Visiems patinka gauti atlyginimą. Juk geriau pagalvojus ar daugelis iš mūsų dirbtų, jei negautume už tai kompensacijos? Nors visi dirbantieji kas mėnesį gauna algalapį, ne kiekvienas įsigilina į tai kas ten rašoma. Dažnas tiesiog pasitikrina banko sąskaitą bei gautą sumą. O juk algalapyje galima rasti daug naudingos informacijos. Taigi ką reiškia visi trumpiniai, mokesčiai, bruto ir neto?
Bruto ir neto - kas tai reiškia?
Dažnai girdime šiuos du terminus, tačiau ne visi žino ką jie reiškia. Iš tiesų, jie slepia dvi beveik visiems pažįstamas sąvokas: atlyginimą prieš mokesčius ir atlyginimą po mokesčių. Bruto - atlyginimas prieš mokesčius, dar vadinamas „ant popieriaus“. Jis būna didesnis, nes nurodoma darbuotojo uždirbta suma prieš iš jos išskaičiuojant įvairius mokesčius: gyventojų pajamų mokestį (GPM), privalomojo sveikatos draudimo mokestį (PSD), valstybinio socialinio draudimo („Sodros“) įmokas.
Iš bruto atlyginimo atėmę pirmuosius tris mokesčius (GPM, PSD, „Sodra“) gausime neto atlyginimą. Tai ir yra atlyginimas „į rankas“ - tai ką gaunate į banko sąskaitą arba, tiesiogine prasme, grynaisiais į rankas.
Kokie mokesčiai išskaičiuojami ir kodėl suma gali skirtis
Taigi, kokius mokesčius Jums tenka sumokėti kiekvieną mėnesį iš gaunamos algos? Pirmiausia, kaip ir visi pajamas už darbą gaunantieji, iš Jūsų algos išskaičiuojamas GPM. Jis sudaro 20 % Jūsų atlyginimo (jei Jums nėra taikomas NPD, apie jį šiek tiek vėliau). Taip pat išskaičiuojami ir du mokesčiai, kurie keliauja Sodrai. Taigi algalapyje jie gali būti nurodomi susumuoti kartu arba atskirai, tai yra PSD ir „Sodros“ įmokos. PSD sudaro 6,98 % bruto atlyginimo, o likę „Sodros“ mokesčiai siekia 12,52 %. Bendrai - 19,5%.
Taip pat, jei papildomai pensijai kaupiate antrosios pakopos pensijų fonduose, prie šių mokesčių taip pat turite pridėti ir 1,8% arba 3%, priklausomai nuo pasirinkto kaupimo tarifo. Likę mokesčiai yra mokami darbdavio ir neįskaičiuojami į bruto algą. Bendra jų suma sudaro 1,77 % bruto algos. Apskaičiuojant visą darbo vietos kainą, ši dalis pridedama prie bruto algos.
Taip pat skaitykite: Socialinis darbas: refleksijos
Neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) ir jo įtaka
Siekiant apsaugoti mažesnes pajamas gaunančiuosius, valstybė jiems taiko neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD). Tai reiškia, kad mokesčiai yra mokami ne nuo visos bruto algos, o tik nuo tam tikros jos dalies. Šiuo metu (2019-aisiais) NPD yra skaičiuojamas pagal formulę NPD = 300 € - 0,15 x (Bruto atlyginimas - MMA (555 €)). Taigi, jei uždirbate 1000 € „ant popieriaus“ Jūsų NPD bus: 300 € - 0,15 x (1000 € - 555 €) = 300 € - 0,15 x 445 € = 300 € - 66,75 € = 233,25 €. Taigi, vietoje to, kad Gyventojų pajamų mokestis būtų skaičiuojamas nuo visų 1000 €, jis bus skaičiuojamas nuo 766,75 € (1000 € - 233,25 € = 766,75 €). Tokiu būdu sumokėsite mažiau mokesčių.
Svarbu paminėti, kad „Sodros“ įmokoms ar PSD mokesčiui NPD nėra taikomas. Be to, turite galimybę atsisakyti NPD. Tokiu atveju GPM mokėtumėte nuo visos bruto algos, taigi sumokėtumėte daugiau mokesčių.
Kada NPD gali sukelti papildomą mokestinę prievolę?
Jei dirbate pastovų darbą su nekintančia alga, NPD naudotis išties verta: sumokate mažiau mokesčių, gaunate didesnę algą - visi patenkinti. Tačiau, jei Jūsų alga yra nepastovi ar gaunate papildomų deklaruojamųjų pajamų be pagrindinės algos, NPD gali pakišti koją. Metų gale, pildant pajamų deklaraciją, Jūsų NPD skaičiuojamas iš naujo, nuo viso metinio uždarbio. Taigi, turint nepastovaus dydžio algą ar papildomų pajamų, kas mėnesį darbovietėje paskaičiuojamas NPD gali būti netikslus ir Jums gali tekti sumokėti papildomą mokesčių sumą.
Atsisakius NPD, Mokesčius mokėsite nuo visų uždirbtų pajamų, taigi blogiausiu atveju Jums tiesiog neteks nieko primokėti valstybei (jei nevykdote kitos, atskiros nuo darbo, veiklos). Geriausiu atveju, galėsite susigrąžinti GPM permoką - taigi gausite pinigų.
Kiti veiksniai, kodėl Sodros duomenyse atlyginimas gali skirtis
Lietuvoje dažnai kyla klausimų, kodėl realiai gaunamas atlyginimas skiriasi nuo to, kuris matomas „Sodros“ duomenyse. Šį skirtumą lemia įvairūs veiksniai, įskaitant mokesčius, Darbo kodekso pakeitimus ir socialinės paramos sistemą. Aptarsime pagrindines priežastis, kodėl susidaro tokia situacija.
Taip pat skaitykite: Senatvinis mėšlungis: prevencija
Oficialios ir realios pajamos bei darbo laikas
Kita vertus, galima numanyti, kad oficialus darbo laiko tvarkaraštis ne visada sutaps su realiu, kaip ir oficialios pajamos ne visada sutaps su realiomis. Kita priežastis gali būti tai, kad kai darbuotojų skaičius mažas, lengviau susitarti dėl atlygio schemų, kai „sutaupoma“ socialinio draudimo įmokų. Mano galva, didelė dalis žmonių (darbdavių) yra linkę mokėti socialinio draudimo įmokas, tačiau matydami, kad kiti taip nedaro, o su jais tenka konkuruoti kainoms ypač jautrioje paslaugų rinkoje, mokančiųjų mokesčius dalis ima mažėti.
Analizuodami duomenis pagal veiklos rūšis, šiame sąraše randame pramogų organizavimo, maitinimo, mokymo, konsultacinių, apskaitos paslaugų įmonių. Vadinasi, mažas darbo užmokestis mažose įmonėse „susiklostė“ nebūtinai dėl to, kad šios įmonės sunkiai verčiasi ar dėl jų veiklos pobūdžio. Kita dalis įmonių gali būti būdinga tai, kad dėl įmonės veiklos pobūdžio daugelis darbuotojų dirba ne visą darbo dieną, dėl to jų atlyginimas mažesnis, bet galbūt šiose įmonėse dirbantiems darbuotojams tai - ne vienintelė darbo vieta.
Sodros „grindys“ (minimalios draudžiamosios bazės poveikis)
Sodros grindys - tai socialinio draudimo įmokų minimali suma, kurią privalo mokėti darbdaviai už visus savo darbuotojus (net jei jų darbo užmokestis yra mažesnis už minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA)). Ši nuostata įvesta siekiant užtikrinti, kad visi dirbantys asmenys turėtų pakankamą socialinio draudimo stažą ir galėtų gauti atitinkamas išmokas ateityje. Sodros grindys - tai socialinio draudimo įmokų minimali suma, kurią privalo mokėti darbdaviai už visus savo darbuotojus (net jei jų darbo užmokestis yra mažesnis už minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA)).
Ką reiškia Sodros grindys darbdaviams? Darbdaviai privalo mokėti socialinio draudimo įmokas nuo ne mažesnės už Sodros grindis sumos, net jei darbuotojo darbo užmokestis yra mažesnis. Kai darbuotojas uždirba mažiau nei minimali mėnesinė alga - darbdavys privalo sumokėti socialinio draudimo įmokas nuo Sodros grindų sumos. Pavyzdžiui, jei darbuotojo darbo užmokestis yra 600 Eur - darbdavys privalo sumokėti socialinio draudimo įmokas nuo 840 Eur sumos.
Ką reiškia Sodros grindys darbuotojams? Darbuotojams, už kuriuos darbdaviai moka socialinio draudimo įmokas nuo Sodros grindų - priskiriamas minimalus draudžiamasis darbo užmokestis, t. y. 1038 Eur (MMA). Socialinio draudimo įmokos yra skaičiuojamos pagal darbuotojų deklaruotas pajamų, ypač kai šios pajamos yra mažesnės už nustatytą minimalų pajamų slenkstį. Tai reiškia, kad skaičiuojant socialinio draudimo stažą, pensiją ir kitas išmokas - bus naudojamas 1038 Eur (MMA) darbo užmokesčio dydis (net jei darbuotojas iš tikrųjų gavo mažesnį atlyginimą).
Taip pat skaitykite: Pagalba vienišoms mamoms
Išimtys ir specifinės situacijos
Sodros grindys netaikomos jaunimui iki 24 metų. Už juos primokėti nereikės. Pensininkams, taip pat gaunantiems netekto darbingumo (neįgalumo) pensijas socialinio draudimo įmokos taip pat netaikomos, jie gali dirbti ir už mažesnę nei minimalią algą, bet socialinio draudimo įmokų primokėti nereikės. Socialinio draudimo įmokų „grindys“ netaikomos ir tiems gyventojams, kurie yra draudžiami valstybės lėšomis. Taip pat tie, kurie slaugo artimuosius, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, ar turinčiuosius visišką negalią, galės dirbti tiek, kiek leidžia jų galimybės, už mažesnę nei minimalią algą. Darbdaviams pareigos primokėti socialinio draudimo įmokų už tokius darbuotojus nebus.
Dirbant pas du darbdavius prievolės primokėti nėra nė vienam darbdaviui, nepaisant to, kokio dydžio bendrai darbines pajamas gauna darbuotojas. Įmokos skaičiuojamos nuo minimalios mėnesio algos proporcingai dirbtų dienų skaičiui.
Statistiniai aspektai: kur dažniau matomas mažesnis atlyginimas?
„Sodros“ kiekvieną mėnesį skelbiama įmonių vidutinių darbo užmokesčių (VDU) statistika sulaukia nemažai dėmesio. Dažniau akys krypsta į sąrašo viršų - įmones, kuriose mokami didžiausi atlyginimai. Visgi „Sodrai“ ne mažiau rūpi ir sąrašo apačia - mažiausius darbo užmokesčius mokančios įmonės. Balandžio mėnesio duomenimis, 17,8 tūkst. (arba 40 proc.) įmonių buvo tokios, kuriose vidutinis darbo užmokestis nesiekė minimalios mėnesio algos (MMA) - 380 eurų.
Pastebėjome aiškią priklausomybę tarp įmonės dydžio ir darbo užmokesčio: kuo mažesnė įmonė, tuo mažų atlyginimų, nesiekiančių MMA, tikimybė didesnė. Iš minėto skaičiaus itin mažas algas mokančių įmonių 14,2 tūkstančių yra tokios, kuriose dirba ne daugiau kaip po 10 darbuotojų. Vienoje iš keturių įmonių, kuriose dirba nuo 11 iki 50 žmonių, vidutinis darbo užmokestis nesiekia MMA.
Detalesnis tyrimas rodo, kad dažniau tai paslaugų įmonės: sveikatos priežiūros, maitinimo, apgyvendinimo, pramogų, transporto, valymo, aplinkos tvarkymo ir panašiai.
Mokestinės ir socialinės sistemos poveikis darbo rinkai
Gamybos procesų konsultantas Andrius Gudaitis mano, kad esama mokesčių sistema „skatina kurti mažai apmokamas darbo vietas“. Palyginus „minimalios“ darbo vietos kainą su du kartus didesniu atlyginimu į rankas, matosi dėsnio pasekmė - darbo vietos kainos išbrangimas. Mat pasamdžius du darbuotojus už minimalų atlyginimą (šiuo metu - 840 eurų „popieriuje“ arba 633,2 eurai į rankas), dvi darbo vietos darbdaviui atsieitų 1710 eurų. O pasamdžius vieną darbuotoją, kuris uždirbtų „į rankas“ du minimumus - 1266 eurus - tuomet viena darbo vieta darbdaviui kainuotų jau 2081 eurą, arba 371 euru daugiau.
Brangesnė darbo vieta vieno darbuotojo atveju yra dėl mažesnės mokestinės lengvatos - vadinamojo neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD). Kuo pajamos didesnės, tuo mažesnė lengvata, ir tenka daugiau sumokėti pajamų mokesčio.
Mokesčių konsultantas Artūras Kapitanovas įžvelgia kitą problemą, kad darbuotojų sunku rasti ir už 1000 eurų. Tačiau jis pripažįsta, kad egzistuoja ir mokestinių paskatų, kai ir patys darbuotojai prašo mažesnio atlyginimo. Ką rodo statistika - už minimumą ar šiek tiek daugiau dirbančių žmonių skaičius šiuo metu yra žemumose.
Pašalpų ir išmokų įtaka darbuotojų elgsenai
Dažnas klausimas, su kuriuo susiduriu regionuose - tai pašalpų dydžiai. Žmonės kartais tikrai nenori gauti daugiau algos, nes tada jie praranda lengvatas karštam vandeniui, vaikų maitinimui, kitokių pašalpų gavimą. Jis gauna pašalpomis daugiau naudų, nei jam reikštų algos padidėjimas - praradimai nusveria algos pakėlimo naudą. Kitas problema, anot jo, jei darbdavys nori į regioną atsivežti darbuotojus.
Regionuose tebėra verslininkų, kurie tik ir galvoja apie darbo jėgą kaip apie „karvutę“, kurią galima melžti „kol kvėpuoja“. Jų mąstymas - mokėti galbūt šiek tiek daugiau nei MMA, kad VMI neateitų. O toliau prasideda ir gryni pinigai, to niekas į akis nesako, bet panašu, kad tokios schemos yra. Tikrai ne kartą turėjom situaciją, kai žmogus gauna pašalpas, savininkas jam sako - aš noriu mokėti 1000 eurų ir daugiau, o žmogus priešinasi, sako, aš nenoriu, noriu gauti minimumą, nes man dings pašalpos už šildymą ir panašiai. Tai parodo žmonių mentalitetą- kiekvienas optimizuoja savo pusę ir rezultate mes nieko gero neturime.
Kaip keitėsi MMA ir kiek žmonių gauna minimalų atlyginimą
Minimalaus Mėnesinio Atlyginimo (MMA) Lietuvoje dinamika parodo, kad 2015 m. „minimumas“ tesiekė 300 eurų „popieriuje“, tačiau tuomet tokį ar net mažesnį atlyginimą gavo maždaug 250 tūkst. darbuotojų. Per septynerius metus bendras šalies darbuotojų (apdraustų socialiniu draudimu) skaičius yra tik išaugęs ir sudaro apie 1,48 milijono - kiek didesnis buvo tik 2007 metais. Tad 91,8 proc. apdraustųjų (darbuotojų) Lietuvoje uždirba daugiau nei MMA.
Vasarį buvo 121,6 tūkst. asmenų, kurie uždirbo MMA ar mažiau. Palyginimui, prieš metus -191,92 tūkst. 2015 metais „minimumas“ tesiekė 300 eurų „popieriuje“, tačiau tuomet tokį ar net mažesnį atlyginimą gavo maždaug 250 tūkst. darbuotojų.
Kas keičiasi ir ką praneša Sodrai pateikiami duomenys
Daugelis buhalterių su nerimu laukia sausio pabaigos, kai SODRA pateiks darbdaviams informaciją apie darbuotojus, kuriems turi būti primokama socialinio draudimo įmoka dėl nuo 2018 metų sausio 1 dienos įsigaliojusių SODRA „grindų“ taikymo. SAM pranešimuose darbdavys turi deklaruoti faktinę darbuotojui apskaičiuotą pajamų (darbo užmokesčio, pareiginės algos) ir įmokų sumas. Draudėjui pateikus SAM pranešimą ir jo duomenis įrašius į Registrą, automatiniu būdu apdraustiesiems, įvertinus atvejus kai nėra prievolės mokėti nuo MMA, bus apskaičiuotos papildomos draudžiamųjų pajamų ir įmokų sumos ir apie mokėtiną sumą draudėjas informuotas el. žinute į asmeninę „Sodros“ paskyrą draudėjui.
Darbdaviams niekuo rūpintis nereikia. Jie kaip įprastai iki šiol numatytu laiku turės pateikti ataskaitas apie darbuotojams priskaičiuotus atlyginimus ir socialinio draudimo įmokų sumas. „Sodra“ operatyviai įvertins, už kuriuos darbuotojus nereikia mokėti įmokų nuo MMA ir informuos apie apskaičiuotą papildomą įmokų sumą. Nei ataskaitų pateikimo, nei įmokų mokėjimo terminai nesikeičia.
Praktiniai patarimai darbuotojams ir darbdaviams
Taigi, svarbiausia informacija, kurią reikia žinoti, tikslinantis atlyginimą yra Jūsų bruto alga. Pagal ją, naudojantis pateiktais skaičiais, galima nesunkiai pačiam apsiskaičiuoti savo algą „į rankas“. Apibendrinant: atlyginimas „į rankas“ skiriasi nuo to, ką rodys „Sodra“ duomenys, nes į Sodros statistiką gali įeiti deklaruoti duomenys, taikomos Sodros grindys, įvairios išimtys, ir neteisingai ar nevisiškai deklaruoti darbo užmokesčiai. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į NPD ir papildomas pajamas ar veiklas, kurios gali paveikti galutinį mokesčių skaičiavimą.
Trumpa praktinė lentelė: kas išskaičiuojama iš bruto
| Elementas | Procentas / Pastaba |
|---|---|
| GPM | 20% (jei taikomas NPD - skaičiuojama nuo sumažintos bazės) |
| PSD | 6,98% bruto |
| Sodra (darbuotojo dalis) | 12,52% bruto |
| Darbdavio įmokos (neįtrauktos į bruto) | ~1,77% (kitos darbdavio įmokos pridedamos prie vietos kainos) |
Jeigu norite tiksliai žinoti, kodėl Jūsų „Sodros“ duomenyse rodoma kita atlyginimo suma nei gaunate į rankas, patikrinkite deklaruotą bruto sumą, ar taikytas NPD, ar Sodros grindys taikomos Jūsų atveju, ar nėra papildomų pajamų ar veiklų, kurios metiniame deklaravime pakeistų mokesčių skaičiavimą.