Lietuvoje pensininkus išlaiko dirbantieji, kas mėnesį mokantys socialinio draudimo įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondą (VSDF). Kad sistema būtų stabili ir atlaikytų krizes, kartu yra kaupiamas ir rezervinis fondas. Jame sukauptos lėšos skirtos naudoti tik tais atvejais, kai pensijoms nepakanka pinigų iš VSDF. Vis tik valdžia svarsto dalį rezervinio fondo perviršio naudoti kitam tikslui - pensijų didinimui.
Reservinio fondo paskirtis ir įstatyminis reguliavimas
Valstybės kontrolės vyr. ekonomisto Jaroslav Mečkovski aiškinimu, rezervinis fondas yra kaupiamas gerais laikais, kai auga ekonomika ir VSDF pajamos viršija išlaidas, o naudojamas tuomet, kai VSDF pajamų socialinėms išmokoms nepakanka. Pasak jo, toks papildomai kaupiamas rezervas leidžia išlaikyti stabilų pensijų ir socialinių išmokų lygį blogais laikais. J. Mečkovski pamini, kad, pagal įstatymus, rezerve reikia sukaupti praėjusių metų VSDF išlaidų sumą. J. Argusto teigimu, „Sodros“ rezervinį fondą griežtai apibrėžia įstatymas ir fonde kaupiamos lėšos gali būti naudojamos Vyriausybės sprendimu tik įvertinus ekonominę padėtį, kai išmokoms finansuoti nepakanka atitinkamos socialinio draudimo rūšies fondo pajamų.
Kiek šiuo metu yra rezerviniame fonde ir ar to pakaks?
Vis tik 2025 m. pabaigoje rezervinis fondas siekė apie 4,5 mlrd. eurų, o tai sudaro apie 64 proc. VSDF išlaidų 2024 m. „Iš pirmo žvilgsnio ši suma atrodo nemenka, tačiau keliamas esminis klausimas, ar jos pakaks ateities iššūkiams suvaldyti. Deja, bet trumpas ir aiškus atsakymas būtų ne. Šiuo metu sukauptos sumos nepakanka, kad būtų įvykdyti prisiimti ilgalaikiai įsipareigojimai“, - pabrėžė ekonomistas.
Demografiniai veiksniai: pagrindinė ilgalaikio spaudimo priežastis
Visų pirma - neišvengiamas visuomenės senėjimas. J. Mečkovski teigimu, net jei ir toliau į Lietuvą atvyks daugiau gyventojų nei išvyks, Lietuvos populiacija mažės ir 2050 m. gali siekti 2,6 mln. gyventojų. Dėl žemo gimstamumo jau per artimiausius kelerius metus socialinio draudimo sistemą pradės stipriai veikti augantis pensininkų skaičius. Ekonomistas pamini, kad šiuo metu viena didžiausių Lietuvos gyventojų grupių yra 60-64-erių metų žmonės.
Prognozės: kada pensijoms gali imti trūkti lėšų?
Anot J. Mečkovski, visuomenei senstant pensijoms reikės vis daugiau lėšų, taigi pradės formuotis nuolatinis VSDF deficitas. Prognozuojama, kad fondo pajamos augs ir iki maždaug 2034 m. dar viršys išlaidas, tačiau vėliau pradės formuotis deficitas. Ekonomistas skaičiuoja, kad pensijos sudarys apie 47-50 proc. buvusio atlyginimo, todėl bus sunku mažinti vyresnio amžiaus žmonių skurdą. Jis pridūrė, kad papildomas individualiosios pensijos dalies indeksavimas VSDF deficitą paankstintų dar keleriais metais.
Taip pat skaitykite: Efektyvus skausmo valdymas
Scenarijai su rezervinio fondo perviršio naudojimu pensijų didinimui
Pvz., jei, kaip žadama, nuo 2027 m. pensijos būtų padidintos skiriant 10 proc. planuojamo rezervinio fondo perviršio, deficitas pradėtų formuotis jau nuo 2032 m. Jei būtų skiriama 20 proc. perviršio, toks indeksavimas galėtų būti vykdomas dar trumpesniu laikotarpiu.
Biudžeto deficitas lems ir nuoseklų rezervo mažėjimą: „Pagal nesikeičiančios politikos scenarijų, iki 2031 m. rezervo dydis toliau augts dėl VSDF biudžeto perviršio. Tačiau vėliau rezervo dydis nuosekliai mažės ir 2047 m. jo nebeliks. Taigi per kiek daugiau nei dešimtmetį būtų visiškai išnaudota priemonė, kuri yra gyvybiškai būtina amortizuojant netikėtus ekonominius šokus (krizes).“
J. Mečkovski skaičiavimu, jei individuali pensijos dalis būtų papildomai indeksuojama, rezervas mažėtų dar sparčiau. Skiriant 10 proc. VSDF biudžeto perviršio, rezervas būtų išnaudotas iki 2044 m., o skiriant 20 proc. - jau iki 2042 m. Ekonomisto apibendrinimu, sukauptų rezervų nepakaks demografijos pokyčiams atlaikyti, todėl būtina ieškoti ilgalaikių VSDF finansavimo sprendimų. Jo skaičiavimai rodo, kad dėl demografinio spaudimo rezervinis fondas būtų visiškai išnaudotas anksčiau nei 2050 m., nepaisant to, ar pensijos būtų papildomai indeksuojamos, ar ne.
Kitos nuomonės: ministerijos požiūris ir trumpalaikės prognozės
Socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėjas Justinas Argustas yra kitokios nuomonės. Pasak jo, valstybinio socialinio draudimo sistema Lietuvoje sklandžiai veikia jau 36 metus ir sudaro didžiausią socialinės apsaugos sistemos dalį: „Šiuo metu nematome jokių prielaidų jūsų paminėtiems scenarijams. Priešingai - socialinio draudimo sistema yra kaip niekad stabili ir tvari.“
Jo skaičiavimu, 2026 m. VSDF biudžeto pajamos sieks 10,3 mlrd. eurų, kas yra 1,4 mlrd. eurų arba 15,3 proc. daugiau nei 2025 m. J. Argusto aiškinimu, fondo pajamos didės dėl prognozuojamo 7,5 proc. darbo užmokesčio fondo augimo šalyje, taip pat dėl didesnių valstybės biudžeto lėšų bendrajai pensijos daliai kompensuoti - jos sieks 3,8 mlrd. eurų, t. y. 383 mln. eurų arba 11,1 proc. daugiau nei 2025 m. Anot jo, laukiama ir iš prognozuojamų pensijų kaupimo dalyvių grįžtančių 550 mln. eurų sumų. Pašnekovas vardijo, kad 2026 m. einamųjų metų rezultatas pajamoms viršijus sąnaudas bus teigiamas 1,46 mlrd. eurų. Rezervinio fondo dydis 2026 m. pabaigoje apskaičiuotas kaupimo principu sieks 5,9 mlrd. eurų.
Taip pat skaitykite: Psichiką veikiančios medžiagos Lietuvoje
Pensijų didinimas: politiniai sprendimai ir numatomi pokyčiai
J. Argustas pabrėžė, kad senatvės pensijų didinimas yra vienas svarbiausių Vyriausybės programos įsipareigojimų ir yra nuosekliai vykdomas. „Pensinio amžiaus žmonės vis dar yra vieni pažeidžiamiausių - skurdo rizikos lygis tarp pensinio amžiaus žmonių išlieka gana aukštas. Todėl „Sodros“ pensija bus ir toliau indeksuojama, atsižvelgiant į darbo užmokesčio fondo augimą ir siekiant priartinti pajamų pakeitimo normą prie Europos Sąjungos valstybių narių vidurkio“, - patikino ministrės patarėjas.
Jis pabrėžė, kad Vyriausybė yra įsipareigojusi gyventojams nustatyti socialiai priimtiną balansą tarp rezervinio fondo kaupimo ir pensijų didinimo. „Kalbama apie „Sodros“ rezervo perviršio dalies panaudojimą senatvės pensijų didinimui. Šiuo metu atliekami skaičiavimai ir modeliavimai, kokią procentinę lėšų dalį nuo rezervo perviršio kasmet būtų galima skirti pensijų didinimui, kad paskirstymo proporcija būtų teisingesnė ir išlaikytų fiskalinį tvarumą“, - komentavo specialistas. Jis nurodė, kad galutinius sprendimus priims Vyriausybė ir Seimas.
Konkretesni valdžios veiksmai ir 2015-2016 metų kontekstas
Vyriausybė posėdyje pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikimui nuo liepos 1 d. „Tai - trečiasis šios Vyriausybės inicijuotas MMA didinimas. Tam 2015 m. biudžete numatyta skirti apie 14,4 mln. Ministrų kabinetas taip pat pritarė siūlymui nuo liepos 1 dienos padidinti pensijas. Valstybinė socialinio draudimo bazinė pensija padidės 3 eurais (nuo 105 iki 108), einamųjų 2015 metų draudžiamosios pajamos - taip pat 3 eurais (nuo 431 iki 434). Dėl siūlomo bazinės pensijos ir draudžiamųjų pajamų padidinimo vidutinė senatvės pensija, paskirta turint būtinąjį stažą, padidės apie 5 eurus. Bazinės pensijos ir einamųjų metų draudžiamųjų pajamų padidinimas palies visus valstybinių socialinio draudimo pensijų (išskyrus našlių pensijų) gavėjus - maždaug apie 867 tūkst. Pensijų didinimui reikalingos lėšos jau numatytos 2015 metų „Sodros“ biudžete. Tam prireiks apie 22,86 mln. eurų.
Numatomas papildomas indeksavimas nuo 2026 m. vidurio
Šį ketvirtadienio rytą, gegužės 21-ąją, Lietuvos Respublikos Seimas renkasi į lemiamą plenarinį posėdį, kuriame bus galutinai nuspręsta dėl Valstybinių pensijų įstatymo pataisų. Jei parlamentarai pritars Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui, jau nuo 2026 m. liepos 1 d. tūkstančiai Lietuvos senjorų, pareigūnų ir nukentėjusių asmenų sulauks didesnių išmokų. Pagrindinis pokytis - papildomas 3-5 % indeksavimas, kuris tiesiogiai priklausys nuo asmens sukaupto stažo ir gaunamos išmokos rūšies. Šis sprendimas yra Vyriausybės plano dalis, kuria siekiama amortizuoti infliacijos poveikį pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms.
Šiandienos balsavimas laikomas tik formalumu, nes projektui jau vienbalsiai pritarta komitetuose, tačiau būtent po jo paaiškės galutinės sumos, kurios pasieks gavėjų sąskaitas vasaros viduryje. Data: Naujos sumos bus pradėtos skaičiuoti nuo 2026 m. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenimis, papildomas indeksavimas labiausiai pasijus didesnį stažą turintiems senjorams. Pavyzdžiui, asmenims, turintiems būtinąjį stažą, pensija vidutiniškai turėtų augti apie 25-35 eurus per mėnesį. Pareigūnų valstybinės pensijos, kurios ilgą laiką nebuvo sparčiai didinamos, taip pat bus koreguojamos į viršų, siekiant išlaikyti jų perkamąją galią.
Taip pat skaitykite: Socialinė vs. komercinė reklama
Techniniai klausimai ir gavėjų aptarnavimas
Gavėjams patiems niekur kreiptis nereikės - perskaičiavimas įvyks automatiškai. Taip pat verta atkreipti dėmesį, kad asmenims, gaunantiems šalpos pensijas, šis konkretus įstatymo pakeitimas gali turėti mažesnę įtaką, nes jų išmokos susietos su bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžiu, kuris dažniausiai keičiamas nuo kalendorinių metų pradžios. Nors politinė valia didinti pensijas yra stipri, ekonomistai įspėja apie ilgalaikį fiskalinį spaudimą. Papildomas indeksavimas viduryje metų reikalauja operatyvaus „Sodros“ informacinių sistemų perprogramavimo.
Teisinė procedūra ir tolesnis kelias
Jei Seimas šiandien, kaip prognozuojama, priims pataisas, dokumentas keliaus ant Prezidento Gitano Nausėdos stalo. Prezidentas turi 10 dienų pasirašyti įstatymą arba jį vetuoti. Atsižvelgiant į tai, kad šalies vadovas ne kartą pasisakė už spartesnį pensijų didinimą, veto tikimybė yra minimali. Po pasirašymo „Sodra“ pradės techninį pasirengimą. Pirmąsias padidintas pensijas gyventojai turėtų gauti liepos mėnesio mokėjimo grafikų metu. Jei dėl techninių kliūčių skaičiavimai užtruktų, įstatyme numatyta galimybė liepos mėnesio priedą išmokėti kartu su rugpjūčio mėnesio pensija, padengiant skirtumą atbuline data.
Perėjimas prie mokesčių taupymo išėjus į pensiją gali jums kainuoti daugiau – štai kodėl
Istoriniai pavyzdžiai ir biudžetinės priemonės
Nuo sausio 1-osios NPD didėja 34 eurais - nuo 166 eurų iki 200 eurų. Papildomas NPD už vaikus auga dukart - nuo 60 eurų iki 120 eurų. MMA didėja 25 eurais iki 350 eurų, o tam biudžete numatyta 27,2 mln. eurų. Minimali alga didės ir nuo liepos - iki 380 eurų, tam jau skirta 21,1 mln. eurų. Nuo sausio šiek tiek didinamos pensijos - planuojama, kad vidutinė senatvės pensija, kuri siekia 265 eurus, turint būtinąjį stažą, padidės apie 8 eurus. Per krizę sumažintų senatvės ir valstybinių pensijų grąžinimui šiemet numatyta 108,4 mln. eurų.
Trumpas apibendrinimas (be išvadų)
Sistema turi dviprasmišką perspektyvą: trumpuoju laikotarpiu yra prognozių apie didėjančias pajamas ir galimą rezervų augimą, tačiau ilguoju laikotarpiu demografiniai pokyčiai ir papildomas rezervinio fondo perviršio naudojimas pensijų indeksavimui gali rimtai susilpninti atsparumą ekonominiams šokams. Finansavimo sprendimai ir politiniai pasirinkimai lems, ar pavyks suderinti pensijų didinimą su fiskaliniu tvarumu ir rezervinio fondo paskirtimi.