Nuo 2026 metų pradžios Lietuvoje įsigaliojo reikšmingi antrosios pensijų pakopos pokyčiai. Šiomis dienomis antroji pensijų pakopa - tai viena karščiausių temų.
Apie antrąją pakopą jau tiek daug kalbėta, kad turbūt nieko naujo nepasakysiu. Jos ateitis labai priklausys nuo to, kiek žmonių iš tikrųjų atsiims pinigus ir kiek žmonių liks kaupti šioje sistemoje.
Atsisakyta automatinio gyventojų įtraukimo į kaupimą, o žmonėms suteikta galimybė dvejus metus laisvai pasitraukti iš sistemos arba atsiimti dalį sukauptų lėšų - vieną kartą iki 25 proc. sumos, neviršijančios jų pačių įmokų. Taip pat galima atsiimti visas lėšas tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, likus mažiau nei penkeriems metams iki pensijos ar sukaupus mažiau nei pusę privalomo anuiteto sumos.
Jeigu kalbame apie antrąją pakopą, ji labai stipriai priklauso nuo dalyvių skaičiaus, nes reikia mokėti anuitetus žmonėms, kurie išeina į pensiją. Tad kiek žmonių pasiliks, kiek išeis - nuo to daug kas ir priklausys.
Apklausos rodo, kad daugiau nei 43 proc. gyventojų planuoja pasitraukti iš antrosios pakopos, o dalis jų gautas lėšas ketina skirti investicijoms, būsto įsigijimui, paskoloms ar vartojimui. Bet visada yra ir kiti instrumentai.
Taip pat skaitykite: Apie Knygnešius
Jeigu kažkas nėra patenkintas antrąja pakopa, dabar turi progą tai išreikšti veiksmais - kaupti, taupyti, investuoti kitaip arba tiesiog išleisti vartojimui. Manau, kad žmonės patys nuspręs. Jie tikrai geriau žino, kaip su savo pinigais pasielgti.
Nuo 2026 metų II pakopos pensijų sistema Lietuvoje tapo lankstesnė - nuo šiol gyventojai gali sustabdyti įmokas, atsiimti dalį sukauptų lėšų ar net pasitraukti iš kaupimo. Tačiau esmė nesikeičia - kaupimas išlieka viena veiksmingiausių priemonių pasirūpinti savo pajamomis senatvėje.
Gyventojų nerimą dėl būsimų pajamų senatvėje atspindi ir apklausa: portalo lrytas.lt skaitytojai atsakė, ar vien valstybės mokama pensija užtikrintų orią senatvę. Dauguma - apie 84 proc. respondentų - nurodė, kad to nepakanka, 11 proc. manė, kad pakanka, o 5 proc. teigė nežinantys.
Antrosios Pensijų Pakopos Reforma ir Ekonomikos Poveikis
Dėl antrosios pensijų pakopos reformos susimokėsime visi? Ekonomistai neslepia, kad, gyventojams pasiėmus pinigus iš pensijų fondų, paklausa įvairioms prekėms gali pastebimai išaugti.
Vadinasi, jei paklausa didėja, o pasiūla išlieka panaši, tuomet tų prekių ir paslaugų pardavėjai žino, kad kainas gali padidinti. Ir žmonės, tikėtina, vis tiek pirks, nes tam turės ir daugiau pinigų. Tačiau tai taip pat reiškia, kad brangiau viskas atsieis visiems - ne tik tiems, kurie atsiims pinigus iš fondų.
Taip pat skaitykite: 30 metų stažas ir pensijos dydis
Taigi, galima sakyti, kad už tokią įgyvendintą reformą papildomai sumokės visi.
Kalbant apie šių pinigų įliejimą į ekonomiką, dalis ekonomistų sako, kad šis „vakarėlis“ vėliau gali virsti skaudžiomis pagiriomis. Ar matote rizikų ir ar šie metai atspindės realų poveikį ekonomikai, ar vis tik tikrasis efektas pasimatys tik 2027-aisiais?
Manau, kad tie pinigai, kurie bus paimti, išleisti, investuoti ar panaudoti vartojimui, be abejo, turės poveikį ekonomikai. Ekonomikos augimas bus šiek tiek greitesnis, infliacija - truputį aukštesnė. Ar tai bus labai dramatiškas efektas? Sunku pasakyti iš anksto.
Tačiau dabartinės mūsų prognozės rodo, kad 2026 metais kainų augimas sieks apie 3,2-3,3 proc., o 2027 metais - apie 2,5 proc. Jeigu šios prognozės išsipildys, sakyčiau, kad poveikis nebus itin dramatiškas. Na, tikėkimės, kad taip ir bus.
Išskyrus vieną, visos fondų valdymo bendrovės slepia duomenis, kiek gavo gyventojų prašymų nutraukti kaupimo sutartis. Ar jūs turite tokią informaciją? Ar skaičiai patvirtina buvusias prognozes?
Taip pat skaitykite: Sanatorijos po ligų ar traumų
Dėl fondų nemanau, kad tai yra duomenų slėpimas, tiesiog yra toks įpareigojimas ir susitarimas, kad iki balandžio 15 dienos, kai jau bus konkretūs faktai, jie perduos duomenis Lietuvos bankui. 3 mėnesius fondai rinks gyventojų prašymus, juos nagrinės, svarstys, o pinigus perves iki balandžio vidurio.
Kai jau bus aiškus faktas, kiek žmonių sustabdė kaupimą, kiek pasiėmė 25 proc. lėšų ir kiek išėjo visai, tik tada bus aiškūs skaičiai. Manau, kad labai logiška, jog tada juos ir reikės komentuoti.
Ar Lietuvos bankas pirmasis paskelbs šią žinią?
Taip, oficialiai duomenis rinks Lietuvos bankas ir aš neabejoju, kad jie šią informaciją ir paskelbs.
Ar nevyksta tam tikras chaosas, nes kai kurie žmonės užpildo prašymus, bet vėliau juos atšaukia norėdami grįžti į II pakopą? Kokių nusiskundimų ar klausimų girdite, kas žmonėms aktualiausia?
Situacija yra gyva, žmonės tikrai labai domisi, bet tai tikrai nėra chaosas. Mes labai stipriai pasiruošėme pačiai reformai. Yra patvirtintas ligų sąrašas, dėl kurio gyventojai rašo ir siūlo papildyti viena ar kita liga.
Sveikatos apsaugos ministerija sakė, kad vasario mėnesį sąrašą svarstys, nes tikėtina, kad specialistai sudarydami sąrašą galėjo ką nors praleisti. Jeigu bus rasta svarių argumentų, kad gyventojų prašymas įtraukti tam tikrą ligą yra pagrįstas, tas sąrašas bus koreguojamas.
Be to, kaip ir žadėjome, „Sodra“ parengė skaičiuokles - jas derinome dar nuo rudens, kad skaičiuoklė būtų maksimaliai paruošta laiku. Gruodžio mėnesio antroje pusėje ji jau buvo prieinama ir gyventojai galėjo skaičiuotis, kokia bus jų pensija vienu ar kitu atveju.
Dabar kiekvienas savo „Sodros“ paskyroje gali labai aiškiai matyti, kiek jis pats įmokėjo pinigų, kiek prisidėjo valstybė ir kokia yra investicinė grąža. Ši lentelė turėtų labiausiai lemti kiekvieno gyventojo apsisprendimą.
Ar verta kaupti antrą pensijų pakopą 2026? | Q&A
„Sodros“ Perspektyvos ir Pensijų Didinimas
Prognozuojama, kad gyventojams nutraukus kaupimą, „Sodra“ papildomai gaus per 1 mlrd. eurų pajamų. Kas bus daroma su tais pinigais? Ar jie bus naudojami dabartinių pensininkų išmokoms, ar ateities pensijų didinimui?
Galiu pasakyti, kad valstybė ir „Sodra“ pagal įstatymus ir teisės aktus kaupia „Sodros“ rezervą. Jis skirtas tiems atvejams, jei kiltų problemų ar ekonominė krizė, kad gyventojai, gaunantys ligos išmokas, pensijas ir panašiai, nepatirtų jokių nuostolių ar nepatogumų.
„Sodros“ rezervo perviršį, kaip ir kalbėjome, kitais metais tikimės panaudoti dabartinių pensininkų išmokų didinimui. Kaip jau buvo skelbta, vidutiniškai pensijos jau padidėjo 12 proc.
Girdžiu atgarsius, kad vieniems padidėjo 11 proc., kitiems 13, kitiems 9 proc., tai labai įvairiai priklauso nuo pensijos dydžio, stažo ir kitų dalykų. O ar jau galite pasakyti, kiek pensijos galėtų didėti 2027 metais?
Reikia dar skaičiavimų, reikia žiūrėti, kaip veiks pensijų fondai ir kaip tie pinigai judės. Mes, kaip valstybė, pirmiausia turime pasirūpinti I pensijų pakopa, už kurią valstybė yra atsakinga, ir tai yra labai svarbu.
II pensijų pakopa mums taip pat svarbi, todėl ir palikome tą 1,5 proc. prisidėjimą. Jeigu sakytume, kad mums nesvarbu, kaip žmonės kaupia ateičiai, valstybė neremtų tų 1,5 proc. ir papildomai nemokėtų kitiems gyventojams, kurie kaupia II pakopoje.
Be milijardo iš kaupiančių, „Sodra“ yra sukaupusi dar kelis milijardus eurų rezervo. Kodėl iš rezervo labiau nedidinate pensijų, kai kurie gyventojai kritikuoja, kad pensininkai Lietuvoje gauna vienas mažiausių pensijų?
Paties rezervo mes tikrai neliesime, bet galvojame apie jo didesnį įdarbinimą, nes dabar viskas investuojama labai konservatyviai, tačiau būtent dėl „Sodros“ rezervo perviršio mes galime labiau diskutuoti ir daugiau lėšų skirti dabartinėms pensijoms.
Rezervą privalome sukaupti, nes tie žmonės, kurie sako, kad rezervo nereikia, turėtų prisiminti 2009 metų ekonominę krizę, kai buvo mažinamos pensijos ir atlyginimai. Nemanau, kad kas nors norėtų vėl atsidurti tokioje situacijoje.
Rezervas ir yra tam, kad įvykus ekonominei ar kitokiai krizei, pačios jautriausios gyventojų grupės nenukentėtų.
Kaupimo Tęstinumas ir Nauda
Mes ir toliau investuosime jūsų kaupiamas lėšas pagal jūsų fondo investavimo strategiją, siekdami jas padidinti. Reguliariai kaupiant lėšas II pakopos pensijų fonde ilgą laiką, jūsų pensija galėtų siekti iki 50 proc. jūsų šiandienos pajamų.
Toliau kaupdami II pakopos pensijų fonde, jūs kaupsite papildomas lėšas savo ateičiai prie savo „Sodros“ pensijos. Prie jūsų kaupimo prisideda ir valstybė, skirdama papildomai 402 eurus per metus.
Lietuvos banko duomenimis, kaupiant pensijai II pakopos pensijų fonduose, II pakopoje sukauptos lėšos kartu su „Sodros“ pensija galėtų sudaryti net iki 50 proc. to, ką uždirbate šiandien.
Kai vyksta finansų rinkų svyravimai, svarbiausia išlikti ramiems ir vengti spontaniškų sprendimų. Tai yra cikliškas ir normalus procesas, kai rinkų pakilimus lydi nuosmukiai, ir atvirkščiai.
Atminkite, kad investicinės vertės sumažėjimas nėra reikšmingas ilguoju laikotarpiu - finansų rinkos atsigauna ir laikui bėgant kaupiamų lėšų vertė vėl padidėja. Kaupiant II pakopos pensijų fonde, kuris atitinka jūsų gimimo metus, jums nereikia keisti pensijų fondo per visą kaupimo laikotarpį.
Taip, galite padidinti savo įmokas į II pakopos pensijų fondą. Prisijunkite prie savo SEB interneto banko ir pasirinkite „Mokėjimai“ → „Periodiniai pervedimai“.
Atsiverkite savo sutartį ir, spustelėję „Keisti duomenis“, laukelyje „Įmoka“ įrašykite norimą įmokos sumą. Tada spustelėkite mygtuką „Keisti“→ „Patvirtinti“.
Ekspertai pastebi, kad vis daugiau žmonių ieško papildomų būdų užtikrinti finansinį saugumą senatvėje. Viena iš efektyviausių priemonių - II pakopos pensijų kaupimas. Kaupiant pensijai, kiekvienas papildomas euras padidina finansinį saugumą ateityje.
Tačiau daugelis gyventojų nežino, kiek tiksliai lėšų galėtų sukaupti iki pensinio amžiaus, jei liktų sistemoje. Pasinaudojus pensijos skaičiuokle, galite pamatyti realius skaičius ir tikslias prognozes. Sužinokite, ar kaupti toliau apsimoka.
Ilgalaikio Kaupimo Svarba
Pensijų fondų dalyvių sukaupta suma priklauso nuo kelių pagrindinių veiksnių - amžiaus, darbo užmokesčio, įmokų dydžio ir pasirinktos investavimo strategijos. Ilgesnis kaupimo laikotarpis ir nuoseklumas yra esminiai, nes investicijų grąža veikia per sudėtinių palūkanų efektą: kuo ilgiau kaupiate, tuo daugiau jūsų pinigai uždirba patys.
Be to, valstybė prie asmens įmokų prisideda papildoma 1,5 proc. įmoka nuo vidutinio šalies atlyginimo. 2026 m. per metus ji sudarys apie 402 eurus, kurie bus pervesti į kaupiančiojo sąskaitą.
Ši parama kaupiama kartu su asmens lėšomis ir taip pat dalyvauja investavimo procese, todėl ilguoju laikotarpiu tampa svaria visos sukauptos sumos dalimi.
Ingos pavyzdys: kiek galima sukaupti pradedant anksti
Įsivaizduokime Ingą - 25 metų specialistę, kuri jau kelerius metus kaupia II pensijų pakopoje. Jos atlyginimas siekia apie 2000 eurų prieš mokesčius, o iki pensijos - dar 40 metų.
Pagal pensijosreforma.lt skaičiavimus, Inga jau yra sukaupusi apie 5000 eurų: dalį sudaro jos pačios įmokos, dalį - valstybės priedas, o likusi dalis - investicijų grąža.
Ką tai reiškia ilguoju laikotarpiu?
Jei Inga nieko nekeistų ir toliau kauptų iki 65 metų, jos bendra sukaupta suma siektų apie 318 334 eurus. Tai pinigai, kurie taptų svarbia dalimi jos pajamų senatvėje.
Jei Inga nuspręstų atsiimti 25 proc. jau sukauptos sumos, jos galutinė suma sumažėtų iki 308 316 eurų. Atrodytų, skirtumas nedidelis, tačiau tai reiškia prarastą dalį būsimos grąžos - pinigai, išimti šiandien, nebeuždirba rytoj.
Jeigu Inga nutrauktų kaupimą, atsiimtų dalį lėšų ir po kurio laiko vėl pradėtų kaupti, jos būsimas rezultatas būtų dar mažesnis - apie 278 262 eurus. Tokiu atveju prarandamas nuoseklumas, o kartu ir sudėtinių palūkanų efektas, kuris per kelis dešimtmečius lemia didžiausią skirtumą.