Socialinės įmonės statusas Lietuvoje yra suteikiamas juridiniams asmenims su tikslu skatinti socialinę integraciją ir mažinti socialinę atskirtį, ypač įdarbinant tam tikroms tikslinėms grupėms priklausančius asmenis. Šiame straipsnyje išsamiai aptariama socialinės įmonės statuso suteikimo tvarka, reikalavimai, statuso netekimo priežastys bei iššūkiai, su kuriais susiduria socialinės įmonės.
Socialinės įmonės tikslai ir pagrindiniai reikalavimai
Socialinių įmonių pagrindinis tikslas - skatinti tikslinių grupių asmenų grįžimą į darbo rinką, užtikrinti jų socialinę integraciją ir mažinti socialinę atskirtį per įdarbinimą. Tačiau kyla klausimas, ar vien įdarbinimas pakankamai užtikrina šiuos tikslus. Socialinės įmonės statusas gali būti suteikiamas tik tokiam juridiniam asmeniui, kurio darbuotojų, priklausančių Socialinių įmonių įstatyme nustatytoms tikslinėms grupėms, sudaro ne mažiau kaip 40 procentų metinio vidutinio darbuotojų skaičiaus, ir kur tikslinių asmenų skaičius siekia bent keturis.
Socialinė įmonė yra pelno siekianti privati įmonė, kurios pagrindiniai tikslai yra socialiniai, tokie kaip užimtumo, aplinkosaugos ar neįgaliųjų integracijos skatinimas. Skirtingai nuo įprastų verslo įmonių, socialinė įmonė savo socialinius tikslus įgyvendina ne per labdarą, bet per kasdieninę veiklą.
Socialinės įmonės statuso suteikimo tvarka
Norint gauti socialinės įmonės statusą, juridiniam asmeniui arba jo padaliniui būtina pateikti prašymą teritorinei darbo biržai. Kartu su prašymu privaloma pateikti veiklos (verslo) planą, kuriame turi būti numatytos veiklos perspektyvos bent trejų metų laikotarpiui.
Veiklos (verslo) plano vertinimo kriterijai
- Plano atitiktis nustatytiems struktūros reikalavimams
- Plano aiškumas ir realumas
- Įmonės pasirengimas vykdyti veiklą
- Planuojama veiklos teritorija ir sritys
- Prekių ir paslaugų rinkos pagrįstumas
- Veiklos (verslo) rizikingumas
- Įdarbintų tikslinėms grupėms priklausančių asmenų skaičius
- Naujų darbo vietų kūrimas
- Tiesioginis ir netiesioginis poveikis regiono užimtumui
- Įmonės veiklos socialinė nauda
- Juridinio asmens atitiktis socialinės įmonės požymiams
Jeigu veiklos planas neatitinka šių kriterijų, socialinės įmonės statusas nėra suteikiamas. Tačiau kyla problemų dėl šių kriterijų nekonkretumo ir objektyvaus išmatuojamumo trūkumo, kas suteikia dideles diskrecijos galimybes vertinantiems darbuotojams ir gali lemti neobjektyvius sprendimus.
Taip pat skaitykite: Apie Knygnešius
Socialinės įmonės statuso netekimas
Socialinė įmonė gali prarasti statusą jeigu daugiau kaip šešis mėnesius iš eilės per einamuosius metus nebeatitinka Socialinių įmonių įstatyme nustatytų sąlygų. Statusas taip pat panaikinamas piktnaudžiavimo, nesąžiningos konkurencijos, netinkamo paramos lėšų naudojimo atvejais. Tačiau šios sąvokos nėra aiškiai apibrėžtos, todėl sprendimai gali būti subjektyvūs.
Minimalus darbo valandų skaičius
Teisės aktuose nėra nustatytas minimalaus darbo valandų skaičiaus visoms tikslinėms grupėms, išskyrus neįgaliuosius, kuriems numatytas minimalus 80 darbo valandų per mėnesį skaičius. Nenustačius tokio minimalumo kitoms grupėms, gali būti piktnaudžiaujama įdarbinant darbuotojus tik paramos gavimui.
Reformos pokyčiai ir iššūkiai socialinėms įmonėms
2020 m. sausio 1 d. įsigalioję pokyčiai riboja paramos gavimą tik neįgaliesiems socialinės įmonių darbuotojams. Anksčiau remti buvo ir vyresnio amžiaus darbuotojai bei ilgalaikiai bedarbiai. Pekyčiai sumažino socialinių įmonių galimybes gauti reikiamą paramą ir darbuotojus, o pelno siekiančios įmonės mažiau linkusios skirti pelną socialiniams tikslams.
Daug įmonių svarsto, ar savanoriškai atsisakyti statuso, ar laukti automatinio panaikinimo dėl neatitikimų neįgaliųjų darbuotojų skaičiaus reikalavimams. Manoma, kad daugelis jų neteks statuso 2020 metų antrąjį pusmetį.
Socialinės įmonės veiklos reglamentavimas ir kontrolė
Lietuvoje socialinių įmonių veiklą reglamentuoja Socialinių įmonių įstatymas bei papildomi teisės aktai. Tačiau vertinant veiklos planus ir atitiktį, kyla problema dėl kriterijų nedetalumo ir trūkumų teisiniame reglamentavime, o kontrolės mechanizmai nėra pakankamai operatyvūs ir skaidrūs.
Taip pat skaitykite: 30 metų stažas ir pensijos dydis
Socialinių įmonių neremtinų veiklos rūšių sąrašas kelia abejonių, nes neaišku, kodėl kai kurios veiklos yra neremtinos, nors gali būti tinkamos tikslinėms grupėms (pvz., telekomunikacijos neremtinos, o valymo paslaugos remiamos).
Socialinės įmonės nauda ir plėtra Lietuvoje
Lietuvoje iki reformos veikė 177 socialinės įmonės, kuriose dirbo beveik 7000 neįgaliųjų. Šios įmonės gavo apie 30 mln. eurų valstybės paramos, daugiausia skirtos atlyginimams. Socialinės įmonės statusas suteikia teisę gauti subsidijas darbo užmokesčiui, palankias sąlygas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, mokesčių lengvatas ir kitą paramą.
| Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| Socialinių įmonių skaičius | 177 |
| Dirbančių neįgaliųjų skaičius | 7000 |
| Parama iš valstybės (eurais) | 30 mln. |
| Mokesčiai sumokėti (eurais) | Apie 17 mln. |
| Dotacijos gautos (eurais) | 16 mln. |
Tačiau socialinių įmonių modelis susiduria su iššūkiais: darbuotojų įtraukimas į atvirą darbo rinką yra sudėtingas, dauguma neįgaliųjų turi žemą išsilavinimo lygį ir neturi galimybių konkuruoti dėl darbo vietų. To priežastys - nepakankamos mokymosi galimybės ir motyvacijos trūkumas.
Europos mokslininkų kriterijai ir socialinės įmonės tapatybė
Europos mokslininkų tinklas EMES apibrėžia socialinę įmonę kaip organizaciją, kurios tikslas yra socialinė nauda visuomenei, pelno paskirstymo apribojimai, įtraukusis valdymas, ekonominė veikla bei didelis autonomiškumas. Šie kriterijai atskiria socialines įmones nuo tradicinių pelno siekiančių verslo subjektų.
Socialinės įmonės turi būti atviros įvairių interesų grupių dalyvavimui sprendimų priėmime, o pelnas dažniausiai investuojamas į socialinę integraciją ir bendruomenės palaikymą. Tai leidžia joms didinti socialinį kapitalą ir spręsti atskirties problemas.
Taip pat skaitykite: Sanatorijos po ligų ar traumų
Socialinių įmonių statuso suteikimo teisinis reglamentavimas Lietuvoje
Lietuvoje socialinės įmonės statusą suteikia Vyriausybės įgaliota institucija. Jei statusas nesuteikiamas arba panaikinamas, juridinis asmuo gali pateikti naują prašymą ne anksčiau kaip po trijų mėnesių.
Juridinių asmenų prašymai yra vertinami pagal Socialinių įmonių įstatymą, Statuso suteikimo aprašą ir susijusius teisės aktus. Taip pat atliekama vertinimas, ar juridinis asmuo atitinka socialinei įmonei keliamus kriterijus, įskaitant tikslinių grupių darbuotojų skaičių ir socialinės naudos teikimą.
Siūlymai ir rekomendacijos
- Reikalingas aiškus socialinės įmonės statuso suteikimo ir netekimo kriterijų reglamentavimas, mažinant diskrecijos galimybes ir didinant vertinimų objektyvumą.
- Siūloma numatyti minimalaus darbo valandų skaičių visoms tikslinėms grupėms, kad būtų užtikrintas tikras jų įdarbinimas, o ne tik valstybės paramos gavimas.
- Svarbu stiprinti kontrolę ir reguliariai tikrinti įmonių atitiktį, kad būtų užkirstas kelias piktnaudžiavimui.
- Rekomenduojama stiprinti socialinių įgūdžių lavinimo ir integracijos priemonių planų sudarymą, teikiant individualias pagalbos priemones kiekvienam darbuotojui.
- Reikia visuomenėje ir valdžioje keisti neigiamą požiūrį į socialines įmones, vaizduojant jas kaip efektyvias priemones spręsti socialines problemas.
- Siūloma steigti specializuotą instituciją, pvz., „Inovacijų agentūrą“, kuri reguliuotų socialinių įmonių duomenų bazę ir užtikrintų skaidrumą bei teisingą statuso suteikimą.
Socialinės įmonės yra svarbi socialinės apsaugos ir užimtumo sistemos dalis, užtikrinanti darbo vietas socialiai pažeidžiamiems gyventojams bei prisidedanti prie visuomenės gerovės. Nors Lietuvoje susiduriama su tam tikrais reglamentavimo trūkumais ir iššūkiais, socialinių įmonių modelis turi potencialą tobulėti ir efektyviai atlikti savo funkcijas.