; neatitinka vaiko interesų pirmumo principo |
| Suteikti galimybę Vaiko teisių apsaugos tarnybai vertinti visų šeimos narių pasiruošimą | Leidžia įvertinti visų šeimos narių interesus ir pasiruošimą įvaikinimui | Gali pailginti įvaikinimo procesą |
Taip pat skaitykite: Informacija apie Šilutės ligoninės palaikomąjį gydymą