Smurtas artimojoje aplinkoje pastaraisiais metais Lietuvoje - aktuali problema. Visuomenėje plačiai apie tai yra kalbama ir nagrinėjama šios sąvokos prasmė. Smurtas - vieno žmogaus (žmonių grupės) prievartos veiksmas prieš kitą žmogų (žmonių grupę), iš to turint kokios nors naudos ar pasitenkinimo (Kučinskas 2000 144; Kučinskienė 2000; 144). Jo formos yra labai įvairios: fizinis, psichologinis, ekonominis, seksualinis ir kt. Daug kalbama apie smurtą šeimoje. Tai viena labiausiai paplitusių žmogaus teisių pažeidimo formų. Smurto namuose objektais gali būti bet kuris šeimos narys, tačiau absoliuti dauguma smurto šeimoje aukų yra moterys ir vaikai. Tokio elgesio tikslas dažniausiai yra pademonstruoti jėgą ir galią kito asmens atžvilgiu.
Praėjus jau trejiems metams po Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo priėmimo, statistika rodo, kad vienas iš dešimties užregistruotų nusikaltimų - smurtavimas artimoje aplinkoje. Tai rodo, kad smurto atvejų kai yra smurtaujama šeimoje, mažėja nežymiai. Viso to sekoje, daroma didžiulė fizinė, psichologinė, socialinė ir materialinė žala visiems šeimos nariams. Smurto atsiradimo priežastys labai įvairios ir aktualios sociologams, socialiniams darbuotojams. Smurtą dažniausiai gimdo - smurtas. Smurtautoju negimstama, smurtauti išmokstama, ir tai gali tapti nuolatiniu elgesio būdu. „Jis gali būti ir spontaniško pykčio išraiška dėl patirto pažeminimo, skriaudos, prievartos” (Jenkins 1997; 176).
Šeimoje patiriamas smurtas turi didžiulį, sunkiai pataisomą, o kartais nebepataisomą poveikį suaugusiojo ir vaiko asmenybei. Deformuoja vidines psichines struktūras, dėl to visą gyvenimą žmogus gali jaustis ir elgtis neadekvačiai. Žmogus augęs smurtaujančioje šeimoje ir vaikystėje patyręs smurtą, užaugęs dažnai taip pat elgiasi ir su savo vaikais. Visa tai kyla dėl bejėgiškumo ir beviltiškumo jausmo kai nežinoma kaip elgtis su savo jausmais. Lengviausia pyktį ar kitus jausmus išlieti ant bejėgiškiausio ir savęs apsiginti nesugebančio vaiko. Todėl, vaikas gyvenantis smurtaujančioje aplinkoje, atsiduria tarsi įstrigę spąstuose. Jam iškyla sudėtingas uždavinys - kaip prisitaikyti? Jis privalo rasti būdą, kaip išsaugoti pasitikėjimą žmonėmis, kurie pasitikėjimo neverti, kaip rasti saugumą situacijoje, kuri nesaugi, kaip kontroliuoti situaciją, kuri gąsdinamai neprognozuojama, kaip įgyti jėgų kai jautiesi esąs beviltiškoje situacijoje. Visa tai, jau nuo pat mažens formuoja baimę, uždarumą. Vaikas gyvena nuolatinėje grėsmėje, nuolatinėje baimėje, kad vėl gali pasikartoti smurtas. Ši baimė niekada neleidžia vaikui pasijausti saugiu - jis negali prognozuoti ateities. Prisitaikymas prie tos nuolatinės grėsmės reikalauja pastovaus budrumo. Todėl, vaikas priverstas išmokti atpažinti pačius menkiausius pavojaus ženklus, pvz., smurtautojo veido išraiškos, balso, kūno kalbos pasikeitimus. Vaikas reaguoja į tuos ženklus, net nespėdamas sąmoningai jų įvertinti. Dažnai, smurtaujančių šeimų vaikai pradeda bėgti iš namų. Saugumo jausmas vaiko psichikoje pradeda asocijuotis ne su tėvais, šeima ir namais, o su konkrečia vieta, savo slėptuve, kur vaikas gali jaustis saugus, ramus ir nepasiekiamas.
Daugelis moterų patiriančių smurtą šeimoje pateisina savo gyvenimą su smurtautoju ir toleruoja tokį sutuoktinio ar partnerio elgesį, teisindamosi sau ir kitiems, nenoru ardyti šeimos dėl vaikų. Kaip teigia dauguma autorių (Elshtain 2002; Gilligan 2002; Johnson 2003; Kanopienė 2001; Miškinis 2003; Pavilionienė 1998), smurto prieš moteris kilmė slypi socialinėje struktūroje, kurioje lyčių nelygybę lemia vertybių, tradicijų, papročių, įpročių ir pažiūrų visuma. Kadangi, daugelis smurto prieš moteris atvejų neviešinami, nes moterys, bijodamos gėdos ir pažeminimo, nenori kalbėti apie savęs skriaudimą, tiksli smurto statistika nežinoma tiek pažangiose, tiek besivystančiose šalyse. Dažniausios smurto priežastys yra šios: vyro girtuokliavimas, nepritekliai, vaikų auklėjimas, nuostatų ir požiūrių skirtumai, dėmesio partneriams trūkumas, mažas rūpinimasis vieni kitais ir kt.
Smurtas artimoje aplinkoje smarkiai paveikia ir sutrikdo ne tik suaugusiojo, bet ir vaiko raidą, psichinį vystymąsi. Nuo pat mažens matydamas smurto apraiškas šeimoje, vaikas pradeda matyti iškreiptą šeimos modelį ir ugdosi netinkamą (destruktyvų) bendravimo supratimą. Kai kurie sunkumai nesibaigia vaikystėje, jie žaloja ir jau suaugus, darydami nesibaigiantį smurto ratą. LR Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, 2011, Nr. Higgins D., McCabe M. (2001). Multiple forms of child abuse and neglect: Adult retrospective reports. Jenkins J. 1997. Šių laikų dorovinės problemos. Kučinskas V. Kučinskienė R. 2000. Socialinis darbas švietimo sistemoje. Elshtain, J. B. 2002. Vyro viešumas, moters privatumas. Gilligan J. 2002. Smurto prevencija. Johnson L. C. 2003. Socialinio darbo praktika. Kanopienė V. 2001. „Lyčių lygios galimybės“ kn. Žmogaus socialinė raida. Miškinis K. 2003. Šeima Žmogaus gyvenime. Pavilionienė M. A. 1998. Lyčių drama.
Taip pat skaitykite: Socialinis darbas: refleksijos
Smurtas artimoje aplinkoje palieka gilias ir ilgalaikes žaizdas, kurios gali daryti įtaką įvairiems gyvenimo aspektams. Smurto artimoje aplinkoje pasekmės yra įvairios, tačiau tarp dažniausiai pasitaikančių yra emocinės sveikatos problemos, fizinė žala, finansinė priklausomybė, sumažėjęs pasitikėjimas savimi bei sunkumai užmezgant ir palaikant sveikus santykius, nutrūkę santykiai su šeima bei draugais. Svarbu pažymėti, kad smurto formos dažnai eina kartu - fizinis smurtas retai kada pasireiškia be psichologinio, o ekonominė kontrolė dažnai irgi yra lydima grasinimų ar manipuliacijų. Psichologinis smurtas, dažnai pasireiškiantis kaip žeminimai, manipuliacijos, kontrolė ar grasinimai, yra viena labiausiai paplitusių smurto formų artimoje aplinkoje. Nukentėję asmenys dažnai patiria sumažėjusį savivertės jausmą, nuolatinį nerimą ar baimę.
Nukentėję asmenys gali jaustis izoliuoti nuo draugų ir šeimos, bijodami būti nesuprasti ar netgi kaltinami dėl situacijos. Toks izoliavimas tik dar labiau sustiprina smurtaujančio asmens kontrolę. Ilgainiui smurto patirtis gali formuoti iškreiptą pasaulio suvokimą, kai smurtą patyrusiam asmeniui atrodo, kad smurtas yra neišvengiamas ar netgi normalus reiškinys. Patiriant ar patyrus smurtą artimoje aplinkoje, svarbu laiku kreiptis pagalbos. Pirmiausia, nukentėję asmenys gali gauna emocinį palaikymą, saugią erdvę išsipasakoti ir aiškiai suvokti savo poreikius, centro konsultantės ir konsultantai padeda atpažinti smurtą ir skatina imtis veiksmų. Taip pat SKPC teikia teisinę pagalbą, apsaugos priemonių ir teisinės atsakomybės užtikrinimo. Dar vienas svarbus aspektas - informavimas. SKPC specialistai teikia informaciją apie laikiną prieglobstį, informuoja apie kitas socialines paslaugas, kurios padeda smurtą patyrusiems asmenims pradėti gyvenimą iš naujo. Svarbu prisiminti, kad pagalba teikiama konfidencialiai, o nukentėjusiojo pasirinkimas pradėti ar nepradėti teisinį procesą yra gerbiamas. Jeigu jūs ar artimas žmogus patiria smurtą artimoje aplinkoje, svarbiausia yra nelikti vieniems. Suraskite žmogų, kuriuo pasitikite, ir pasidalinkite savo patirtimi. Kaip pabrėžia SKPC specialistai, svarbu netylėti ir ginti savo teises. Smurto pasekmes galima įveikti - atkurti savivertę, susigrąžinti pasitikėjimą savimi ir vėl kurti pilnavertį gyvenimą.
Smurtas artimoje aplinkoje - tai esamo / buvusio partnerio, sutuoktinio, globėjo ar kito artimo asmens sisteminė prievarta, kurios tikslas - įbauginti ir kontroliuoti kitą asmenį. Paprastai smurtą patiria silpnesni, priklausomi šeimos nariai - moterys, vaikai, seneliai. Smurtas artimoje aplinkoje dažnai yra nematomas, neigiamas ar pateisinamas, o smurto žymės - ne visada akivaizdžiai pastebimos. Smurtas - tai ne tik fizinis kito žmogaus sužalojimas. Jis gali pasireikšti įvairiomis formomis: fiziniu, psichologiniu, ekonominiu, seksualiniu smurtu ar nepriežiūra.
Smurtas - veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą. Artima aplinka - aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį. Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas
Fizinio smurto apibrėžtis ir įvairovė
Fizinis smurtas - lengviausiai atpažįstama smurto forma. Tai tyčinis fizinės jėgos panaudojimas prieš asmenį, sąmoningai siekiant jį sužaloti ar nužudyti. Veiksmai gali būti įvairūs: mušimas, stumdymas, kandžiojimas, dustinimas, griebimas už plaukų, izoliavimas, deginimas ir kt. Fizinio smurto tikslas - sukelti skausmą ir apriboti asmens laisvę, taip išryškindamas socialinius galios skirtumus bei patenkindant smurtautojo poreikius.
Taip pat skaitykite: Senatvinis mėšlungis: prevencija
Psichologinio smurto charakteristika
Psichologinis smurtas - sąmoningas, tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, siekiant priversti asmenį paklusti. Dažnai grasinama žodžiu ar demonstravimu, kuriantis įspūdį, kad susidurs su nevaldomu konfliktu. Svarbios formos - izoliavimas, pajuokimas, žeminimas, pravardžiavimas, kontrolė, ribojimas susitikimų ir kt. Šis smurtas gali būti susijęs su nukentėjusiojo socialine aplinka, religija, kultūra, kalba ar lyties tapatybe, ir gali būti tiek pasekmė, tiek priežastis kitoms smurto formoms. Pasaulinės tendencijos rodo, kad verbalūs išpuoliai dažnai buvo laikomi nekaltu dalyku, tačiau jų žala nėra mažesnė.
Ekonominis ir seksualinis smurtas
Ekonominis smurtas Lietuvoje dar tik prasidėjęs tyrimų laukas. Formos: draudimas dirbti, pinigų atėmimas, šio skiriamo finansinio srauto kontrolė, sprendimų neleidimas daryti dėl išteklių stygiaus. Tai sukelia finansinę priklausomybę ir silpnina asmens autonomiją. Seksualinis smurtas - įstatymų ir socialinių normų pažeidimas, darantis poveikį gyvybei, sveikatai, nuosavybei ir orumui; dažnai nuslėptas dėl gėdos ar baimės. Pažeidimai apima prievartavimą, seksualinę prievartą, prievartinį elgesį ar lytinių santykių diktavimą prieš asmens valią.
Nepriežiūra kaip paslėpta smurto forma
Nepriežiūra (pasyvus smurtas) - nuolatinis būtinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, sukeliantis žalą ar pavojų gyvybei, sveikatai ir raidai. Dažnai tai liečia vaikus, senelius ir neįgaliuosius: fizinė nepriežiūra (trūkumai būsto, maisto, drabužių), medicininė (nesuteikiama pagalba), pedagoginė (vaikas nemokomas, neleidžiama į mokyklą), socialinė (negalėjimas bendrauti, uždarumas), psichologinė-emocinė (abai skirtingas dėmesio nebuvimas).
Smurto ratas: trinamas planas ir galimybių trumpinimas
Smurtinis elgesys dažnai kartojasi, o ratas vadinamas smurto ratu. 1 etapas - įtampos augimas: partneris pradeda dominuoti, kontroliuoti, tikrinti žinutes, kritikuoti išvaizdą ar gebėjimus; auka stengiasi išvengti konflikto. 2 etapas - smurto proveržis: kyla smurto protrūkis, auka dažnai bando kaltinti save. 3 etapas - medaus mėnuo: smurtautojas pasirodo geranoriškas ir dovanoja dėmesį, žada pasikeitimą, tačiau po trumpa laiko smurtas sugrįžta į pirmąjį etapą. Tokia dinamika dažnai veda į nuolatinį priklausomybės ir baimės jausmą, kol aukos nepasirodo drąstos keisti situaciją. Nėra vieno universalus kelias išeiti - dažnai reikalinga psichologinė intervencija ir profesionalus palaikymas.
Galia ir kontrolė - esminiai smurto artimoje aplinkoje bruožai. Šie mechanizmai padeda atskirti sisteminį smurtą nuo atsitiktinių konfliktų. Jei pasikartojantis elgesys nepasikeičia, smurtas tik stiprėja ir gilėja. Visuomenė turi suvokti, kad smurtą galima įveikti per kompleksinę pagalbą: emocinį palaikymą, teisinę pagalbą, informavimą ir galimybę kreiptis į Specializuotos kompleksinės pagalbos centrus. Svarbu nelikti vienam - kreipkitės į pagalbos linijas ir institucijas.
Taip pat skaitykite: Pagalba vienišoms mamoms
Priklausomybės įtaka smurtui. Priklausomybės nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų dažnai būti tiek smurto priežastis, tiek pasekmė, kuriančios užburtą ratą. Tyrimai rodo, kad smurtą patyrę asmenys dažnai vartoja alkoholį ar narkotines medžiagas kaip emocinio skausmo įveikimo priemonę. Prevencija apima švietimą, pagalbos programas ir teisines priemones, kurios adresuoja tiek smurtą patyrusių, tiek smurtautojų poreikius.
Lietuvos teisinis kontekstas ir pagalba nukentėjusiems
Lietuvos Respublikos Baudžiamasis kodeksas leidžia kvalifikuoti smurtą šeimoje kaip nusikaltimą, kai yra sunkių sužalojimų, pasikartojantis smurtas ar aukos pažeidžiamumas. Dėl ikiteisminio tyrimo ir bylos procesų - teisinės galimybės apima apsaugos orderius, bylas dėl žalos atlyginimo ir teisinę atstovybę. Svarbu kreiptis į nemokamą teisinę pagalbą ir naudotis advokato paslaugomis specifiniuose žingsniuose. Per socialines tarnybas, policiją ir sveikatos institucijas smurtą patyrusieji gali gauti reikiamą nukreipimą ir apsaugą, informavimą apie laikinas prieglobstis, kitų paslaugų teikimą ir paramą pradėti gyvenimą iš naujo. Skubus kvietimas 112 - policija privalo atvykti ir pašalinti smurtautoją iš gyvenamosios aplinkos.
Smurtas artimoje aplinkoje yra ne tik asmeninė tragedija, bet ir sisteminė problema, kuri reikalauja visuomenės, valstybės ir bendruomenės dėmesio. Smurtinį elgesį naudojantiems asmenims svarbiausia yra keisti elgesį ir prisiimti atsakomybę už jausmus bei veiksmus. Profilaktikai ir pagalbai padeda holistinis požiūris: psichologinės intervencijos, socialinė parama ir teisinės priemonės. Net ir tada, kai smurtas pasireiškia intensyviai, svarbu žinoti, kad pagalba yra pasiekiama konfidencialiai ir tikslinė pagalba gali būti teikiama pagal individualų poreikį.
Kaip atpažinti įspėjamuosius smurto artimoje aplinkoje požymius
Smurtą patyrę asmenys gali refiksuoti savo patirtį ir pradėti naują gyvenimą, o visuomenė gali teikti saugią erdvę per atitinkamas institucijas ir programas. Smurtas artimoje aplinkoje yra labai jautri tema, kuriai reikia nuolatinio dėmesio ir dialogo, kad būtų užkirstas kelias bet kokiam smurto kartojimuisi ateityje.
tags: #kodel #smurtas #nepavaldus #laikui