Ar verta ir toliau kaupti lėšas II pensijų pakopoje? Šeima, kaip ir daugelis Lietuvos gyventojų, atidžiai stebi diskusijas Seime, tad kyla nemažai klausimų. Įsivaizduokime trijų giminės kartų, tarkim, gyvenančių Vilniuje, situaciją ir jiems kylančius klausimus. Daug kas tebėra neaišku.
Tipinė šeimos situacija ir pagrindiniai klausimai
Vyriausieji - 65 ir 66 metų - ką tik pradėjo gauti pensijų išmokas. Vyrui kas mėnesį į sąskaitą įkrenta 850 Eur „Sodros“ pensijos bei 45 eurai iš II pakopos kaip anuiteto dalis. Iš viso šioje sistemoje jam pavyko sukaupti 11 000 Eur. Jų dukrai - 43-eji. Tai didesnes pajamas gaunanti specialistė, kaupianti II pakopoje nuo pat darbinės karjeros pradžios ir jau sukaupusi 16 500 eurų. O specialistės sūnus tik prieš metus baigė bakalauro studijas ir į pensijos kaupimo sistemą buvo įtrauktas automatiškai.
Siūlomų reformų fonas ir galimos pasekmės
Įstatymo svarstymai jau finišo tiesiojoje ir numatomi gana rimti pokyčiai. Vyriausioji plano autorė ketino Seimui pateikti dar radikalesnį II pensijų pakopos reformos projektą. Buvo planuojama ne tik atverti langą norintiems pasitraukti, bet ir atšaukti šios sistemos dalyviams 1,5 proc. valstybės paskatą. Dabar valstybė kiekvienam kaupiančiam lėšas II pensijų pakopoje skiria apie 30 Eur per mėnesį, iš viso - daugiau nei 300 mln. Eur per metus.
2025-ųjų pradžioje Lietuvos banko atlikta apklausa parodė, kad apie 40 proc. iš dabar II pakopoje esamų 773 tūkst. dalyvių gali pasitraukti, jei papildomos valstybės paskatos nebeliktų. Vadinasi, šis skaičius sumažėtų iki 400-500 tūkst. papildomai kaupiančiųjų (o apie 1 mln.). Ekspertai prognozuoja, kad pirmieji pasitrauks mažiausiai uždirbantys bei santaupų neturintys žmonės. Jie kelis tūkstančius eurų panaudos būtiniausioms reikmėms.
Finansiniai ir sisteminiai rizikos veiksniai
Neaišku, kaip pasielgs vidurinioji klasė, uždirbantys 2000-5000 eurų (neatskaičius mokesčių). Būtent jų įmokos į II pakopą bei jau sukauptos sumos sudaro didžiąją dalį fondų kapitalo. Neramūs ir pensijų fondų atstovai, juk jų žinioje daugiau nei 9,3 mlrd. eurų. Visiškai neaišku, kokia dalis šio investicinio kapitalo ruošiasi „pabėgti“.
Taip pat skaitykite: Socialinis darbas: refleksijos
Šiuo metu fonduose sukaupta bendra pinigų suma artėja prie 10 mlrd. eurų, iš kurių 3-4 mlrd. po reformos iki 2027 m. jų valdomas kapitalas gali sumažėti iki 7-8 mlrd. eurų. Jeigu fondams pavyktų generuoti metinę 8-10 proc. investicinę grąžą, o vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje augtų 5 proc., o ne 9 proc. per metus, fondų rezultatai nebeatsiliktų nuo „Sodros“ pensijų didinimo tempo.
Argmentai, kodėl žmonės svarsto pasitraukti
- Valstybės paskata: lemiančiu argumentu likti ar pasitraukti iš II pakopos gali tapti valstybės paskata, kuri iš viso 300 mln. eurų papildo dalyvių sąskaitas.
- Finansinis poreikis: pirmieji pasitrauks mažiausiai uždirbantys bei santaupų neturintys žmonės, jie kelis tūkstančius eurų panaudos būtiniausioms reikmėms.
- Neaiškumas dėl ateities: dalis gyventojų laukia „išlaisvinimo“ ir galimybės išsigryninti sukauptas lėšas.
- Gamybos bei investicijų perspektyvos: dalis žmonių nerimauja dėl geopolitinės situacijos ir fondų gebėjimo saugiai investuoti Lietuvos gynybos pramonėje ar vietos ekonomikoje.
Pensijų fondų dalyvių teisinis saugumas ir mitai
Ar pensijų fonduose sukaupti pinigai yra saugūs? Daugelis mitų šiuo klausimu klesti. Jeigu pensijų fondo valdytojas susidurtų su sunkumais, ar gali nukentėti ir jų fonduose sukaupti pinigai? Atsakymas į šį klausimą - neigiamas. Pensijų fonde sukauptas turtas yra teisiškai atskirtas nuo jį valdančios bendrovės turto. Jis saugomas depozitoriume. Net jei fondų valdytojas bankrutuotų ar nutrauktų veiklą, sukauptas turtas išliktų nepaliestas ir vėliau būtų pervestas į kitą pensijų kaupimo bendrovę.
Mokami mokesčiai: II pakopos pensijų fondų mokesčiai yra vieni mažiausių rinkoje, griežtai ribojami įstatymų. Turto valdymo mokestis, apimantis visas išlaidas, kurias valdydama fondą gali patirti pensijų kaupimo bendrovė, gyvenimo ciklo fonduose negali viršyti 0,5 proc. nuo vidutinės metinės pensijų fondo vertės per metus, o Turto išsaugojimo fonde - 0,2 proc. per metus. „Swedbank“ valdomuose fonduose šiuo metu taikomas 0,4 proc. mokestis.
Investicinė grąža, infliacija ir realus pelnas
Per 20 metų nuo fondų įkūrimo investicinė grąža siekė 5,1 proc., o per pastaruosius 6-erius metus - daugiau nei 10 proc. Tačiau didelę šios investicinės naudos dalį sugraužė infliacija - jos vidurkis per pastaruosius 5-erius metus siekė 6,6 proc. Konservatyviųjų fondų, kuriuos dažniausiai renkasi vyresni žmonės, pastarųjų 5-erių metų rezultatai yra kukliausi. Vilniaus universiteto prof. Romas Lazutka akcentuoja, kad vidutinė pensijų fondų grąža per 20 metų siekė 5,1 proc., o „Sodros“ pensijos per tą laiką buvo indeksuojamos vidutiniškai po 9 proc.
Skirtingi ekspertų vertinimai ir socialinė funkcija
Vilniaus universiteto, Lietuvos socialinių mokslų centro bei KTU vertinimai skyrėsi. VU mokslininkai skeptiškiau vertino II pakopos pensijų fondų svarbą ir pasisakė prieš valstybės paskatas, tuo tarpu kitų įstaigų tyrėjai II pensijų pakopoje įžvelgė papildomą socialinę atramą, akcentuodami vis didėjančią demografinę duobę.
Taip pat skaitykite: Senatvinis mėšlungis: prevencija
Prof. B. Gruževskio vertinimu, valstybė, prisidėdama prie II pakopos patrauklumo 1,5 proc., padeda sistemai vykdyti socialinę misiją. Svarbiausia, kad net ir nepasiturinčios žmonių grupės senatvėje galėtų gauti pajamas iš kelių šaltinių. Jis mano, kad reforma neturi prasilenkti su tiesa.
Galimos reformos pasekmės rinkai ir ekonomikai
Tarptautinės organizacijos, tarp jų ir Europos Komisija, perspėja, kad be pensijų fondų Lietuvos kapitalo rinka bus silpna. Apie 10 proc. visų II pakopos pensijų fondų lėšų (t. y. apie 1 mlrd. eurų) yra investuojama Lietuvoje. Tai labai svarbu mūsų ekonomikai. Tačiau net 36 proc. šios sumos, t. y. 363 mln. eurų, yra Vyriausybės vertybiniai popieriai.
Valstybė, gyvendama nuolatinio deficito sąlygomis, skolinasi Lietuvos rinkoje pinigų už 3-4 proc. metinių palūkanų, perveda 300 mln. eurų į pensijų fondų sąskaitas, o šie tuos pinigus vėl skolina valstybei, laikydami tai saugia investicija. Lietuvos bankas siūlo ateityje įtraukti ir darbdavius į įmonių darbuotojų pensijų kaupimą, pervedant 3-5 proc.
Demografiniai iššūkiai ir ilgalaikė tvarumo rizika
Tai, kad „sunkiausi“ laikai „Sodros“ fondo laukia po 7-12 metų, dažnai minima kaip argumentas, kad būtina išsaugoti pensijų fondų įvairovę. Iš tiesų, per tą laiką gausiausios Lietuvos gyventojų kartos išeis į pensiją, ilgės jų gyvenimo trukmė, mažės žmonių, ypač vyrų, priešpensinis mirtingumas. Kuo mažiau liks darbuotojų, tuo didesnis spaudimas teks pensijų sistemai.
Mitos ir atsakymai: ką verta žinoti prieš priimant sprendimą
- Mitas Nr. 1: „Reikia kuo greičiau atsiimti pinigus, nes vėliau jų gali nebelikti“ - II pakopoje sukauptos lėšos yra žmogaus turtas ir jos niekur nedingsta. Finansiniai sprendimai, priimti iš baimės ar skubos, retai būna patys geriausi.
- Mitas Nr. 2: „Sudėtinės palūkanos yra teorija“ - būtent laikas yra didžiausias investuojančio žmogaus sąjungininkas. Daugelis sudėtinių palūkanų efektą vertina tik teoriškai, nes jo nauda ryškiausiai atsiskleidžia po kelių dešimtmečių.
- Mitas Nr. 3: „Jeigu nesulauksiu pensijos, visi sukaupti pinigai tiesiog dings“ - II pakopoje sukauptos lėšos yra asmeninis turtas ir gali būti paveldimos.
- Mitas Nr. 4: „Pensijų fondai gali bankrutuoti ar kitaip prarasti mano pinigus“ - sukauptas turtas yra atskirtas nuo valdytojo turto ir saugomas depozitoriume.
- Mitas Nr. 5: „II pakopos mokesčiai yra dideli“ - mokesčiai griežtai ribojami įstatymų ir gyvenimo ciklo fonduose negali viršyti 0,5 proc. per metus.
- Mitas Nr. 6: „Negalėsiu atsiimti pinigų, kai jų man reikės“ - nuo 2026 m. atsiranda daugiau lankstumo: yra sąlygos atsiimti visą sumą arba dalį lėšų prieš pensiją, o taip pat vieną kartą per kaupimą atsiimti iki 25 proc.
- Mitas Nr. 7: „Iki pensijos dar labai toli“ - kuo anksčiau pradėsite kaupti, tuo didesnes sumas sukaupsite dėl sudėtinių palūkanų.
- Mitas Nr. 8: „Man pakaks ir „Sodros“ pensijos“ - šiandien prognozuojama, kad „Sodros“ pensija užtikrins tik apie 30 proc. priešpensines pajamas, todėl papildomos pakopos gali reikšti skirtumą.
Konkrečios naujos galimybės nuo 2026 m. ir jų reikšmė
Visą sumą iki pensijos bus galima atsiimti, jei: iki pensijos liko 5 m. ar mažiau, o sukaupta suma nesiekia pusės privalomo anuiteto ribos (8388,50 Eur); neteksite 70 proc. ar daugiau darbingumo; bus nustatyta sunki liga iš Sveikatos apsaugos ministerijos sudaromo sąrašo arba paliatyviosios pagalbos poreikis. Pirmuoju atveju bus taikomas 3 proc. mokestis, atiteksiantis „Sodrai“, likusiais - išmokos apmokestinamos nebus.
Taip pat skaitykite: Pagalba vienišoms mamoms
Taip pat nuo 2026 m. pradžios kiekvienas kaupiantysis galės 1 kartą per visą kaupimą atsiimti iki 25 proc. sukauptos sumos, jei ji neviršys per visą laikotarpį įmokėtų lėšų. Be to, atsiranda galimybė nuo 2026 m. pradžios iki 2027 m. pabaigos nutraukti kaupimą II pensijų pakopoje ir atsiimti įmokėtą sumą ir investicinį prieaugį, o „Sodros“ ir valstybės įmokos būtų išskaičiuotos bei grąžinamos „Sodrai“ ir pavirstų pensijų taškais.
Praktiniai patarimai svarstantiems pasitraukti
Prieš priimant vienokį ar kitokį sprendimą, reikėtų įvertinti jau sukauptą sumą, kiek liko iki pensinio amžiaus, ateities planus ir priimti sprendimą neskubant. Jeigu pinigai po atsiėmimo tiesiog lieka sąskaitoje, žmogus netenka pagrindinės jų funkcijos - kurti ilgalaikę grąžą. Todėl prieš priimant sprendimą verta atsakyti į klausimą, kur šie pinigai dirbs toliau ir kaip jie prisidės prie būsimo finansinio saugumo.
Tokioje situacijoje reikėtų nesiremti pavieniais faktais, atidžiai tikrinti visą informaciją, pasitarti su ekspertais ir nepriimti skubotų sprendimų, kurie turėtų neigiamą įtaką jūsų finansinei ateičiai. Dalyvavimas II pakopos pensijų sistemoje išlieka vienu efektyviausių būdų pasirūpinti papildomomis pajamomis senatvėje.
Ilgalaikės perspektyvos: rinkos, demografija ir technologijos
Kaip jau minėta, Lietuvos darbo rinkos artimiausiais dešimtmečiais laukia demografiniai, taip pat ir technologiniai iššūkiai. Mažės dirbančių žmonių, dalį jų galbūt pakeis arba išstums dirbtinis intelektas. Prof. B. Gruževskio manymu, turi būti sukurtas „Nacionalinių žmogiškųjų išteklių efektyvumo planas“, kuris apimtų švietimo sistemą, strateginius valstybės bei Lietuvos įmonių poreikius. Jo nuomone, didesnis skaičius kvalifikuotų, daugiau uždirbančių žmonių lems ir visos pensijų sistemos tvarumą.
Lietuvos geopolitinė situacija yra trapi, o pensijų fondai galėtų į Lietuvos gynybos pramonę investuoti 3-4 mlrd. eurų. Tereikėtų kelių įstatymo pataisų, atveriančių kelią gyvybiškai svarbioms investicijoms. Tačiau dabar 2026 m., o gal net 2027 m. fondai stabdys ilgalaikes investicijas Lietuvoje.
Pensijų reforma 2019
Statistinė lentelė: pagrindiniai rodikliai
| Rodiklis | 2018 m. | 2024 m. |
|---|---|---|
| Valdomas turtas (mln. eurų) | 3118 | 9123,8 |
| Įmokos į fondus (mln. eurų) | - | 843,2 |
| Išmokos (mln. eurų) | - | 85 |
Kas nutiks, jei daug žmonių pasitrauks?
Jeigu iš Lietuvos II pakopos anksčiau laiko pabėgs 20-40 proc. dalyvių, t. y. 150-300 tūkst. piliečių, šios sistemos masiškumui bus suduotas labai rimtas smūgis. Dalyviams bus suteiktos lankstesnės sąlygos: sustabdyti kaupimą vieniems metams, jei blogėja asmeninė finansinė situacija, kartą per visą kaupimo laikotarpį atsiimti iki 25 proc. Savanoriško dalyvavimo II pakopoje principas iš pradžių gali susilpninti šią sistemą, tačiau vėliau dalyvių pasitikėjimas pensijų fondais gali net sustiprėti.
Jei iš Lietuvos II pakopos anksčiau laiko pabėgs 20-40 proc. dalyvių, šios sistemos masiškumui bus suduotas labai rimtas smūgis. Lemiamu argumentu likti ar pasitraukti iš II pakopos gali tapti valstybės paskata.
Praktinė informacija tiems, kurie dar turi laiko apsispręsti
Šiais metais į antros pakopos pensijų kaupimą įtrauktiems gyventojams liko kiek daugiau nei mėnuo apsispręsti - dalyvauti pensijų kaupimo sistemoje ar ne. Sausį „Sodros“ pranešimus apie įtraukimą į pensijų kaupimą gavo 59,7 tūkst. Jei nieko nedarys, nuo liepos 1 d. įtraukti asmenys pradės kaupti antroje pakopoje, išskyrus atvejus, kai dėl objektyvių priežasčių nebuvo įmanoma apie savo sprendimą „Sodros“ informuoti anksčiau.
Į pensijų fondą bus pervedama 3 proc. nuo kaupiančiojo pajamų ir valstybės dalis - 1,5 proc. Jei vis dėlto antrojoje pensijų pakopoje kaupti nenori, gyventojas turi pateikti prašymą kaupimo atsisakyti. Tai galima padaryti prisijungus prie asmeninės paskyros, kur matomas jau užpildytas prašymas. Tereikia paspausti mygtuką „pateikti“.
Gegužės 21 d. „Sodros“ duomenimis, kaupti iš viso atsisakė 24,3 tūkst. gyventojų. Iš viso atsisakė 33 proc. Apie II pensijų pakopą vis dar sklando daug įvairių nuomonių - nuo natūralių klausimų iki visiškai klaidingų įsitikinimų.