Ekonominis sunkmetis Lietuvoje palietė daugelį gyventojų, ypač pensininkus. Vienas iš skaudžiausių sprendimų buvo pensijų sumažinimas.
Kas ir kada buvo sumažinta
Dėl sunkmečio vidutiniškai 5 proc. sumažintos pensijos, kurios pagal Laikinąjį įstatymą mažesnės buvo mokamos dvejus metus, bus pradėtos kompensuoti, kai stabilizuosis valstybės finansai. Nuo sausio 1-osios vidutiniškai 10 proc. mažėja įvairios valstybinės pensijos - taip tikimasi sutaupyti 1,1 mlrd.
Pirmojo (800 litų) ir antrojo (400 litų) laipsnio valstybinės pensijos, kurios paskirtos maždaug 8 tūkst. asmenų, mažinamos 17,5 proc. (beveik 230 litų). Mokslininkų valstybinės pensijos (487 litų), kurias gauna 2875 žmonių, mažėja 13 proc. Nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas, kurių dydis svyruoja nuo 150 litų iki 400 litų, gauna 86 tūkst. žmonių. Mažiausia - 150 litų - pensija mažėja 8 proc. Daugiausiai žmonių gauna 200 litų siekiančią nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją - ji mažės 10 proc., arba 20 litų.
Padidinus pagrindinę pensijos dalį ir 20 proc. sumažinus draudžiamąsias pajamas, senatvės pensijos (tiems asmenims, kurie turi būtinąjį darbo stažą pensijai gauti) sumažės 4,7 proc. (apie 38 litus), išankstinės pensijos - 5 proc. (apie 42 litus), netekto nedarbingumo išmokos - 2,2 proc. (beveik 15 litų), našlaičių pensijos - 6 proc. (17,2 lito), o maitintojo netekimo išmoka - 2,5 proc.
Laikotarpiai ir etapai kompensuojant sumažintas pensijas
Pirmajame etape sunkmečiu sumažintos pensijos pradėtos kompensuoti nedirbusiems pensininkams. Gruodžio mėnesį „Sodra" išmokėjo paskutines pirmojo etapo kompensacijas už krizės metu sumažintas pensijas. Šiemet prasidėjo antrasis per ekonominę krizę sumažintų pensijų kompensavimo etapas, kurio metu sumažinta pensijų dalis buvo grąžinta dirbusiems pensininkams.
Taip pat skaitykite: Ingridos Šimonytės pozicija dėl pensijų
Etapas: Pirmasis 2014 - 2016 gavėjai: Nedirbę pensininkai; suma: daugiau nei 160 mln. eurų. Antrasis 2016 - 2018 gavėjai: Dirbę pensininkai; suma: apie 130 mln. eurų.
„Taip pat šiais metais bus pradėtos mokėti kompensacijos senatvės pensijų gavėjams, kurie 2010-2011 m. dirbo ir dėl to jiems papildomai buvo sumažintos gaunamos pensijos. Iki šių metų birželio 30 d. senatvės pensijų gavėjams bus išmokama 33 proc. praradimų, atsiradusių dėl pensijų mažinimo. 2017 ir 2018 m. pirmojo ketvirčio paskutinį mėnesį atitinkamai bus išmokėta po 33 ir 34 proc.
Jeigu asmeniui priskaičiuota nepriemoka yra ne didesnė kaip 100 eurų, iki 2016 m. birželio 30 d. ji bus išmokama visa iš karto. Senatvės pensijų praradimams dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo kompensuoti iš valstybės biudžeto reikia apie 120,6 mln. eurų.
Politiniai sprendimai ir diskusijos
Artėjant mūšiui Seime dėl pensijų grąžinimo, dirbo ir sunkioji valdžios artilerija. Premjerui Andriui Kubiliui, metus tvirtinusiam, kad krizė jau įveikta, pavyko įtikinti Seimą, kad sunkmetis Lietuvoje dar nesibaigė. Kardinalus nuomonės pokytis buvo reikalingas tam, kad nereikėtų pensijų grąžinti į prieškrizinį laikotarpį.
Seimas priėmė verdiktą: kitais metais pensininkai dar negaus ikikrizinio dydžio pensijų. Valdantiesiems mobilizavus visas jėgas opozicijos siūlymą pavyko atmesti. Balsuoti prieš pensijų grąžinimą į 2009-ųjų lygį išdrįso tik 33 koalicijos atstovai. 37 valdantieji, iš jų net 15 konservatorių, balsuodami susilaikė.
Taip pat skaitykite: Pensinis amžius Lietuvoje
Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas gąsdino, kad, padidinus pensijas, Lietuvai pabrangs skolinimasis, o Europos Komisija nubaus, nebeskirdama paramos iš Sanglaudos fondų. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas priminė, kad ir, be pensijų padidinimo, kitų metų “Sodros” deficitas - 2,6 mlrd. litų, tad bet koks siūlymas jį didinti esą yra populizmas.
Seimas nesutiko į 2008 metų lygį atstatyti nukentėjusiųjų asmenų pensijų politiniams kaliniams bei tremtiniams: už pensijų padidinimą balsavo 27 Seimo nariai, prieš - 15, o susilaikė 40 parlamentarų. Taip pat Seimas nutarė dar metams palikti sumažintas kompensacijas slaugai bei priežiūrai.
Vyriausybės ir „Sodros“ pozicija
Ministrė pabrėžė, kad nuo ateinančių metų, tai yra nuo 2012-ųjų sausio 1 dienos, pensijos jau bus mokamos tokio dydžio, kokios buvo iki sumažinimo. Sprendimas 2010 ir 2011 metais mokėti mažesnes pensijas buvo laikinas ir adaptuotas sunkmečiui. Ministras D. Jankauskas teigė: „Nėra lengvų sprendimų šiuo klausimu. Kiekvienas turime tėvus, senelius ir suprantame, kokia sudėtinga vyresnio amžiaus žmonių situacija.
Vyriausybės nutarime teigiama, kad valstybė įsipareigoja kompensuoti sumažintas pensijas, kai tik tai leis daryti palanki finansinė situacija. Kompensuojant pirmenybė bus teikiama vyresnio amžiaus žmonėms ir tiems, kurie prisiėmė didžiausią sunkmečio naštą, t.y. žmonėms, kurių pensijos buvo sumažintos daugiausiai.
Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius žada 2015 m. kompensuoti sumažintas Lietuvos gyventojų pensijas. Pasak jo, iki kitų metų gegužės 1 d. „Pensijos yra atstatytos jau šiais metais. O pensijų kompensavimo mechanizmas bus pateiktas ateinančiais metais. (...) Nuo 2015 m. planuosime pradėti grąžinti sumažintas pensijas.
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija pensininkams
Teisinis vertinimas ir Konstitucinio Teismo vaidmuo
Trečiadienį, sausio 4 d., 9 val. 30 min. Konstitucinis Teismas rengia viešą teisminį posėdį, kuriame nagrinėjamas teisės aktų, kuriais buvo sumažintos senatvės ir valstybinės pensijos, ir įstatymo nuostata, pagal kurią 1995-2002 m. neišmokėtų pensijų dalies išmokėjimas dirbusiems pensininkams nukeltas iš 2010 m. Šioje byloje sujungti 39 prašymai.
Pareiškėjai abejoja, ar įstatymų leidėjas tinkamai laikėsi Konstitucijos, kai, neišskirdamas jokių kitų sąlygų, remdamasis vien asmens darbinės veiklos vykdymu, numatė dirbantiems asmenims pensijas sumažinti daugiau nei tiems asmenims, kurie nevykdo darbinės veiklos. Pareiškėjai teigia, kad įstatymų leidėjas, pertvarkydamas pensijų sistemą taip, kad pakeičiami pensinio aprūpinimo pagrindai, privalo numatyti pakankamą pereinamąjį laikotarpį.
Pensijų sistemos pertvarkos planai
Vyriausybės programoje pensijų sistemos pertvarkai yra skiriamas nemenkas dėmesys. Vyriausybė įsipareigoja nustatyti 4 pakopų pensijų sistemą, ją sudarytų tokios dalys: pagrindinė visiems vienoda ir indeksuojama pensija iš valstybės biudžeto; valstybinio socialinio draudimo einamųjų įmokų pensija, kuri mokama apskaitos vienetų pagrindu ir indeksuojama; profesinė kaupiamoji pensija, finansuojama savanoriškai darbdavio ir asmens; dabartinės II ir III pakopos pensijų kaupimo sistemos, įsipareigojant įvertinti jų veiksmingumą ir tobulinimo galimybes.
Programoje pasižadama įvertinti galimybes, iki bus pertvarkyta pensijų sistema, skirti Valstybės socialinio draudimo fondui valstybės biudžeto asignavimus iš valstybės biudžeto mokamoms įmokoms į II pakopos pensijų fondus. Vyriausybės programos įgyvendinimo plane pensijų sistemos tobulinimo darbai yra konkretizuojami numatant jų įgyvendinimo terminus, dauguma darbų lieka 2018 metų pabaigai - 2019 metams.
Ministras teigė, kad svarbiausias laukiančios reformos tikslas - pertvarkyti socialinio draudimo ir pensijų kaupimo sistemą taip, kad ji taptų skaidresnė ir teisingesnė, kad žmonės galėtų ja pasitikėti labiau nei šiandien, taip pat atskirti socialinį draudimą nuo socialinės paramos. Jis atskleidė, kad planuojama socialinio draudimo ir pensijų sistemos reforma apims pensinio amžiaus ilginimą ir dalies pensijų išskyrimą iš draudimo sistemos ir mokėjimą jas iš valstybės biudžeto.
Iššūkiai ir perspektyvos
Specialistai sutaria, kad dabartinė pensijų sistema yra netvari ir negyvybinga. Demografai skelbia, kad Lietuvoje sparčiai daugėja pensininkų, bet mažėja gimstamumas bei dirbančiųjų skaičius. Dr. Gitanas Nausėda tiksliai pastebėjo, kad Lietuvos gyventojų pajamos yra palyginti mažos šiandieniniams poreikiams, todėl sudėtinga pasirūpinti būsimais poreikiais senatvėje.
2017 metų Europos Komisijos ataskaitoje apie Lietuvą vienareikšmiškai teigiama, kad Lietuvoje mokesčių sistema dėl jos riboto progresyvumo neefektyviai mažina pajamų nelygybę, kad didelė pajamų nelygybė kenkia ekonomikos augimui, skatina didelę emigraciją, kad Lietuva nesusidoroja su jau nuo 2012 metų didėjančia pajamų nelygybe, aukštu skurdo lygiu, ypač neįgaliųjų ir pensininkų.
Iš kitos pusės, akivaizdu, kad kai kurių valdančiosios koalicijos atstovų revoliucingos kalbos apie pensijų kaupimo fondų pertvarką ar net II pakopos naikinimą susiduria su tokio veiksmo teisinio įmanomumo klausimu. Kaip yra 2012, 2014 metais paaiškinęs Konstitucinis Teismas, asmens teisė į kaupimo fonduose jau sukauptas lėšas sietina su jo nuosavybės teisių apsauga.
„Sodros“ duomenys ir prognozės
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba („Sodra“) prognozuoja, kad vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, padidės beveik 9 proc. (68 litais) iki 836 litų. „Sodra“ skaičiuoja, jog šiam tikslui prireiks 495 mln. „Sodra“ skaičiuoja, jog pensijų atkūrimas į prieškrizinį lygį palies apie 447 tūkst. senatvės pensininkų, apie 86 tūkst. netekto darbingumo (invalidumo) pensininkų ir apie 239,3 tūkst.
Planuojama, kad bendros „Sodros“ išmokos pensijoms kitąmet sieks 8,201 mlrd. litų, arba 6,9 proc. daugiau nei 2011 metais. „Sodros“ deficitas 2012 metais sieks 2,311 mlrd. litų - planuojamos pajamos turėtų siekti 11,29 mlrd. litų, o išlaidos - 13,602 mlrd. litų. Siekiant sumažinti „Sodros“ išlaidas, dar metams - iki 2013 metų atidėtas palankesnės pensijų apskaičiavimo tvarkos įsigaliojimas. Tai leis „Sodrai“ sutaupyti apie 130 mln.
Pasiūlymai, siūlyti ir svarstyti
Buvo siūloma paankstinti senatvės ir valstybinės pensijos kompensavimą, išmokant didesnę dalį kompensuojamosios sumos anksčiau. R. Baškienės duomenimis, įstatymo įgyvendinimui 2017 metais papildomai reikės apie 41,6 mln. Eur. Tačiau atitinkama suma sumažės lėšų poreikis 2018 metams.
Pasiūlymai ir nuomonės dėl pensijų didinimo: Opozicija kritikavo antrąjį biudžeto variantą, teigdama, kad nuo tokių projektų “per nugarą turėtų eiti pagaugai”. Pasak jo, 2011-aisiais didinti išlaidas ir deficitą nėra jokių galimybių. Anot jo, šiemet viešųjų finansų išlaidos pajamas viršys 8 mlrd. litų, kitais metais skirtumą siekiama sumažinti iki maždaug 5,5 mlrd. litų.
Delfi interviu – Teodoras Medaiskis. Kiek Lietuvoje reikės dirbti iki pensijos?
Pagrindiniai pensijų pokyčiai 2009-2015 metais
| Metai | Pokytis | Poveikis |
|---|---|---|
| 2009 | Pensijų mažinimas dėl ekonominės krizės | Vidutiniškai 5-10% sumažėjo pensijos |
| 2012 | Planuojamas kompensavimas nuo sausio 1 d. | Specialus įstatymas dėl kompensavimo būdo |
| 2015 | Vyriausybės pažadai kompensuoti sumažintas pensijas | Pradėti grąžinti sumažintas pensijas |
Praktiniai patarimai pensininkams
- Pensija paprastai vadinama senatvės pensija arba valstybinio socialinio draudimo („Sodros“) pensija. Tai yra fiksuota pinigų suma, kuri kas mėnesį mokama pensijos gavėjui.
- „Sodra“ moka ne tik senatvės, bet ir kitų rūšių socialinio draudimo pensijas. Be to, kai kuriems gyventojams priklauso valstybinės pensijos, mokamos ne iš „Sodros“, bet valstybės biudžeto.
- Kas ir kada gaus vieną ar kitą pensiją, priklauso nuo žmogaus amžiaus, darbo stažo, mokėtų įmokų ir kt.
- Pensija skiriama ir mokama tik tuo atveju, jeigu žmogus dėl jos pateikia prašymą „Sodrai“; tai galima padaryti internetu arba užsukus į „Sodros“ skyrių.
- Dėl senatvės pensijos skyrimo į „Sodrą“ reikėtų kreiptis likus 3 mėnesiams ar mažiau iki sukaks pensijos amžius arba bet kuriuo metu vėliau.