Visi turi teisę į gyvybę ir valstybė turi pareigą ją saugoti. Kai valstybės institucijos žino ar turėtų žinoti, kad asmens gyvybė yra realiame pavojuje, jos turėtų imtis visų reikalingų ir pagrįstų veiksmų siekiant išvengti rizikos. Tai apima reagavimą į įvykius bei struktūrinę pagalbą. Valstybė taip pat turi pareigą ištirti visus nenatūralios mirties atvejus ir imtis atitinkamų priemonių. Su visais asmenimis turi būti elgiamasi humaniškai ir oriai. Tai reiškia, kad valstybė turi imtis aktyvių veiksmų nedelsiant bei taikyti struktūrines apsaugos priemones siekiant išvengti išvažiuojančiųjų kankinimo, žiauraus ir žeminančio elgesio. Taip pat ištirti atvejus, kai asmuo galimai patyrė tokį elgesį. Tiek aktyvių veiksmų nesiėmimas, tiek galimų atvejų neištyrimas gali pažeisti žmogaus teises.
Būtina pabrėžti, kad elgesys gali būti laikomas žiauriu ar žeminančiu tik tada, kai elgesys pasiekia tam tikrą minimalų žiaurumo lygį. Vertinant ar toks lygis buvo pasiektas turėtų būti atsižvelgiama į tokius kriterijus kaip situacijos trukmė, fiziniai ir psichologiniai padariniai, aukos amžius, lytis, sveikatos būklė. Visų teisė į privatų ir šeimos gyvenimą turi būti gerbiama. Valstybė turi pozityvią pareigą imtis reikalingų veiksmų, kad apsaugotų asmenų galimybę mėgautis privačiu ir šeimos gyvenimu. Smurto artimoje aplinkoje apraiškos trukdo asmens galimybėms vystyti santykius su šeimos nariais ir sukelia nuolatinį stresą bei jaudulį.
Smurto artimoje aplinkoje situacijos gali lemti baudžiamojo proceso pradžią. Pavyzdžiui, kai smurtautojas traukiamas atsakomybėn dėl savo veiksmų. Jeigu smurto artimoje aplinkoje aukai suteikiamas nukentėjusio statusas baudžiamajame procese, auka įgauna teises, susijusias su teisingu bylos nagrinėjimu. Pavyzdžiui, tam tikrais atvejais, auka turi teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Taip pat smurto artimoje aplinkoje atvejai gali lemti civilinių ginčų iniciavimą. Smurtas artimoje aplinkoje daugiausia paveikia moteris, todėl laikoma, kad tai diskriminacijos prieš moteris forma.
Smurtas prieš moteris - tai bet koks smurtas dėl lyties, kurio (tikėtina) pasekmė yra fizinė, seksualinė, psichologinė žala, nepaisant to ar tai įvyksta viešame ar privačiame gyvenime. Smurtas artimoje aplinkoje itin suvaržo galimybes moterims naudotis savo teisėmis ir laisvėmis lygiomis sąlygomis su vyrais. „Esame labai susirūpinę dėl žmogaus teisių padėties Kinijos Liaudies Respublikoje, ypač dėl tebesitęsiančių uigūrų ir kitų daugiausia musulmonų mažumų Sindziange žmogaus teisių pažeidimų“, - sakoma pareiškime, kurį Kanada perskaitė per JT Generalinės Asamblėjos Trečiojo komiteto, sprendžiančio žmogaus teisių klausimus, debatus.
Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR) rugpjūtį paskelbė ilgai lauktą ataskaitą apie Sindziangą, kurioje minimi galimi nusikaltimai žmoniškumui prieš uigūrus ir kitas musulmonų mažumas tolimųjų vakarų regione, įskaitant sulaikymą perauklėjimo stovyklose. Pekinas šiuos kaltinimus atmeta, tvirtindamas, kad taip kovoja su terorizmu ir užtikrina regiono vystymąsi. „Tokie šiurkštūs ir sistemingi žmogaus teisių pažeidimai negali būti pateisinami kovos su terorizmu pagrindu. Atsižvelgdami į OHCHR vertinimo rimtumą, esame susirūpinę, kad Kinija iki šiol atsisakė aptarti jo išvadas“, - priduriama pareiškime.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai Kinijos vaikų globos sistemoje
Tarptautinė nevyriausybinė organizacija „Human Rights Watch“ paragino JT Žmogaus teisių tarybą „dar kartą pabandyti“ surengti debatus kuo greičiau. „Akivaizdu, jog didėja diplomatinis postūmis reikalauti, kad Pekinas atsakytų už žmogaus teisių pažeidimus“, - sakė organizacijos direktorius Louis Charbonneau. „Human Rights Watch“ ragina Tarybos narius kuo greičiau pabandyti dar kartą aptarti ir apsvarstyti galimybes sukurti JT remiamą mechanizmą, kuris toliau tirtų Kinijos vyriausybės atsakomybę už žmogaus teisių pažeidimus“, - pridūrė jis.
Seimo kontrolierės dr. Erika Leonaitė ir dr. Jolita Miliuvienė Seime vykusioje spaudos konferencijoje pristatė 2024 m. „Bendrąja prasme galėtume teigti, kad Lietuvos žmogaus teisių padėtis yra stabili, tačiau ypatingai negerėjanti. “Galima sakyti, kad žmogaus teisių padėties vertinimas yra mūsų valstybės socialinės brandos ir demokratijos barometras. Matome, kad Lietuva žengia pirmyn, bet susiduriama ir su ilgalaikiais sisteminiais iššūkiais, diskriminacija, menku pažeidžiamų visuomenės grupių dalyvavimu sprendimų priėmime. Todėl tikimės, kad ataskaita paskatins viešą diskusiją ir padės sprendimų priėmėjams imtis ne visada lengvų, bet labai reikalingų sprendimų“, - sakė E. Leonaitė.
2024 m. Policijos duomenimis, pernai dėl smurto artimoje aplinkoje buvo gauta daugiau nei 54 tūkst. pranešimų, pradėti 4759 ikiteisminiai tyrimai. Kaip ir ankstesniais metais, beveik trys ketvirtadaliai nukentėjusiųjų buvo moterys (73 proc.), 85 proc. įtariamųjų - vyrai. Priimtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas teikia laikinais apsaugos mechanizmais, tačiau trūksta giluminio sprendimo. 2023 m. įsigaliojęs apsaugos nuo smurto orderis leidžia smurtaujančiam asmeniui išsikelti iš bendrosios gyvenamosios vietos ir nesiriboti su nukentėjusiuoju 15-ai dienų, tačiau jis nesprendžia sisteminės problemos.
Valstybės teisinės sistemos įgyvendinami pokyčiai išlieka būtini. Pavyzdžiui, seksualinio smurto problema reikalauja dėmesio, ir švietimas turi būti pradėtas kuo jaunesniame amžiuje. Remiantis Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, pernai buvo apgręžti 1002 prieglobsčio prašytojai, bandę kirsti Lietuvos sieną tam nepritaikytose vietose; 592 asmenų pilietybė ir kiti duomenys liko nežinomi. Sprendimas nerinkti šios statistikos riboja galimybes padėti dingusių artimųjų ieškantiems asmenims užsienyje. Ataskaitoje pateikta rekomendacija peržiūrėti „apgręžimo“ politiką atsižvelgiant į Lietuvos įsipareigojimus žmogaus teisių ir prieglobsčio teisės srityje bei sudaryti sąlygas prieglobsčio prašymus pateikti nuo karo bėgantiems asmenims.
Nors Lietuvoje pastebimas teisinis pažangos tempas, egzistuoja papildomi iššūkiai. LGBTQ+ bendruomenė susiduria su diskriminacija viešajame gyvenime ir švietimo įstaigose; LGBT+ teisiniai klausimai, pvz., Partnerystės įstatymas, tebėra sprendžiami. Diskriminacija dėl amžiaus išlieka, o neapykantos nusikaltimų bei kalbos problema ir toliau reikalauja prioritetinio dėmesio. Reprodukcinės teisės susiduria su ribotu lytiniu švietimu, informacijos apie kontracepciją trūkumu ir nepakankama jaunimo sveikatos priežiūra. Nėštumo nutraukimas yra legalus, bet prieinamumas paslaugoms tebėra ribotas pažeidžiamoms grupėms.
Taip pat skaitykite: Kinijos socialinės sistemos iššūkiai
Migracijos politika ir pabėgėlių teisės išlieka sudėtingos. Lietuva taiko griežtas priemones migrantams, kartais nesilaikydama tarptautinių žmogaus teisių standartų. Teisės į teisingą teismą srityje išlieka iššūkis: nusikaltimų aukų teisių apsauga yra fragmentuota ir nevienoda regionuose, o nuteistųjų resocializacijos sistema trūksta nuoseklumo. Žmogaus teisių pažeidimai įkalinimo įstaigose kelia susirūpinimą, nors kalinių skaičius mažėja.
Orojudiname užduotį: auginti sąmoningumą apie žmogaus teises Lietuvoje, skatinti dialogą tarp valstybės institucijų, nevyriausybinių organizacijų ir visuomenės, siekiant didesnio skaidrumo ir abipusio supratimo. Tik stiprios pilietinės visuomenės ir aktyvios politikos derinys gali užtikrinti praktinį žmogaus teisių apsaugos standartų įgyvendinimą Lietuvoje.
Kinų muzikantas užmaskuoja žmogaus teisių pažeidimus Sindziange | DW News
KT: Kinijos uigūrų situacijos tarptautinis kontekstas
OHCHR ataskaita ir toliau skatina diskusijas JT Žmogaus teisių taryboje; nariai ragina Pekiną įgyvendinti rekomendacijas ir suteikti laisvę, susisiekti su dingusiais šeimos nariais bei užtikrinti saugų grįžimą. Tokie veiksmai gali būti svarbūs humanitarinės diplomatijos bei tarptautinės teisės kontekstuose, siekiant išsiaiškinti galią ir atsakomybę už galimus nusikaltimus žmoniškumui.
Reikalavimai ir rekomendacijos
- Laiku užtikrinti veiksmus dėl gyvybės apsaugos ir humanitarinės pagalbos galimybių.
- Ištirti visus galimus žmogaus teisių pažeidimus ir užtikrinti teisingą bylos nagrinėjimą.
- Suteikti prieigą prie nemokamos teisinės pagalbos ir užtikrinti lyčių lygybę bei kovą su diskriminacija.
- Stiprinti duomenų apsaugą bei užtikrinti pareigų įgyvendinimą migracijos ir prieglobsčio srityse.
- Didinti visuomenės švietimą apie smurto prevenciją, lyčių lygybę ir žmogaus teises.
Santrauka
Tyrimai rodo, kad žmogaus teisių pažeidimai ir smurtas išlieka daugelyje sričių; būtina toliau stiprinti teisinę bazę, įgyvendinti rekomendacijas, skatinti tarptautinį dialogą ir kurti stiprią pilietinę visuomenę, kuri gali užtikrinti tikrą žmogaus teisių apsaugą Lietuvoje ir tarptautinėje bendruomenėje.
Taip pat skaitykite: Kinijos ekonominė plėtra