Narkomanija yra liga, kuri išsivysto dėl trumpalaikio ar sistemingo narkotinių medžiagų vartojimo ir kuri nesirenka žmonių pagal amžių, lytį, išsilavinimą ar socialinę padėtį. Tai didžiulis ir rimtas iššūkis ne tik valstybės institucijoms, susijusioms su narkomanijos problemos sprendimu, bet ir reali grėsmė visai visuomenei.
Apibrėžimas, mastas ir aktualumas
Specialioje literatūroje narkomanija apibrėžiama kaip „dėl ilgesnio ar trumpesnio narkotinių medžiagų vartojimo kylanti liga, kuriai būdinga didėjanti tolerancija narkotikui, psichologinė ir fizinė priklausomybė nuo jo, besivystantys saviti psichikos pakitimai“. Kontroliuojamos medžiagos yra įvardintos 1961 m. Jungtinių Tautų Bendrojoje narkotinių medžiagų konvencijoje.
Nelegalus narkotikų vartojimas bei prekyba - nesustabdomai plintantis pasaulinio masto reiškinys, darantis žlugdantį poveikį visuomenės sveikatai, saugumui ir stabilumui. Pasaulyje neteisėta mažmeninė prekyba narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis sudaro apie 320 mlrd. JAV dolerių.
Atlikti tyrimai rodo, kad narkotikų vartojimas - pagrindinė Europos jaunimo mirčių priežastis. Tyrimai rodo, kad Europoje nuo narkotikų perdozavimo kas valandą miršta žmogus. Tiesioginis mirštamumas dėl narkotikų dažniausiai susijęs su opioidais.
Priežastys: biologiniai, psichologiniai ir socialiniai veiksniai
Iš tikrųjų narkomaniją sukelia daugybė įvairių tarpusavyje susijusių priežasčių, kurios gali būti biologinės, psichologinės ir socialinės. Biopsichosocialinis modelis teigia, kad jų kilmę lemia tiek biologiniai (genetiniai), tiek psichologiniai bei socialiniai veiksniai.
Taip pat skaitykite: Kova su smurtu ir narkomanija
- Biologinės priežastys: narkomanijos vystymasis priklauso nuo vartojamos medžiagos cheminės struktūros, individualių organizmo ypatybių. Tam tikra medžiaga sąveikauja su atitinkamais receptoriais, pvz.: opioidai jungiasi su μ opioidiniais receptoriais, stimuliatoriai slopina atgalinį dopamino sugrąžinimą neuronų jungtyse ir t.t.
- Psichologinės priežastys: būsimiems narkomanams būdingos tokios charakterio savybės kaip nestabilumas, impulsyvumas, psichinis nebrandumas, nesusiformavusios aukštosios emocijos. Jie neturi atsakomybės jausmo, ieško neįprastų pojūčių, malonumų.
- Socialiniai ir kultūriniai veiksniai: draugų įtaka, narkomanijos mada, smalsumas, gyvenimo sunkumai, šeimos dinamika (tėvų elgesys, nesusikoncentruotas dėmesys vaikui), prieinamumas prie narkotikų. Prieinamumo hipotezė teigia, jog kuo didesnis visuomenės prieinamumas prie narkotikų, tuo labiau žmonės linkę juos vartoti.
Kita svarbi priežastis yra tai tėvų elgesys su vaikais: jeigu tėvai mažai domisi savo vaikais, palieka jiems per daug laisvės, nekontroliuoja, kaip jų vaikai leidžia laiką, tuo atveju vaikai būna labai greitai įtraukti į grupę jaunimo, kuri yra linkusi vartoti kvaišalus.
Paauglių ir jaunimo ypatumai
Pradžia dažnai siejama su noru imponuoti arba prilygti draugams (grupės įtaka), smalsumu ar sekant svaiginimosi mada. Paaugliai bando tai, kas jiems uždrausta - rūkyti, vėliau - gerti alkoholį; tai skatina jų artėjimą prie narkotikų. Būtent čia slypi viena didžiausių paauglystės iliuzijų - „man taip neatsitiks“.
Pražūtinga tokių pirmųjų bandymų pasekmė yra ta, kad paauglys stebėdamas save ar savo draugus pirmojo apsvaigimo metu ir po jo pamato, kad nieko baisaus neatsitiko, kas sudaro nuostatą, kad „vienas kartas - nieko tokio“ ir veda prie tolesnių bandymų.
Fiziologija ir mechanizmai
Bet kokios narkotinės medžiagos - ar jos yra įkvepiamos, ar praryjamos, ar suleidžiamos į veną - patenka į kraują, nukeliauja iki smegenų ir pakeičia tarpinių medžiagų (mediatorių) veikimą. Narkotikai kaip cheminės medžiagos veikia būtent šių tarpinių medžiagų išsiskyrimą.
Vienas iš svarbių mediatorijų yra endorfinai, reguliuojantys malonumo-skausmo signalus. Cheminės medžiagos, panašios į endorfinus (pvz., morfijus, opijus, heroinas), veikia stipriau nei natūralūs endorfinai, sukelia stiprų malonumą ir griauna natūralią endorfinų sistemą.
Taip pat skaitykite: Bėgimas nuo gyvenimo
Kitos medžiagos, pvz., kokainas, amfetaminai, ekstazi veikia serotoniną, kuris yra atsakingas už energijos lygio reguliavimą. Dėl to vartojantis žmogus jaučiasi žvalus, aktyvus, gali padidėti agresyvumas ar lytinis potraukis.
Priklausomybės vystymasis: psichinė ir fizinė priklausomybė
Formuojasi psichinė priklausomybė, atsiranda noras nuolat ar periodiškai vartoti narkotiką, pasiekti tam tikrus pojūčius ar pašalinti nemalonius jutimus. Psichinė priklausomybė gali atsirasti jau po pirmo bandymo, pasireiškia nenugalimas noras naudoti psichoaktyviąją medžiagą, galvoje nuolat sukasi mintys apie narkotiką.
Vėliau išsivysto fizinė priklausomybė, persitvarko viso organizmo funkcijos, nutraukus narkotiko naudojimą atsiranda abstinencijos sindromas. Esant opioidinei narkomanijai, galima „sausa abstinencija”, kai nutraukimo simptomai pasireiškia praėjus kelioms savaitėms ar net mėnesiams po paskutinio naudojimo.
Išauga organizmo tolerancija narkotikui, norint pasiekti norimą efektą reikalingos vis didesnės dozės. Tada narkomanas vartoja viršijančias terapines, net mirtinas, dozes. Ligai pažengus tolerancija krenta, narkomanas nebepakelia ankstesnių dozių, tada dažnai pasitaiko perdozavimai.
Simptomai ir pirmoji reakcija
Pagrindinis simptomas - tai euforijos formavimasis. Pradėjus vartoti narkotiką iš pradžių gali pasireikšti apsauginės reakcijos: pykinimas, vėmimas, prakaitavimas, galvos svaigimas. Tačiau po keletą kartų ši reakcija išnyksta.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties įtaka narkotikų vartojimui
Naudojant kai kurias medžiagas, pvz.: marichuaną, svarbus išankstinis nusistatymas. Psichinė priklausomybė pasireiškia nenugalimu noru naudoti psichoaktyviąją medžiagą, galvoje nuolat sukasi mintys apie narkotiką.
Pasekmės sveikatai
Vartojant narkotikus smarkiai krenta kūno masė. Išsivysto odos pažeidimai, pūliniai. Venos sustorėja, aplink jas lieka daugybinių randų, likusių po uždegiminių procesų. Nagai ir plaukai sausi, lūžinėja, dantis pakenkia ėduonis.
Vystosi somatinės komplikacijos: plaučių, bronchų, inkstų uždegimai, didelė tikimybė užsikrėsti infekciniu kepenų uždegimu, AIDS. Vartojant narkotikus gali išsivystyti psichozės su regos, klausos haliucinacijomis, psichomotoriniu sujaudinimu, nuotaikos sutrikimais. Sutrinka dėmesio koncentracija, pablogėja atmintis, sunkiais atvejais vystosi protinis atsilikimas.
Socialinės pasekmės ir elgesio pakitimai
Pakinta asmenybė: siaurėja interesų ratas, išnyksta kaltės, gėdos, atsakomybės jausmas. Ilgainiui toks žmogus visai nebegali dirbti. Narkomanas dažnai meluoja, apgaudinėja, manipuliuoja sau artimais žmonėmis tam, kad gautų narkotikų ar pinigų jiems nusipirkti.
Nelegalus narkotikų vartojimas bei prekyba lemia nusikalstamumą, viešąją nesaugą ir turi neigiamą poveikį visuomenės vertybėms bei pasitikėjimui. Socialiniai veiksniai, didelis pelnas gaunamas iš narkotikų verslo, narkotikų pasiūla bei paklausa lemia narkomanijos plitimą ir su tuo susijusį nusikalstamumą.
Specialios problemos: „nauji“ psichoaktyvūs produktai
Ataskaitoje pažymima, kad ypač didelį nerimą kelia tai, kad tradiciniai narkotikai keičiami „naujaisiais“. Ataskaitoje pažymima, kad tokių naujų medžiagų skaičius siekia per 350, vien per pastaruosius ketverius metus užregistruota 250. Dėl nepakankamos informacijos apie „naujuosius“ narkotikus ne visuomet pavyksta nustatyti tikrąją apsinuodijimo priežastį ir išgelbėti apsinuodijusiojo gyvybę.
Epizodinis vartojimas, vartojimo modeliai ir prognozė
Paprastai narkomanija prasideda nuo epizodinio medžiagos vartojimo, kartais psichinė priklausomybė susiformuoja jau po pirmo mėginimo. Galimas periodinis vartojimas, tada potraukis atsiranda staiga, pasibaigus narkotizacijos ciklui, potraukis išnyksta keletui dienų. Prognozė mažiau palanki, kai narkotinė medžiaga vartojama kasdien.
Nustatyta, kad po 4 metų 27 proc. pacientų būna stabilus pagerėjimas. Tačiau bendra tendencija rodo, jog tiesioginių mirčių dėl narkotikų nedaugėja, visgi kai kuriose šalyse jų skaičius viršija Europos rodiklius.
Prevencija, gydymas ir reabilitacija
Nevartoti jokių narkotikų, nes ir po vieno karto gali atsirasti psichinė priklausomybė. Vienam mesti vartoti narkotikus yra labai sunku, todėl rekomenduojama kreiptis į patyrusį specialistą. Gydant narkomaniją svarbus artimųjų palaikymas.
Iš pradžių malšinamas abstinencinis sindromas, taikomos detoksikacinės priemonės. Paprastai tai atliekama ligoninėje. Esant opioidinei narkomanijai galima detoksikacija metadonu, klofelinu, karbamazepinu. Perdozavus opioidų, skiriamas naloksanas, naltreksonas. Taip pat gali būti skiriamos lašinės infuzijos, raminantys, nuskausminantys medikamentai, neuroleptikai, vitaminai ir kt.
Po narkotikų nutraukimo būtina ilgalaikė reabilitacija. Reabilitacijos bendruomenėse vykdomų programų trukmė iki 18 mėn. Taikomas individualus ir grupinis konsultavimas, formuojami darbo įgūdžiai, organizuojamas laisvalaikis. Sukurta 12 žingsnių programa.
Žalos mažinimo ir viešosios politikos priemonės
EMCDDA ir PSO derina ir koordinuoja duomenų rinkimą, dalijasi informacija ir analizuoja rodiklius, kuria strategijas ir veiksmų planus. Bendros pastangos būtinos, nes kovodamos su šia problema pasaulio valstybės bendradarbiauja ir dirba išvien.
Bendras užsikrėtimo ŽIV vartojant narkotikus atvejų skaičius mažėja dėl žalos mažinimo programų. Kovojant su išplitusia tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų ŽIV epidemija ir toliau turi būti kryptingai vykdomos žalos mažinimo programos, kad ŽIV, hepatitas B, hepatitas C neišplistų dar plačiau.
Prevencijos poreikis ir teisės aktų reglamentavimas
Temos aktualumas akcentuojamas ir teisės aktuose: narkomanijos prevenciją reglamentuoja tarptautinės sutartys bei Lietuvos Respublikos teisės aktai. Nustatyta, kad atskiiri šios temos aspektai nagrinėjami moksliniuose leidiniuose, tačiau prevencija pataisos įstaigose ne visada pakankamai išvystyta.
Susidariusi situacija reikalauja naujų darbo formų bei glaudesnio ir labiau integruoto įvairių institucijų bei visuomenės veiklos. Privaloma keisti visuomenės elgesį, pašalinti priežastis ir tai reikia daryti organizuotai, sistemingai, derinant siekius ir galimybes.
Duomenys ir statistika (Lietuva)
2012 m. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento tyrimo duomenimis, Lietuvoje kanapių vartojimo lygis siekė 10,5 proc., o kanapės išlieka populiariausiu narkotiku Europoje. 2011 m. duomenimis, kanapes bent kartą gyvenime vartojo 21 proc. 15-16 m. amžiaus paauglių.
Analizuojant laisvės atėmimo vietas, nustatyta, kad 1999-2006 m. tarp kalintųjų, sergančių priklausomybe nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, procentas išaugo (nuo 6,6 proc. iki 19,1 proc.). Nustatyta, kad pagrindinės narkotinės medžiagos, vartojamos laisvės atėmimo vietose, yra opioidai, o net 86,6 proc. vartojamų medžiagų yra vartojamos injekciniu būdu.
| Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| Bent kartą gyvenime vartojusių kanapes (ES, 15-64 m.) | 21,7% |
| Lietuva - kanapių vartojimo lygis | 10,5% |
| Narkotikų perdozavimo mirtingumas Europoje | 17 mirties atvejų 1 mln. gyventojų |
| Lietuva - mirtingumas nuo narkotikų perdozavimo | 34,7 (1 mln.) |
Rekomendacijos
- Nevartoti jokių narkotikų, nes ir po vieno karto gali atsirasti psichinė priklausomybė.
- Vienam mesti vartoti narkotikus yra labai sunku, todėl rekomenduojama kreiptis į patyrusį specialistą.
- Taikyti kompleksines prevencijos priemones: šeimos stiprinimas, mokyklinė prevencija, jaunimo įtrauktis į prasmingą veiklą, žalos mažinimo programos.
- Užtikrinti prieinamą gydymą, detoksikaciją ir ilgalaikę reabilitaciją bei palaikymą po gydymo.
Prevencijos ir gydymo veiksmingumas priklauso nuo tikslaus teisės aktų nuostatų ir teorijos suvokimo bei jų praktinio taikymo derinimo, sudarančio sąlygas efektyvesniam prevencijos vykdymui.
tags: #narkomanija #kaip #socialinis #reiskinys