Saugios aplinkos užtikrinimas vaikų priežiūros srityje yra itin svarbus. Šiame straipsnyje aptarsime, kokie reikalavimai keliami saugiai aplinkai, kurioje auginami ir prižiūrimi vaikai, remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais ir rekomendacijomis.
Teisinis ir administracinis reguliavimas
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra priėmusi įsakymus, reglamentuojančius šeimų lankymo paslaugų teikimą, siekiant užtikrinti tinkamą vaikų priežiūrą ir saugią aplinką. Šeimų lankymo paslaugos yra skirtos moterims nėštumo metu ir auginant vaikus iki 2 metų amžiaus, taip pat vaikams iki 2 metų amžiaus. Šeimos gydytojas arba jo komandos narys, nustatęs nėščiajai ar pagimdžiusiai moteriai padidintus socialinius poreikius ir (ar) rizikos veiksnius, supažindina ją su šeimų lankymo paslaugų teikimo principais ir pasiūlo galimybę gauti šias paslaugas.
Šeimų lankymo paslaugos gali būti pradėtos teikti bet kuriuo nėštumo laikotarpiu arba auginant vaiką iki 2 metų, kai tik nustatomi rizikos veiksniai. Kiekviena paslauga teikiama atitinkamu nėštumo ar vaiko auginimo laikotarpiu, siekiant suteikti aktualią informaciją, įvertinti moters ir vaiko sveikatos būklę, jai kylančias rizikas, pagal galimybes sumažinti neigiamą fizinės ir socialinės aplinkos įtaką moters bei vaiko sveikatai.
Duomenų apsauga ir informacinės sistemos
Siekiant užtikrinti duomenų apie suteiktas šeimų lankymo paslaugas perdavimą paciento šeimos gydytojo komandai, bendradarbiaujančioms ASPĮ rekomenduojama naudoti bendrą duomenų registravimo ir perdavimo informacinę sistemą. Ši informacinė sistema privalo turėti galimybę jungtis ir pateikti duomenis Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje (ESPBI IS) ir galimybę keistis duomenimis su PAASP įstaigomis.
Nesant galimybės naudoti bendrą duomenų registravimo ir perdavimo informacinę sistemą, šeimų lankymo paslaugas teikianti įstaiga ir PAASP įstaiga duomenimis apie suteiktas šeimų lankymo paslaugas keičiasi bendradarbiavimo sutartyje numatytu būdu.
Taip pat skaitykite: Vaikų saugumo reikalavimai
Klausimynai ir vertinimo priemonės
Šeimų lankymo specialistas, teikdamas paslaugas, naudoja įvairius klausimynus ir vertinimo priemones, skirtas įvertinti nėščiosios ir vaiko būklę, socialinę aplinką bei galimus rizikos veiksnius. Šeimų lankymo specialistas naudoja įvairius klausimynus, skirtus įvertinti skirtingus aspektus, susijusius su nėščiosios ir vaiko sveikata bei gerove.
| Klausimynas | Tikslas |
|---|---|
| Sociodemografiniai duomenys | Įvertinti šeimos socialinę ir ekonominę padėtį. |
| Nėščiosios sveikata | Nustatyti galimas sveikatos problemas ir rizikos veiksnius. |
| Gyvenimo sąlygų vertinimas | Įvertinti būsto sąlygas ir jų tinkamumą vaiko auginimui. |
| Šeimos funkcionavimas | Nustatyti šeimos narių tarpusavio santykius ir galimus konfliktus. |
| Pogimdyminės depresijos skalė | Įvertinti moters emocinę būklę po gimdymo. |
| Namų aplinkos saugumas naujagimiui | Įvertinti, ar namų aplinka yra saugi ir pritaikyta naujagimiui. |
Saugios aplinkos kūrimas per šeimų lankymo paslaugas
Vienas iš svarbiausių šeimų lankymo paslaugų tikslų - padėti šeimoms sukurti saugią ir palankią aplinką vaikui augti ir vystytis. Tai apima: gyvenamosios aplinkos pritaikymą saugiam vaiko auginimui, naujagimio kraitelio užtikrinimą, informacijos apie pirmąją pagalbą vaikui suteikimą ir emocinės paramos teikimą tėvams. Šeimų lankymo specialistai padeda šeimoms įvertinti ir spręsti problemas, susijusias su gyvenimo sąlygomis, sveikata, socialiniais santykiais ir kitais veiksniais, kurie gali turėti įtakos vaiko gerovei.
Paslaugų prieinamumas ir prioritetai
Šeimų lankymo paslaugas gali gauti privalomuoju sveikatos draudimu apdraustos moterys nėštumo metu ir iki jų vaikui sukaks 2 metai, bei vaikai iki jiems sukaks 2 metai. Pirmo vaiko besilaukiančioms 40 m. ir vyresnėms moterims, bei 18 m. ir jaunesnėms moterims teikiamos prioritetinės paslaugos.
Vaikui saugios aplinkos standartai (VSAS)
„Smartuolių“ iniciatyva vienija verslo, nevyriausybinio ir viešojo sektoriaus atstovus, siekiančius kurti emociškai saugesnę aplinką vaikams. Vienas svarbiausių šio bendradarbiavimo rezultatų - Vaikui saugios aplinkos standartai (VSAS) - 7 Gairės įstaigoms ir organizacijoms, kurios ugdo bei teikia įvairias paslaugas vaikams sukurtos taip, kad būtų pritaikomos įvairiose vaikų ugdymo ir priežiūros įstaigose - darželiuose, mokyklose, dienos centruose ir kitur.
Standartai skirti visoms įstaigoms ir organizacijoms, kurios ugdo ar teikia paslaugas vaikams iki 18 metų: bendrojo ugdymo įstaigoms, neformalaus švietimo įstaigoms, vaikų dienos centrams, atviriems jaunimo centrams, stovyklas organizuojančioms įstaigoms, sveikatos priežiūros įstaigoms, vaikų globos įstaigoms, laisvalaikio ir pramogų erdvėms.
Taip pat skaitykite: Prioritetai kuriant saugią aplinką globos namuose
- Standartas Nr.1 - Politika: Vaiko apsaugos politikos parengimas ir įgyvendinimas.
- Standartas Nr.2 - Personalas: Saugus personalo įdarbinimas, kompetencijos ir psichologinė gerovė.
- Standartas Nr.3 - Vaikai: Vaikų socialinių ir emocinių kompetencijų stiprinimas.
- Standartas Nr.4 - Tėvai: Bendradarbiavimas su vaikų tėvais/globėjomis(-ais).
- Standartas Nr.6 - Procedūros.
- Standartas Nr.7 - Monitoringas.
Saugumas esminis psichologinis poreikis, sveikos raidos pamatas, būtina sąlyga vaikų augimui, ugdymui ir psichologinei gerovei.
Vaiko teisės ir apsaugos praktika
Vaiko teisių apsaugos sistemos prioritetas - vaikas ir jo prigimtinė teisė augti biologinėje šeimoje. Šiomis vertybėmis darbe vadovaujasi vaiko teisių gynėjai. Vaiko teisių gynėjai į šeimas be reikalo nevyksta. „Vaiko teisių apsaugos specialistai nevyksta į šeimą pažiūrėti, kaip ten gyvena vaikai. Vykstame tik tuomet, kai tam yra pagrindo. O pagrindu tampa iš policijos pareigūnų, socialines paslaugas teikiančių, sveikatos priežiūros, švietimo bei kitų įstaigų, visuomenės gautas pranešimas“, - apie atvejus kada specialistai vyksta į šeimą, pasakoja Utenos apskrities vaiko teisių skyriaus vedėja I.Gaigalienė.
Aplinka, kurioje girtaujama, smurtaujama, kurioje vaikas neturi galimybės pavalgyti ar patenkinti kitų būtiniausių poreikių nėra saugi ir tinkama augti bei ugdytis vaikui. Todėl gavę informacijos apie galimus tokius atvejus - galimą vaiko teisių pažeidimą - Vaiko teisių gynėjai vyksta į šeimą, vertina aplinkybes, bendrauja su vaiku, išklauso jo nuomonę, o esant būtinybei - perkelia vaiką į saugią aplinką, atlieka vaiko situacijos vertinimą.
Nesaugi aplinka ir grėsmės lygiai
Nesaugi aplinka - kai vaikui gresia pavojus ir neužtikrinami jo interesai. Grėsmės vaikui lygiai yra du. Lygius skiriantis požymis - grėsmė vaiko saugumui sveikatai ir gyvybei. Pirmasis grėsmės vaikui lygis nustatomas, kai pažeistos vaiko teisės, tačiau nėra grėsmės vaiko saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei. Vaikas iš atstovų gali būti paimtas, kai yra nustatytas antrasis grėsmės vaikui lygis. Netinkamas elgesys su vaiku, smurto prieš jį naudojimas nėra suderinamas su geriausiais vaiko interesais ir turi būti imamasi veiksmų, siekiant tai sustabdyti.
I.Gaigalienė pabrėžia, kad netinkamas elgesys su vaiku, smurto prieš jį naudojimas nėra suderinamas su geriausiais vaiko interesais, o vaiko apgyvendinimas saugioje aplinkoje padeda apsaugoti jį nuo pakartotinio smurtavimo arba kitų neigiamų padarinių.
Taip pat skaitykite: Saugios darbo vietos kūrimas slaugos personalui
Vaiko perkėlimas į saugią aplinką ir alternatyvos
„Situacijų būna visokių ir kiekvienos šeimos, kiekvieno vaiko istorija yra skirtinga. Tačiau visais atvejais, pirmiausia įvertinama situacija, jei leidžia vaiko amžius, išklausoma vaiko nuomonė, bendraujama su tėvais. Jeigu įvertinus visas aplinkybes ir surinkus informaciją nusprendžiama, kad vaikui nėra saugu, vaiko ir tėvų klausiama kur jis norėtų/galėtų laikinai nuvykti pasisvečiuoti“, - apie tai, kaip vyksta vaiko perkėlimas į saugią aplinką pasakoja Utenos VTAS vedėja.
Specialistai pirmiausia ieško artimų, emociniais ryšiais susijusių asmenų - senelių, močiučių, dėdžių, tetų, kitų artimų giminaičių, draugų, kurie galėtų ir sutiktų pasirūpinti vaiku iki tėvai bus pajėgūs tą padaryti patys. Nuvežus vaiką ten, kur jam bus užtikrinta saugi aplinka, patikrinamos sąlygos, ar bus užtikrinti vaiko interesai ir poreikiai.
„Supildžius visus dokumentus, tėvam paaiškinus tolimesnius veiksmus, vaikas palydimas ar nuvežamas pas tuos asmenis, kurie sutiko juo pasirūpinti. Ir tik tais atvejais, kai nėra giminaičių, emociniais ryšiais susijusių asmenų galinčių ir norinčių vaiką laikinai apgyvendinti savo šeimoje, vaikas vežamas pas budinčius globotojus“, - aiškina I.Gaigalienė.
Vaiko laikinas apgyvendinimas saugioje aplinkoje užtrunka, kol atliekamas vaiko situacijos vertinimas - iki 5 dienų. Po jo, jeigu nustatoma, kad tėvai vaiku gali rūpintis, tačiau būtina specialistų pagalba, vaikas grįžta pas tėvus, šeimai teikiamos socialinės paslaugos. Jeigu, deja, konstatuojamas faktas, kad tėvai negali pasirūpinti vaiku, vaikui saugi aplinka užtikrinama iki paskiriamas globėjas.
Saugi aplinka gali būti užtikrinta ir namuose
Vaiko paėmimas iš nesaugios aplinkos reiškia saugios aplinkos vaikui užtikrinimą. O tai nebūtinai turi būti vaiko perkėlimas į kitą aplinką. Saugi aplinka vaikui gali būti užtikrinama ir namuose, kai juo pasirūpinti sutinka ir atvyksta artimieji, emociniais ryšiais susiję suaugę asmenys. „Pasitaiko, kad atvykę vaiko teisių gynėjai abu tėvus randa neblaivius, tačiau neagresyvius. Tuomet vaiko ir tėvų, jei tik yra galimybė, klausiame kas galėtų pasirūpinti vaiku. Atvyksta seneliai, kiti artimieji ir vaiko namuose užtikrina jam saugią aplinką. Tokiu atveju vaiko teisių gynėjai su vaiku lieka iki atvyksta juo pasirūpinti galintis ir sutinkantis asmuo“, - apie saugios aplinkos užtikrinimą vaiko namuose, pasakoja I.Gaigalienė.
Jeigu anksčiau tėvai nesakydavo kas galėtų pasirūpinti vaiku ir Tarnybos specialistams tekdavo ieškoti tokių asmenų, tai dabar situacija keičiasi. Jau iki vaiko teisų gynėjų atvykimo tėvai dažnai būna pasirūpinę, kur ir su kuo galėtų būti užtikrinta saugi aplinka vaikui. Vaiko teisių gynėjai įvertina, ar vaiku pasirūpinti sutikęs asmuo gali užtikrinti jo saugumą, patikrina ar jam nėra apribota tėvų valdžia, ar jo šeimoje nefiksuoti vaiko teisių pažeidimai.
„Vaikui brangiausia - jo šeima. Todėl ir vaikų teises ginantys Tarnybos specialistai daro viską, kad, pirmiausia, vaikui būtų saugu ir gera augti biologinėje šeimoje“, - pabrėžia I.Gaigalienė.
Statistika ir praktinės tendencijos
Dažniausiai vaikams nesaugu naktimis ir savaitgaliais. Statistika byloja, kad trys ketvirtadaliai, t. y. apie 75 proc., gaunamų pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus, nesaugią aplinką vaikui, registruojami po darbo valandų ir savaitgaliais. Tuo metu Vaiko teisių apsaugos tarnybos funkcijas užtikrina budėtojai.
„Dažniausios priežastys, kodėl į šeimą atvyksta vaiko teisių gynėjai - girtaujantys tėvai ir smurtas artimoje aplinkoje, kai vaikui nesaugu čia ir dabar. Tokie pranešimai, beveik visais atvejais, gaunami Bendruoju pagalbos telefonu ir apie tai iškart informuojami vaiko teisių apsaugos specialistai - budėtojai“, - atvejus kada nedelsiant vykstama į šeimą, detalizuoja pašnekovė.
Atvykusius į šeimą budėtojus dažniausiai pasitinka policijos pareigūnai, kurie iki specialistų atvykimo užtikrina vaiko saugumą. Pasitaiko, kad agresyvūs tėvai jau po policijos pareigūnų atvykimo nusiramina. Jeigu matoma, kad realaus pavojaus vaikui nelikę, būna, kad nepilnamečiai paliekami namuose, o darbą su šeima netrukus pradeda socialines paslaugas teikiantys savivaldybių specialistai.
E41 Atsargos karininkė Rosita Kanapeckaitė apie tai, kaip išsiugdyti atsparumą neapibrėžtume
Prevencija ir bendruomeninis įsitraukimas
Saugi aplinka vaikams dažniausiai užtikrinama pasitelkiant artimus vaikui asmenis, rašoma pranešime spaudai. Iš šeimų paimamų vaikų kasmet mažėja. 2020 metais Tarnyba nustatė 850 vaikų laikinosios globos atvejų. Iš jų šeimose 453 (58 proc.), šeimynose 6 (1 proc.), globos institucijose 146 (19 proc.) ir globos centruose 168 (22 proc.).
2024 m. pradėjusi veikti „Smartuolių“ iniciatyva šiandien vienija apie 40 verslo, nevyriausybinio ir viešojo sektoriaus atstovų, siekiančių bendro tikslo - kurti emociškai saugesnę aplinką vaikams. Vienas svarbiausių šio bendradarbiavimo rezultatų - Vaikui saugios aplinkos standartai (VSAS). Šiais metais užbaigtas antrasis iniciatyvos etapas - standartai buvo išbandyti 8 Vilniaus mokyklose.
Pilotinio projekto metu mokyklų bendruomenės - mokiniai, tėvai, mokytojai, administracijos nariai ir kiti darbuotojai - kartu vertino poreikius, testavo standartų taikymą praktikoje ir ieškojo geriausių sprendimų saugesnei aplinkai kurti. Pilotinio etapo aptarimuose buvo dalijamasi pasiektais rezultatais, įžvalgomis bei iššūkiais, su kuriais susidurta diegiant standartus. Šios patirtys padės toliau tobulinti modelį ir plėsti jo taikymą.
Drauge su EIKA Group, Acme Grupe ir kitais partneriais, Kazickų šeimos fondas didžiuojasi būdamas vienas iš „Smartuolių“ tinklo steigėjų ir šios iniciatyvos partnerių.
Praktiniai rekomendacijos suaugusiems ir institucijoms
- Užtikrinti aiškias vaiko apsaugos politikas ir procedūras įstaigose.
- Investuoti į personalo mokymus, įdarbinimo atrankas ir psichologinę paramą darbuotojams.
- Naudoti standartizuotas klausimynų ir vertinimo priemones, kad laiku identifikuotų rizikas.
- Plėtoti bendradarbiavimą tarp sveikatos, socialinių ir švietimo paslaugų bei policijos.
- Skatinti šeimų lankymo paslaugų prieinamumą ir informuoti visuomenę apie galimą pagalbą.
- Sukurti bendrus informacinių sistemų sprendimus duomenų apsaugai ir veiksmingam duomenų perdavimui.
Šeimų lankymo paslaugos, Vaikui saugios aplinkos standartai ir koordinuotos institucijų veiklos priemonės - kartu gali reikšmingai sumažinti vaikui grėsmingų situacijų skaičių ir užtikrinti, kad vaikai augtų saugioje, palaikančioje ir emociškai stabilioje aplinkoje.