Katarakta yra viena dažniausių regėjimo netekimo priežasčių. Tai akių liga, kuomet rega nusilpsta dėl lęšiuko sudrumstėjimo. Dažniausiai katarakta kamuoja vyresnio amžiaus žmones.
Kataraktos esmė, priežastys ir simptomai
Lęšiukas susideda iš vandens ir baltymų. Kartais baltymai susijungia į gniužulėlius, todėl pablogėja regėjimas. Pradinėse stadijose katarakta gali nesukelti problemų, tačiau laikui bėgant ji gali plėstis ir apimti vis daugiau lęšiuko. Įgimta katarakta atsiranda ankstyvame amžiuje dėl įvairių paveldimų ligų, tačiau neretai aiškios priežasties nenustatoma. Įgyta katarakta vystosi vyresniame amžiuje su amžiumi prasidėjus lęšiuko baltymų degradacijai.
Lęšiuko drumstėjimą gali paskatinti kai kurie vaistai, toki kaip gliukokortikoidai ar chemoterapiniai medikamentai, o taip pat ultravioletiniai, infraraudonieji bei jonizuojantys spinduliai, rūkymas ir alkoholio vartojimas. Įgyta katarakta gali išsivystyti po akių traumos arba sergant kai kuriomis sisteminėmis ligomis, kurios sukelia medžiagų apykaitos sutrikimus, kaip pavyzdžiui cukrinių diabetu, hipokalcemija, galaktazemija ir pan.
Pagrindiniai kataraktos simptomai, kuriuos pastebi pacientai: Regėjimo aštrumo palaipsnis mažėjimas - matymas darosi tarsi per rūką, ar nešvarų stiklą. Palaipsniui regėjimas gali prastėti iki visiško aklumo, kai akis tik jaučia šviesą, bet nieko neįžiūri. Padidėjęs jautrumas ryškiai šviesai - ryški kontrastuojanti šviesa pradeda akinti ir erzinti, atsiranda šviesos ratilai apie šviesos šaltinius. Akinimas vairuojant ar ryški saulės šviesa tampa problema. Palaipsniui išblunka spalvos, be blyškių spalvų vaizdas gali įgauti daugiau gelsvo atspalvio. Dvejinimasis žiūrint viena akimi. Pablogėja matymo kontrastas - darosi sunku skaityti smulkesnį raštą, ypač spalvotame fone. Refrakcijos pokyčiai - susidariusios drumstys gali keisti ir lęšiuko refrakcines savybes, todėl progresuoja trumparegystė ar toliaregystė, darosi „sunku prisitaikyti akinius”.
Šie simptomai - tai tik dalis galimų regėjimo sutrikimų formuojantis kataraktos drumstims lęšiuke. Pacientai dažniausiai pastebi ir atkreipia dėmesį tik į keletą iš jų. Kokie simptomai dominuoja priklauso nuo kataraktos tipo, drumsčių lokacijos ir kiekio. Išoriškai kataraktą artimieji gali įtarti, kai išsiplėtusiame vyzdyje, kuris įprastai yra juodos spalvos, kartais matosi pilkšvos, balkšvos ar net gelsvos spalvos drumstis, galimi ir šviesos atspindžio skirtumai tarp akių.
Taip pat skaitykite: Pooperacinė priežiūra po kataraktos
Kataraktos gydymas ir operacija - pagrindiniai aspektai
Deja, vaistų, kurie išgydytų kataraktą, nėra. Vienintelis efektyvus gydymas, galintis sugrąžinti regėjimą, yra kataraktos operacija. Kataraktos operacija yra neskausminga. Kataraktos operacija ne tik pagerina matymą bei gyvenimo kokybę, bet ir padeda išvengti nelaimingų atsitikimų, kuriuos gali sukelti prastas regėjimas.
Kataraktos operacija - tai procedūra, kurios metu pašalinamas drumstas natūralus akies lęšiukas ir pakeičiamas dirbtiniu. Naudojamos modernios technologijos - fakoemulsifikacija, kurios dėka atlikus labai mažą pjūvį ragenoje kataraktos pažeistas lęšiukas susmulkinamas ultragarso pagalba ir išsiurbiamas, o į jo vietą įdedamas naujas dirbtinis lęšis.
Kataraktos operacija dažniausiai atliekama ambulatoriškai, todėl nereikia gultis į stacionarą (ligoninę), o pacientai grįžta namo tą pačią dieną. Po operacijos gijimo laikotarpis priklauso nuo paciento sveikatos ir atidumo laikantis gydytojo rekomendacijų. Dažniausiai jau po 1 mėnesio nėra jokių apribojimų įprastinei veiklai.
Operacijos eiga - žingsnis po žingsnio
- Pirminė konsultacija - pacientui atliekami išsamūs akių tyrimai, siekiant įvertinti akies būklę ir parinkti tinkamą lęšį.
- Pasiruošimas operacijai - po konsultacijos reikia susisiekti su šeimos gydytoju ir atlikti priešoperacinius tyrimus bei gauti siuntimą su išvadą apie bendrą paciento sveikatos būklę, vartojamus medikamentus ir galimybę atlikti chirurginę operaciją.
- Reikalingi įprastiniai priešoperaciniai tyrimai: bendras kraujo tyrimas, gliukozės kiekis kraujyje, elektrokardiograma (EKG), kraujo krešėjimo rodikliai, bendras šlapimo tyrimas, krūtinės ląstos rentgenograma (pagal indikacijas).
- Operacijos eiga - atvykus operacijai pradžioje vyksta pasiruošimas: lašinami vaistai į akį ir skiriami kiti priešoperaciniai medikamentai. Operacijos metu naudojant nejautrą, atlikus mažą 2,2-2,4 mm pjūvį ragenoje, ultragarsinio zondo pagalba susmulkinamas ir pašalinamas drumstas lęšiukas bei injektoriaus pagalba implantuojamas dirbtinis lęšiukas. Operacija paprastai trunka apie 15-30 minučių.
- Pooperacinė konsultacija - kitą dieną po operacijos reikia atvykti į kliniką konsultacijai, kurios metu nuimamas tvarstis, apžiūrima operuota akis, patikrinamas regėjimas.
- Pooperacinis laikotarpis - po operacijos pacientui rekomenduojama kelias savaites vengti didesnio fizinio krūvio, neliesti akies ir naudoti paskirtus akių lašus.
Dirbtiniai lęšiai - tipai ir pasirinkimas
Kataraktos operacijos metu vietoje sudrumstėjusio naturalaus lęšiuko implantuojami dirbtiniai lęšiai, kurie atstato šviesos pralaidumą į akies tinklainę. Yra keli pagrindiniai pagal optines savybes dirbtinių lęšių tipai:
- Monofokaliniai lęšiai (vieno židinio) - užtikrina ryškiausią matymą vienam regėjimo nuotoliui, dažniausias pasirinkimas - regėjimui į tolį, todėl reikalingi akiniai artimam atstumui.
- Praplėsto židinio (EDOF) - šie lęšiukai turi praplėstą regėjimo gylio zoną, todėl pacientas gali gerai matyti ne tik į tolį, bet ir vidutiniu, ištiestos rankos atstumu (apie 60cm). Skaitymui su šiais lęšiais reikalingi akiniai.
- Multifokaliniai lęšiai (daugiažidininiai) - suteikia galimybę gerai matyti įvairiais atstumais: tiek arti, tiek vidutiniu atstumu, tiek į tolį, todėl dažniausiai akiniai po operacijos nereikalingi.
- Toriniai lęšiai - skirti pagerinti regėjimo aštrumą pacientams, turintiems astigmatizmą. Šie lęšiai užtikrina geresnį regėjimą be papildomų astigmatizmą koreguojančių priemonių.
Šiuolaikiniai kokybiški lęšiai turi geras optines savybes. Juos galima implantuoti per minimalų 2,2-2,4mm pjūvį, nes yra minkšti ir sulankstomi. Kuo mažesnis operacinis pjūvis, tuo mažiau traumuojama akis, tuo saugesnis, lengvesnis ir trumpesnis pooperacinis gijimo laikotarpis. Kokybiški pasaulinio mastu pripažintų gamintojų lęšiai turi apsauginius filtrus nuo kenksmingų ultravioletinių spindulių, geriau fiksuojasi ir tvirčiau laikosi akyje, turi mažesnę antrinės kataraktos vystymosi ir kitų komplikacijų riziką.
Taip pat skaitykite: Kataraktos gydymas pensininkams Lietuvoje
Kada reikia operuoti ir kokios pasekmės, jei nedaryti operacijos?
Kataraktos operacija reikalinga tuomet, kai katarakta pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui - vairavimui, skaitymui, darbinei veiklai ar kitiems gero regėjimo reikalaujantiems užsiėmimams. Pagrindinis kriterijus - suprastėjęs matymas, dėl kurio pablogėja gyvenimo kokybė ir atsiranda trukdžių atlikti kasdieninę veiklą.
Jei katarakta nėra gydoma, regėjimas ir toliau blogėja, o tai gali sukelti: nuolatinį regos praradimą, kasdienio gyvenimo apribojimus, traumų riziką, socialinę saviizoliaciją, psichologines problemas. Ilgai laukiant, pažeistas lęšiukas kietėja, operacija tampa sudėtingesnė, labiau traumuojanti akį bei padidėja pooperacinių komplikacijų rizika. Dėl to gali būti didesnis akies traumatizavimas operacijos metu, ilgesnis gijimo laikotarpis ir prastesnis regėjimas po operacijos.
Pooperacinis laikotarpis ir nedarbingumo trukmė
Kataraktos operacija dažniausiai atliekama dienos chirurgijos sąlygomis, todėl pacientai tą pačią dieną po procedūros grįžta į namus. Tai sukuria klaidingą įspūdį, kad sveikimas yra momentinis procesas. Nors chirurginiu požiūriu pjūviai yra itin maži ir užgyja greitai, akies viduje vyksta biologiniai procesai, reikalaujantys ramybės. Paprastai gydytojai rekomenduoja po operacijos pailsėti nuo kelių dienų iki dviejų savaičių, priklausomai nuo paciento atliekamo darbo pobūdžio. Sprendimas, kiek laiko reikia nedarbingumo, labai priklauso nuo jūsų darbo specifikos.
Ofiso darbuotojai, kurie didžiąją laiko dalį praleidžia prie kompiuterio, gali pajusti diskomfortą jau po kelių valandų darbo dėl padidėjusio akių nuovargio. Fizinis darbas: Jei jūsų darbas susijęs su sunkių daiktų kėlimu, pasilenkimais ar staigiais judesiais, rekomenduojama nedirbti bent 1-2 savaites. Darbas su kompiuteriu: Nors tai neatrodo fiziškai varginantis darbas, mirksėjimo dažnis dirbant prie ekrano sumažėja, todėl akys greičiau džiūsta. Darbas lauko sąlygomis: Vėjo, tiesioginių saulės spindulių ar dulkių poveikis operuotai akiai gali sukelti dirginimą.
Pirmosios 24-48 valandos po operacijos yra skirtos poilsiui. Būtina vengti bet kokios veiklos, kuri gali sukelti akies traumą ar infekciją. Tai reiškia, kad reikia vengti praustis po dušu taip, kad vanduo ar muilas patektų į akis, netrinti akių ir nedalyvauti aktyvioje veikloje. Pirmoji savaitė yra aktyvaus gijimo fazė. Pacientas turi griežtai laikytis akių lašinimo režimo, kurį paskyrė chirurgas. Antroji savaitė: regėjimas palaipsniui tampa aiškesnis. Dauguma pacientų jau jaučiasi galintys grįžti prie lengvų kasdienių darbų.
Taip pat skaitykite: pooperacinė priežiūra ir nedarbingumas po kataraktos šalinimo
Dauguma specialistų rekomenduoja nevairuoti bent pirmąsias 24 valandas po operacijos, kol praeis sedacijos poveikis ir stabilizuosis regėjimas. Vėliau vairuoti galima tuomet, kai jaučiatės užtikrintai, o gydytojas vizito metu patvirtina, kad akies būklė stabili. Nėra griežto draudimo skaityti ar žiūrėti televizorių, tačiau akis gali būti pavargusi. Rekomenduojama riboti tokio pobūdžio veiklą pirmas kelias dienas, jei jaučiate diskomfortą ar akių įtampą. Sunkus fizinis krūvis yra griežtai ribojamas bent 2-4 savaites.
Pooperacinės „raudonosios vėliavos“
- stiprus skausmas operuotoje akyje;
- staigus regėjimo blogėjimas;
- stiprus paraudimas ar pūlingas išskyros;
- ūmus regos lauko pokytis ar dvigubas matymas, kuris anksčiau nebuvo būdingas.
Tokiu atveju būtina nedelsiant susisiekti su oftalmologu. Visada turėkite kontaktinį telefoną savo oftalmologo klinikos, kurioje buvo atlikta operacija. Jei kyla bent menkiausia abejonė dėl akių būklės, geriau paskambinti ir pasikonsultuoti, nei laukti ir rizikuoti komplikacijomis.
Nedarbingumo pažymėjimas (biuletenis) po kataraktos operacijos
Gydantis gydytojas diagnozavęs ligą, išduoda elektroninį nedarbingumo pažymėjimą („biuletenį“). Jame nurodomas laikino nedarbingumo laikotarpis, t. y. laikotarpis, kuriam esate atleidžiamas nuo darbo dėl ligos ar po operacijos. Nedarbingumas yra ne tik poilsis nuo darbo, tai laikas jūsų organizmui susigrąžinti pusiausvyrą. Būkite kantrūs: jūsų akims reikia laiko prisitaikyti prie naujo, dirbtinio lęšiuko.
Asmeniui nepertraukiamai sergant ilgiau kaip 122 kalendorines dienas, taip pat ilgiau kaip 153 kalendorines dienas su pertraukomis per pastaruosius 12 mėn., gydančio gydytojo sprendimu jis siunčiamas į gydytojų konsultacinę komisiją (GKK), kuri sprendžia dėl tolesnio asmens gydymo ir jo laikinojo nedarbingumo. Ji gali nuspręsti tęsti nedarbingumą arba siųsti žmogų dalyvumo lygiui nustatyti į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą (ANTAA).
Esant poreikiui, sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsult... (teksto dalis turi būti aptarta su gydytoju ar ligoninės administracija dėl specifiškesnių procedūrų).
Paciento teisės ir finansiniai aspektai kataraktos operacijoje
Visos kataraktos operacijos atlikimo sąnaudos yra apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis, todėl iš pacientų negali būti reikalaujama akių lęšiukų įsigyti patiems. Dėl akies lęšiuko keitimo operacijos pacientai, turintys siuntimą akies lęšiuko keitimo operacijai, gali kreiptis į bet kurią viešąją ar privačią gydymo įstaigą, sudariusią sutartį su ligonių kasa dėl kataraktos operacijų.
Gydymo įstaigai ligonių kasos sumoka nustatytą bazinę kainą už operaciją, į kurios kainą įskaičiuotos ir vidutinės akies lęšiuko įsigijimo sąnaudos. Todėl tiek stacionarinėmis, tiek dienos chirurgijos, tiek ambulatorinės oftalmologijos chirurgijos sąlygomis kataraktos operacijas atliekančios gydymo įstaigos turi pačios įsigyti geros kokybės akių lęšiukus ir užtikrinti, kad pacientams kataraktos operacija būtų nemokama.
Svarbu žinoti, kad gydantis gydytojas pirmiausia privalo informuoti pacientą apie galimybę gauti nemokamą akių lęšiuką, kurio naudojimas pagal paciento sveikatos būklę yra mediciniškai pagrįstas, ir už kurį iš jo negali būti reikalaujama jokio papildomo mokesčio. Tik pacientui atsisakius, sveikatos priežiūros įstaiga turi teisę pasiūlyti joje įsigyti kitą akių lęšiuką ir sumokėti PSDF lėšomis apmokamo ir brangesnio akių lęšiuko, įsigyto įstaigoje, kainos skirtumą.
Kitais būdais įsigijusiems akies lęšiukus pacientams išlaidos nėra kompensuojamos. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, iš PSDF apmokama akies lęšiuko kaina yra 44,02 euro ir yra įskaičiuota į bendrą kataraktos operacijos kainą. Visais atvejais be išimčių už operaciją privalės mokėti tie asmenys, kurie nėra apdrausti PSD bei tie, kurie pasirenka gydymo įstaigą, neturinčią sutarties su TLK dėl akies lęšiuko keitimo operacijos atlikimo ir apmokėjimo PSDF lėšomis.
VLK primena, kad kilus klausimų, kodėl gydymo įstaigoje prašoma primokėti už akies lęšiuką ar operaciją, svarbu nedelsiant to teirautis gydančio gydytojo. Nepavykus išsiaiškinti, rekomenduojama raštu kreiptis į gydymo įstaigos administraciją. Jei jos paaiškinimas netenkintų, su gautu gydymo įstaigos atsakymu galima kreiptis į ligonių kasas.
Praktiniai patarimai pacientui prieš ir po operacijos
- Pajutus regėjimo sutrikimus, žmogui pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris patikrinęs regėjimą, parašys siuntimą gydytojo oftalmologo konsultacijai.
- Gydytojas specialistas išsamiai įvertinęs situaciją, skirs tyrimus bei gydymą. Nustačius kataraktos diagnozę ir prireikus operacijos, gydymo įstaigoje privalomuoju sveikatos draudimu apsidraudęs pacientas turi gauti visą jam reikalingą informaciją apie apdraustiesiems nemokamai teikiamas paslaugas.
- Konsultacijos metu atliekami visi išsamūs paciento regos tyrimai, įvertinama, kiek liga yra pažengusi ir kada geriausia planuoti operaciją.
- Jei planuojate pasirinkti brangesnį lęšį nei PSDF kompensuojamas, sužinokite klinikos kainodarą ir kaip apmokamas kainos skirtumas.
- Laikykitės chirurgų nurodymų dėl akių lašų, higienos, miegojimo padėties ir ribojimų fizinei veiklai.
- Turėkite kontaktą su savo oftalmologine klinika ir nedelsdami kreipkitės, jei atsiranda raudonosios vėliavos požymių.
Kaip vyksta atsigavimas po kataraktos operacijos? | Wolfe akių klinika
Dažnai užduodami klausimai
- Ar operacija yra skausminga? Kataraktos operacija yra neskausminga procedūra, atliekama naudojant vietinę nejautrą.
- Kiek laiko trunka operacija? Paprastai operacija trunka 15-30 minučių.
- Kada galiu vėl dirbti? Sprendimas priklauso nuo darbo pobūdžio: ofiso darbuotojai dažnai gali sugrįžti po kelių dienų, o fizinio darbo atstovams rekomenduojama nedirbti 1-2 savaites arba ilgiau.
- Ar lęšis yra apmokamas? PSDF apmoka kataraktos operacijos ir vidutinės lęšiuko sąnaudas; pacientas sumoka tik kainos skirtumą pasirinkus brangesnį lęšį.
| Veiksmas | Rekomenduojamas laikas |
|---|---|
| Pirmos 24-48 val. po operacijos | Poilsis, vengti vandens akyje, nedirbti |
| Pirmoji savaitė | Griežtai laikytis lašinimo režimo, vengti sunkio darbo |
| 2-4 savaitės | Riboti fizinį krūvį, vengti sporto, atsargiai grįžti prie kasdienių darbų |
| 1 mėnuo | Dažniausiai nėra apribojimų įprastinei veiklai |
Kataraktos operacija yra viena dažniausiai atliekamų ir saugiausių oftalmologinių procedūrų visame pasaulyje, tačiau, kaip ir bet kuri chirurginė intervencija, ji reikalauja tinkamo pasiruošimo bei atsakingo pooperacinio laikotarpio. Tinkamas pooperacinis laikotarpis yra lygiavertis profesionaliai atliktai operacijai - tik šių dviejų veiksnių visuma garantuoja puikų rezultatą.
tags: #kataraktos #operacija #ar #priklauso #nedarbingumo #lapelis