Rinkimai į Europos Parlamentą - svarbus įvykis, leidžiantis Lietuvos piliečiams prisidėti prie Europos Sąjungos ateities formavimo. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip atrodo Europos Parlamento rinkimų biuletenis, kokie yra balsavimo ypatumai Lietuvoje ir kokie veiksniai lemia rinkėjų aktyvumą.
Koks yra biuletenio turinys ir išdėstymas
Atvykę balsuoti rinkimuose į Europos Parlamentą, rinkėjai gaus vieną biuletenį, kuriame bus iš viso 15 šiuose rinkimuose dalyvaujančių kandidatų sąrašų. Šiemet į Europos Parlamentą kandidatų sąrašus kelia 14 politinių partijų ir viena koalicija. Biuletenyje nurodomas politinės partijos ar koalicijos pavadinimas ir pirmuoju kandidatų sąraše įrašyto kandidato vardas ir pavardė. Greta politinės partijos ar koalicijos pavadinimo pateikiamas politinės partijos (koalicijos atveju - ją sudarančių partijų) įstatymų nustatyta tvarka registruoto logotipo nespalvotas atvaizdas ir Europos politinės partijos, su kuria susijusi kandidatuojanti Lietuvos politinė partija (koalicija), pavadinimas ir logotipas.
Kaip žymėti biuletenį
Rinkimų į Europos Parlamentą biuletenyje kandidatų sąrašai išdėstyti pagal jiems burtais suteiktus rinkimų numerius. Pirmiausia biuletenyje rinkėjas turėtų pasirinkti vieną kandidatų sąrašą ir pažymėti greta sąrašo pavadinimo esantį skrituliuką. Taip jis nusprendžia, kurio kandidatų sąrašo atstovus norėtų matyti Europos Parlamente.
To paties biuletenio apačioje bus penki langeliai. Juose rinkėjas turi teisę reitinguoti to kandidatų sąrašo, kurį jau pažymėjo, kandidatus. Reitinguoti kandidatus galima, tačiau nėra privaloma. Jei biuletenyje pažymėjote tik kandidatų sąrašą, tačiau reitingavimo langelius palikote tuščius, toks biuletenis vis tiek bus laikomas galiojančiu.
Reitinguodami konkrečius kandidatus rinkėjai suteikia jiems didesnę galimybę būti išrinktiems į Europos Parlamentą. Tokiu atveju, jei rinkėjas pasinaudoja teise reitinguoti, į penkis langelius gali įrašyti penkis skirtingus numerius iš tos politinės partijos arba koalicijos kandidatų sąrašo, kurį jau pasirinko. Visų kandidatų sąrašus su kandidatų numeriais bus galima rasti kiekvienoje balsavimo kabinoje.
Taip pat skaitykite: balsavimo Europos Parlamento rinkimuose taisyklės
Reitinguodamas 5 pasirinktus kandidatus, rinkėjas jiems suteikia pirmumo balsų. Vienas įrašytas kandidato numeris yra lygus vienam pirmumo balsui. Pirmumo balsus galima skirti ir mažiau nei penkiems kandidatams. Kandidatų numeriai į langelius gali būti įrašomi bet kokiu eiliškumu. Jei to paties kandidato numerį rinkėjas įrašys į keletą langelių, bus įskaitytas tik vienas pirmumo balsas.
Kaip reitingavimo balsai lemia kandidatų eiliškumą
Galutinė kandidatų eilė kiekviename sąraše nustatoma pagal kiekvieno kandidato rinkimų reitingą. Pirmesnis eilėje įrašomas kandidatas, kuriam rinkėjai suteikė daugiausiai pirmumo balsų ir jo reitingas yra didžiausias. Kandidato rinkimų reitingas yra lygus: pirmumo balsų sumai, kai ji yra didesnė už renkamų mandatų skaičių (11) ar jam lygi; nuliui, kai kandidato pirmumo balsų suma yra mažesnė (10 ar mažiau pirmumo balsų).
Rinkimuose į Europos Parlamentą visi sąrašo kandidatai, kuriems rinkėjai suteikė 10 ir mažiau pirmumo balsų, lieka sąrašo pabaigoje, o jų eiliškumas nustatomas pagal partijos iki rinkimų suteiktus numerius. Tais atvejais, kai du ar daugiau kandidatų surenka vienodą pirmumo balsų skaičių, jo vietą galutiniame sąraše lems partijos suteiktas numeris. Kitaip tariant, jeigu kandidatų rinkimų reitingai lygūs, pirmesnis bus įrašytas tas kandidatas, kurio rinkimų numeris mažesnis.
Praktinė žyma ir klaidos biuletenyje
Rinkimų biuletenyje visuomet aiškiai nurodoma, kokiu simboliu reikia pažymėti pasirinkimą. Tai gali būti kryželis, pliuso ženklas ar kita paprasta žyma. Svarbiausia laikytis nurodymų ir nepalikti dviprasmiškų žymėjimų. Viena dažniausių klaidų yra pažymėti daugiau kandidatų ar sąrašų, negu leidžia tvarka. Pavyzdžiui, jei nurodyta pasirinkti vieną sąrašą, tačiau rinkėjas pažymi du, toks balsavimo lapas paprastai priskiriamas negaliojantiems.
Žymėti „pagal jausmą“ nereikėtų, nes tai gali paversti biuletenį negaliojančiu. Kita tipinė situacija, kai pažymėjimai daromi ne tam skirtoje vietoje, o šalia, ant tekstinės dalies ar tarp eilučių. Nors balsų skaičiuotojai stengiasi aiškiai interpretuoti rinkėjo valią, per daug neaiškūs žymėjimai dažnai vertinami konservatyviai. Dėl to verta žymėjimus daryti tiksliai nurodytame langelyje.
Taip pat skaitykite: EST duomenys apie darbo pasitenkinimą
Jei suklydote pildydami biuletenį
Jei pastebėjote klaidą dar neišėję iš balsavimo kabinos, svarbu jos neslėpti ir nebandyti taisyti patiems, perbraukiant ar perrašant žymėjimus. Dvigubi ženklai gali paversti biuletenį negaliojančiu, net jei ketinote pataisyti tik vieną langelį. Tokią situaciją išspręsite paprastai: išeikite iš kabinos ir kreipkitės į rinkimų komisijos narius su prašymu pakeisti sugadintą biuletenį nauju. Įprastai tai leidžiama, tik sugadintas lapas turi būti grąžintas ir užfiksuotas, kad nebūtų dvigubo balsavimo.
Biuletenių įvairovė ir specialios priemonės
Skirtingi biuleteniai skiriasi pagal rinkimų tipą: prezidento, Seimo, vietos tarybų ar Europos Parlamento rinkimuose. Biuletenio forma, išdėstymas ir žymėjimo taisyklės priklauso nuo rinkimų tipo ir tuo metu galiojančių teisės aktų. Skirtingiems rinkimams naudojamos skirtingos sistemos: vienur balsuojama už konkretų asmenį, kitur už sąrašą su galimybe reitinguoti kandidatus.
Rinkimuose, vyksiančiuose jau kitą sekmadienį, pirmą kartą slaptai galės balsuoti ir regos negalią turintys rinkėjai - paruoštos specialios rinkimų biuletenių įmautės, kurios sudarys akliesiems ir silpnaregiams galimybes balsuoti be kitų asmenų pagalbos. Biuleteniai bus skirtingų spalvų - rožinis, skirtas prezidento rinkimams, gelsvas - dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo iki 121, o žalsvuoju bus galima išreikšti valią dėl pilietybės išsaugojimo. Pats rinkimų biuletenis bus toks pats kaip ir visiems rinkėjams, tačiau mes pagaminome tos pačios spalvos įmautes, į kurias bus įdėtas rinkimų biuletenis. Kiekvienam biuletenyje brailio raštu atspausdintos kandidatų pavardės.
Rinkimų praktika Lietuvoje: data, tvarka ir biuletenių siuntimas užsienyje
Rinkimai į Europos Parlamentą vyks birželio 9 d. Lietuvoje. Visos ES valstybės vykdys rinkimus 2024 m. birželio 6-9 d. Tam, kad užsienyje balsuojantys rinkėjai biuletenius gautų greičiau, kartu su prezidento antrojo rinkimų turo biuleteniu siunčiamas ir rinkimų į Europos Parlamentą biuletenis. VRK atkreipia dėmesį, kad Lietuvos diplomatinės atstovybės rinkėjams siunčia prezidento rinkimų biuletenio kopiją su ambasados ar konsulato antspaudu.
Balsavimo dieną savo valią išreikšti bus galima bet kurioje rinkimų apylinkėje, reikia turėti dokumentą, kurio galiojimo terminas gali būti jau pasibaigęs, tačiau jame privalo būti nuotrauka ir asmens kodas. Balsavimas iš anksto savivaldybėse rinkimų savaitę vyks nuo pirmadienio iki penktadienio, kasdien nuo 8 iki 20 valandos.
Taip pat skaitykite: ES socialinės apsaugos kodeksas
Rinkėjų sąrašai ir teisė balsuoti
ES piliečiai savo teisę balsuoti ar būti kandidatais įgyvendina arba gyvenamojoje valstybėje narėje, arba kilmės šalyje. Į gyvenamosios šalies rinkėjų sąrašą įrašomi tik tie rinkėjai, kurie pareiškia tokį norą iš anksto. Kad jų pavardės būtų įrašytos į rinkėjų sąrašą, šalyje gyvenantys ir jos piliečiais nesantys asmenys privalo pateikti tokius pat dokumentus, kaip atitinkamos šalies piliečiai.
Rinkėjų aktyvumas ir referendumai
Lietuvoje balsavimo teisę turi 2,467 mln. rinkėjų. Balsuodami LR prezidento bei Europos Parlamento narių rinkimuose, gyventojai dalyvaus ir dviejuose referendumuose. Tiek referendumo klausimų svarstymas, tiek ir patys Europos Parlamento rinkimai derinami prie šalies prezidento rinkimų, siekiant paskatinti didesnį rinkėjų aktyvumą.
Klausimas dėl dvigubos pilietybės bus priimtas, jeigu šią nuostatą palaikys ne mažiau kaip pusė visų šalies rinkėjų. Su kitu referendumo klausimu situacija yra kiek kitokia, nes konstitucijos nuostata dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo nuo 141 iki 121 bus priimta, jei referendume dalyvaus ne mažiau kaip 1,234 mln. rinkėjų bei „už“ pasisakys ne mažiau kaip pusė atvykusių balsuoti. Balsavimas ne tik „už“, bet ir „prieš“ įtraukia rinkėjus į šią statistiką, todėl tai gali prisidėti prie konstitucinio straipsnio pakitimo.
Rinkimų kampanijos ypatumai ir jų įtaka biuletenio supratimui
Rinkiminiu laikotarpiu galima stebėti skirtingas politinių partijų ir atskirų kandidatų laikysenas. Spaudimas rinkėjams, politinės isterijos elementai bei pasimetimas viešojoje erdvėje yra tiek politinės kultūros stokos, tiek ir netinkamos politinės komunikacijos pasekmė. Kandidatai į Europos Parlamentą dažnai nenoriai išreiškia savo pozicijas, o pati rinkimų kampanija yra vangi.
Vienuolika atstovų EP turinti Lietuva, analizuojant bendras narių iš Lietuvos pozicijas, per praėjusią kadenciją (2014-2019 m.) atrodo lygiai taip pat kaip ir pats Lietuvos piliečių aktyvumas per EP rinkimus. Pirmiausia, pasimato gyventojų politinio raštingumo žinių stygius, kaip reikėtų vertinti kandidatus.
Kaip pasirengti balsavimui ir kur rasti patikimą informaciją
Rinkimų tvarką ir biuletenio pildymo taisykles reikėtų pasitikrinti iš anksto, o ne paskutinę minutę balsavimo patalpoje. Oficialios institucijos dažnai skelbia trumpas atmintines, iliustracinius pavyzdžius ar vaizdo paaiškinimus, kuriuose aiškiai parodoma, kaip atrodo konkrečių rinkimų biuletenis. Naudinga susipažinti ne tik su žymėjimo instrukcijomis, bet ir su informacija apie rinkimų apylinkės adresą, darbo laiką, galimybes balsuoti iš anksto ar namuose.
Ką daryti, jei nesate tikri dėl žymėjimo
Artėjant rinkimams dažnas žmogus prisipažįsta: žino, už ką maždaug nori balsuoti, bet nesijaučia tvirtai suprasdamas pačią balsavimo tvarką. Teminė iliustracija: iš pradžių akimis peržvelkite visus gautus biuletenius, susipažinkite su jų struktūra, tada kiekvieną pildykite atskirai. Aiškiai suvokti, ką ir kaip žymime biuletenyje, yra taip pat svarbu, kaip ir apsispręsti, kurią politinę jėgą ar kandidatą remiame.
Rinkimų teisės ir biuletenio reguliavimas
Rinkimų biuletenio forma, išdėstymas ir žymėjimo taisyklės priklauso nuo rinkimų tipo ir tuo metu galiojančių teisės aktų. Europos Parlamento rinkimų procedūrinius klausimus nustato skirtingi Europos Sąjungos valstybių narių nacionaliniai įstatymai. Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas buvo parengtas vadovaujantis Europos Sąjungos teisės aktais, priimtais siekiant suvienodinti visų valstybių narių procedūras renkant savo atstovus į Europos Parlamentą.
| Elementas | Aprašymas |
|---|---|
| Kandidatų sąrašai | Išdėstyti pagal burtais suteiktus numerius; matomas partijos pavadinimas ir pirmasis kandidatas |
| Reitingavimo langeliai | Penki langeliai apačioje; reitinguoti galima iki 5 kandidatų, nebūtina |
| Žymėjimo taisyklės | Pažymėti skrituliuką šalia pasirinkto sąrašo; reitingavimo skaičiai įrašomi langeliuose |
| Negaliojantys atvejai | Daugiau nei vienas sąrašas pažymėtas arba neaiškūs žymėjimai |
Visuomenėje nuolat vyksta įvairūs pokyčiai, todėl svarbu užtikrinti, kad rinkimų sistema būtų pritaikyta prie naujų sąlygų, tačiau išlaikytų savo pagrindinius principus ir užtikrintų piliečių teisę dalyvauti valstybės valdyme.
tags: #europos #parlamento #balsavimo #biuletenis