PSO duomenimis, 1 iš 100 vaikų turi autizmo spektro sutrikimą. Apie tai kalbama vis daugiau, tačiau tėvams dar stinga žinių, padedančių atpažinti šį sutrikimą kuo anksčiau.
Visuomenėje vis dar dažnai klaidingai sakoma, kad tai liga. Iš tiesų taip nėra - smegenys pradeda kitaip vystytis dar vaisiui esant gimdoje. Šis sutrikimas yra įgimtas, pirmieji požymiai įprastai išryškėja dar ankstyvoje vaikystėje.
Autizmas yra įvairiapusis nervų sistemos vystymosi sutrikimas. Jis paveikia elgesį, bendravimą, įsitraukimą į įvairias veiklas.
Deja, mokslas vis dar neišsiaiškino tikslių autizmo priežasčių. Žinomas genetinis polinkis, bet manoma, kad įtakos gali turėti ir aplinkos veiksniai, virusai.
Moksliniai tyrimai atskleidžia, kad 60-90 % autizmo atvejų nulemta genomo. Taigi, jeigu šeimoje vienas vaikas gimė turėdamas autizmo spektro sutrikimą, didesnė tikimybė, kad jį turės ir kitas - bet nebūtinai!
Taip pat skaitykite: Socialinis darbas: refleksijos
Kiti artimi giminaičiai taip pat turi padidėjusią riziką susilaukti autizmą turinčio vaiko. Autizmo spektro sutrikimas susijęs su keliais skirtingais genais ir jų mutacijomis.
Pastebėti keli išoriniai veiksniai, kurie didina autizmo riziką. Visuomenėje klaidingai skelbiama, esą autizmo riziką didina ir tam tikros nėščiosios ar kūdikio vakcinos. Tai tėra mitas, neturintis jokio mokslinio pagrindo.
Įprastai specialistai autizmą diagnozuoja nuo 3 metų, nors ankstyvieji požymiai gali pasireikšti kur kas anksčiau. Tiesiog juos sunkiau pastebėti dėl natūralios vaiko raidos subtilybių.
Apskritai tai plataus spektro sutrikimas, kiekvienu atveju pasižymintis vis kitokiais požymiais, kurie reiškiasi skirtingu intensyvumu. Vienais atvejais atpažinti autizmą paprasta, kitais jis reiškiasi subtiliai ir pasitaiko, kad apie šią diagnozę žmogus išgirsta tik suaugęs.
Todėl tėvams svarbu išmokti atpažinti vadinamąsias raudonas vėliavėles, kurios įspėja apie galimą autizmo spektro sutrikimą dar ankstyvame amžiuje.
Taip pat skaitykite: Senatvinis mėšlungis: prevencija
Autizmo Požymiai ir "Raudonos Vėliavėlės"
Mokslininkai ir gydytojai sukūrė „raudonų vėliavėlių“ sistemą. Tai požymiai, kurie būdingi autizmu sergantiems vaikams:
- 6 mėn. ir vyresnio amžiaus nesišypso arba nerodo džiaugsmingos veido išraiškos
- 9 mėn. ir vyresnio amžiaus neatsako jokiu garsu, šypsena ar veido išraiška
- 12 mėn. ir vyresnio amžiaus nečiauška, neguguoja, nekalba savo vaikiška kalba
- 12 mėn. ir vyresnio amžiaus nerodo gestų (nerodo į ką nors, nemojuoja, negriebia ir kt.)
- 16 mėn. ir vyresnio amžiaus nesako nė vieno žodžio
- 24 mėn. ir vyresnio amžiaus nesako prasmingų frazių iš dviejų žodžių (neįskaitant atkartojimo ar frazių, kurias girdėjo nuolat)
Neverta nerimauti, jeigu vaikui pasireiškia vos vienas kitas autizmui priskiriamas bruožas. Sakoma, kad autistinių bruožų turi kiekvienas žmogus.
Autizmo sutrikimas pasireiškia kaip šių požymių visuma, kuri ženkliai paveikia komunikacinius ir socialinius vaiko įgūdžius trijose srityse:
- Socialinės sąveikos sutrikimas. Aiškus ir į akis krintantis sutrikusio abipusio bendravimo požymis, vaiko nesidomėjimas savo bendraamžiais, kitais vaikais arba nemokėjimas su jais žaisti, bendrauti, palaikyti ilgesnį kontaktą.
- Komunikacijos sutrikimas. Autizmo spektro sutrikimų turintys vaikai dažnai nesuvokia neverbalinės komunikacijos, nežodinių ženklų (kūno kalbos, veido išraiškos), kuriais yra perduodama žinia, jog kitas asmuo norėtų užmegzti tam tikrą ryšį arba norėtų jo išvengti.
- Ypatingas veiklos bei interesų nelankstumas.
Pastebėjus vieną kitą autizmui būdingą bruožą nereikėtų panikuoti ar daryti skubotų išvadų. Kiekvienas galėtume sau priskirti bent vieną paminėtų savybių. Kai kurios jų susijusius su vaiko amžiumi, natūraliomis vystymosi stadijomis. Naivu tikėtis, kad dvimetis bus empatiškas ir norės dalintis žaislais. Taigi, būtina atsižvelgti į mažylio amžių ir natūralias raidos subtilybes.
Jeigu vis dėlto įtariamas autizmas, būtina nedelsiant konsultuotis su gydytoju.
Taip pat skaitykite: Pagalba vienišoms mamoms
Autizmo Diagnostika
Autizmo spektro sutrikimui diagnozavimas yra sudėtingas procesas, kurį dažnai atlieka įvairių specialistų komanda. Šis procesas apima:
- Anamnezė: gydytojai ir specialistai renka išsamią istoriją apie paciento vystymąsi ir elgesį.
- Elgesio stebėjimas: specialistai stebi paciento elgesį, socialinius įgūdžius, bendravimą su kitais ir kitus aspektus, kurie gali būti susiję su autizmu. Šis stebėjimas dažnai vyksta skirtingose situacijose ir su skirtingais žmonėmis.
- Gydytojų ir specialistų konsultacijos: į diagnozavimo procesą dažnai įtraukiami skirtingi specialistai, tokiu būdu užtikrinant, kad būtų įvertintos skirtingos sritis.
- Standartizuoti vertinimai: dauguma specialistų diagnozavimui naudoja standartizuotus vertinimus ir testus, kurie padeda nustatyti pagrindinius autizmo spektro sutrikimo požymius.
- Tėvų ir šeimos įtraukimas: šeimos ir tėvų požiūris yra svarbi diagnozės proceso dalis.
- Diferencinė diagnozė: siekiant pašalinti kitus sutrikimus, turinčius panašius požymius, gydytojai gali atlikti diferencinę diagnozę.
Svarbu pabrėžti, kad diagnozavimo procesas turi būti atliekamas kvalifikuotų specialistų, įskaitant psichologus, psichiatrus, neurologus, logopedus, ergoterapeutus, kineziterapeutus ir kitus, turinčius patirties autizmo spektro sutrikimų srityje.
Šiuo metu nėra vieno medicininio tyrimo ar metodo, kuris galėtų nustatyti autizmo spektro sutrikimą (ASS) vaikui ar suaugusiajam asmeniu. Dažniausiai, specialistų komanda nustato šį sutrikimą vadovaudamasi keliais metodais: vaiko stebėjimu, užsiėmimais, kurių metu vertinamas vaiko elgesys, ir standartizuotais testais (klausimynais).
Paprastai tėvai ar kiti vaiką prižiūrintys asmenys pirmi pastebi kitokį vaiko elgesį ir pradeda įtarti, kad kažkas yra ne taip. Pakalbėkite apie iškilusius sunkumus ar vaiko „keistumus“ su Jūsų šeimos gydytoju ir prašykite siuntimo pas neurologą.
Pagalba ir Gydymas
Ar autizmas išgydomas? Deja, kaip ir minėjome prieš tai, autizmo spektro sutrikimas nėra liga, todėl jis nėra išgydomas. Tačiau pritaikius specialią pagalbą, autistiškas vaikas sėkmingai gali integruotis bendruomenėje ir gyventi.
Autizmas nėra išgydomas, bet pritaikius specialią pagalbą vaikas gali sėkmingiau integruotis į visuomenę, palengvėja jo kasdienis gyvenimas, santykiai šeimoje ir su pačiu savimi. Tai leidžia vaikui būti geriau suprastam, saugiau jaustis. Įsiterpiant specialistams gyvenimas palengvėja visai šeimai.
Šioje vietoje labai svarbus tiek šeimos, tiek padedančių specialistų bendradarbiavimas. ASS sutrikimų turintiems žmonėms prireikia ypatingos psichologų, pedagogų, logopedų bei gydytojų pagalbos. Lietaus vaikai gyvena taip pat, kaip ir visi kiti, tiesiog jie „kitaip“ suvokia juos supantį pasaulį. Klaidinga manyti, kad jiems visiškai nereikia bendravimo.
Jie taip pat nori būti mylimi, suprasti, išklausyti. Tik, skirtingai nei kitiems, autistiškiems vaikams sunku visa tai išreikšti ir suprasti kitus. Autistas gali nesuprasti sarkazmo, ironijos, jam sunku suprasti perkeltines žodžių reikšmes. Todėl jo reakcija gali būti neadekvati.
Pagalba autizmo spektro sutrikimų turintiems asmenims yra tokia pat įvairi, kaip ir autizmas. Kiekvienu atveju terapijos taikymas yra individualus ir reikalaujantis išsamaus vaiko raidos sutrikimų, poreikių bei gebėjimų pažinimo. Specialistai sutaria vienu klausimu - kuo anksčiau bus pradėtas tikslingas darbas sutrikimų korekcijos srityje, tuo geresnių individualių rezultatų bus pasiekta.
Autistiškų vaikų ugdymas yra labai intensyvus procesas, apimantis tiek specialistų, tiek visų šeimos narių ar net draugų darbą su vaiku. Kai kurios terapijų rūšys gali būti taikomos namuose (apmokius tėvus ar vedamos specialistų), o kitos reikalauja specialios erdvės. Neretai intervencijos papildo viena kitą, tad dažnas yra ir intervencijų derinimas.
Daug lemia pačių tėvų požiūris, nusiteikimas ir dedamos pastangos. Vienos auksinės taisyklės, kaip reikia auginti autistiškus vaikus, nėra.
10 požymių, kad galite būti autizmo spektro sutrikimo savininkas (autorius Brian Cham)
Visuomenės Požiūris ir Tolerancija
Dėl aplinkinių žinių ir tolerancijos stokos, dažnas autizmo spektro sutrikimą turintis vaikas visuomenėje, dėl jo išskirtinio elgesio ar socialinių įgūdžių trūkumo, yra vertinamas kritiškai. Sunkiausias išbandymas tuomet tenka šalia jo esantiems tėvams, kurie negali kiekvienam praeiviui papasakoti šeimos istorijos, o sulaukę kritikos, neretai renkasi visai atsiriboti.
Tiek Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkė K. Košel-Patil, tiek Jono mama Inga pasakoja, jog tėvai, ieškodami geriausios pagalbos jų vaikui, neretai pradeda dairytis į kitas užsienio šalis, kuriose autizmo sutrikimas nebėra naujiena, o dirbantys profesionalūs specialistai suteikia visas galimybes pilnavertiškam gyvenimui.
Anot specialistų, neigiamas požiūris į specialiųjų poreikių turinčiu vaikus visuomenėje yra įsišaknijęs nuo seno. Tam, kad situacija pasikeistų, reikalingas visuomenės švietimas. Būtent iš nežinojimo kyla daug baimių, mitų, stereotipinio mąstymo, kuris užkerta kelią raidos sutrikimą turinčiam vaikui augti pilnavertiškoje aplinkoje.
„Pagrindinė problema mūsų visuomenėje yra ta, jog trūksta meilės kitokiam. Kitokiam žmogui, kitokiam elgesiui, nuomonei, kitokiam dalykų supratimui. Jeigu tu galvoji kitaip negu aš, vadinasi, tu galvoji blogai. Labai svarbu yra garsiai kalbėti apie autizmą. Paprasti žmonės, nesuprasdami šios būklės, nepriima šių vaikų taip, kaip reikėtų juos priimti. Medikai ar pedagogai taip pat ateina iš tos pačios visuomenės. Bendrojo ugdymo įstaigos nenori priimti kitokio vaiko, ar tai būtų autizmas, ar judėjimo negalią turintis vaikas, vien dėl to, kad jam reikės papildomo dėmesio, su juo reikės papildomai dirbti“, - teigė prof. A. Prasauskienė.