Kasos vėžys - tai piktybinis navikas, atsirandantis kasos audiniuose, vienoje svarbiausių virškinimo liaukų. Kasa yra maždaug 16-22 cm ilgio, sveria apie 75 g ir yra pailgo kriaušės formos organas, esantis viršutinėje pilvo dalyje už skrandžio, pritvirtintas prie nugarinės pilvo ertmės sienos. Ji atlieka dvi pagrindines funkcijas: gamina virškinimo fermentus, kurie padeda skaidyti riebalus, baltymus ir angliavandenius, bei gamina hormonus, tokius kaip insulinas.
Kasos vėžys dažnai vadinamas „tyliuoju vėžiu“, nes ankstyvose stadijose nesukelia aiškių simptomų, o liga ilgą laiką išlieka nepastebėta. Dėl šios priežasties dažniausiai diagnozuojama vėlyvoje stadijoje, kai navikas jau išplitęs ir gydymas tampa sunkesnis. Kasos latakų adenokarcinoma yra dažniausias kasos vėžio tipas, sudarydama apie 90 % atvejų.
Kasos vėžio rizikos veiksniai
- Cigarečių rūkymas: pagrindinis ir pripažintas rizikos veiksnys, žymiai didinantis susirgimo tikimybę.
- Didelis riebaus maisto, kavos ir alkoholio vartojimas: taip pat susiję su ligos išsivystymu.
- Alkoholio piktnaudžiavimas: dažnai sukelia lėtinį pankreatitą (kasos uždegimą), kuris padidina kasos vėžio riziką.
- Cukrinis diabetas: ligos rizika sergantiems diabetu yra dvigubai didesnė.
- Darbas su pesticidais, dažais, naftos produktais ir organiniais tirpikliais: susijęs su padidėjusia kasos naviko rizika.
- Genetiniai veiksniai: iki 5-10 % atvejų yra paveldimi, tačiau dažniausia vėžio atsiradimas susijęs su mutacijomis, įvykstančiomis gyvenimo metu.
Klinikiniai simptomai
Ankstyvosios stadijos dažnai būna besimptomės arba su labai nežymiais neaiškiais požymiais, pavyzdžiui, lengvu diskomfortu viršutinėje pilvo dalyje. Su ligos progresavimu simptomai tampa ryškesni ir įvairesni, priklausomai nuo naviko lokalizacijos kasoje.
- Skausmas: dažniausiai jaučiamas viršutinėje pilvo dalyje - po krūtinkauliu arba šonuose. Skausmas gali šiek tiek sumažėti susilenkus.
- Gelta: atsiranda, kai navikas užspaudžia bendrą tulžies lataką ar išplitęs į kepenis. Gelta pasireiškia greitai, ypač jei navikas yra kasos galvutėje, o esant navikams kūne ar uodegoje, gelta pasireiškia vėliau.
- Kūno masės mažėjimas: nepagrįstas svorio kritimas, apetito stoka.
- Nuovargis ir bendras silpnumas: susiję su naviko poveikiu organizmui.
- Hipoglikemija (retais atvejais, kasos salelinių ląstelių vėžys): dėl padidėjusio insulino kiekio kraujyje gali pasireikšti energijos stoka, silpnumas, galvos svaigimas ir mieguistumas.
Simptomų atsiradimas priklauso nuo naviko vietos
Kasos galvutės vėžys dažnai greitai sukelia mechaninę geltą, nes navikas užspaudžia tulžies lataką. Tokiu būdu tulžis nebegali patekti į dvylikapirštę žarną, todėl patenka į kraują. Tuo tarpu navikai, lokalizuoti kasos kūno ar uodegos dalyse, gelta dažniausiai pasireiškia tik esant metastazėms kepenyse. Adenokarcinomos plitimas yra spartus: limfa plinta į limfmazgius, krauju - į kepenis ir plaučius.
Diagnostika
Diagnozė pagrįsta nuodugnia anamnezės, klinikinio ištyrimo ir instrumentinių tyrimų duomenimis:
Taip pat skaitykite: Kompensuojama slauga Lietuvoje
- Fizinė apžiūra: gydytojas įvertina odos, gleivinių, akių spalvą, ieško gelta, klausia apie svorio pokyčius, apetito stoka, skausmą pilvo srityje.
- Kraujo ir šlapimo tyrimai: nustatomi bendri rodikliai, vėžio žymuo CA 19-9, kuris turi apie 80 % tikslumą kasos vėžiui nustatyti.
- Ultragarsinis tyrimas (echoskopija): greitas, neskausmingas ir informatyvus tyrimas, leidžiantis aptikti naviko dydį bei lokalizaciją.
- Kompiuterinė tomografija (KT) su kontrastu: pagrindinis tyrimas, leidžiantis nustatyti naviko ryšį su aplinkiniais audiniais, išplitimą ir metastazes.
- Endoskopinė retrogradinė cholangiopankreatografija (ERCP): leidžia įvertinti, ar navikas nespaudžia kasos ir tulžies latakų, bei atlikti intervencijas latakams atkurti.
- Endoskopinė echoskopija ir aspiracinė biopsija: svarbu tiksliai nustatyti histologinį naviko tipą ir įvertinti jo paveiklumą gydymui.
- Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos kontrastinė rentgenografija: papildomi virškinamojo trakto tyrimai esant simptomams.
Kasos vėžio gydymas
Kasos vėžio gydymas yra sudėtingas ir priklauso nuo ligos stadijos, naviko lokalizacijos ir paciento bendros būklės:
- Chirurginis gydymas: radikalus gydymas taikomas tik ankstyvose stadijose, kai navikas nėra išplitęs. Operacijos metu pašalinamas pirminis navikas, dažniausiai atliekama kasos galvutės rezekcija.
- Priešoperacinė (neoadjuvantinė) chemoterapija: skiriama sumažinti naviką, kad jis taptų operuojamas.
- Pooperacinė (adjuvantinė) chemoterapija: profilaktiškai skiriama išnaikinti likusias vėžines ląsteles ir sumažinti ligos atsinaujinimo riziką.
- Paliatyvios operacijos: atliekamos esant išplitusiai ligai, siekiant pašalinti nepraeinamumo žarnyne požymius, palengvinti simptomus.
- Radioterapija: kasos vėžiui taikoma rečiau dėl rizikos paveikti aplinkinius gyvybiškai svarbius organus, tačiau gali būti naudojama gydymo šalinant skausmą arba mažinant naviko apimtį.
- Protonų terapija: inovatyvus spindulinės terapijos būdas, leidžiantis tikslesnį naviko apšvitinimą mažesniu šalutinių poveikių lygiu. Dažnai taikoma priešoperaciniu ir pooperaciniu periodu.
- Medikamentinis gydymas: chemoterapija, tikslinė terapija ir imunoterapija: dažniausiai taikomi kompleksinėje terapijoje, ypač išplitusio vėžio atvejais.
- Medicininiai grybai (pvz., lentinanas): imunomoduliatoriai, kurių vartojimas gerina chemoterapijos efektyvumą ir mažina šalutinį poveikį.
Slauga ir gyvenimo kokybė
Gydymo metu ir po jo pacientams labai svarbi tinkama slauga ir palaikymas. Gydytojai rekomenduoja:
- Reguliarų sveikatos būklės stebėjimą: kontroliniai vizitai gydytojų onkologų, šeimos gydytojo pagalba.
- Simptomų valdymą: skausmo ir gelta simptomų mažinimas, mitybos palaikymas, fizinio aktyvumo skatinimas.
- Psichologinę paramą: diagnozė pacientui sukelia šoką ir stiprų emocinį stresą, todėl svarbi pagalba psichikos sveikatos specialistų.
- Gyvenimo būdo pokyčius: rūkyjimo nutraukimas, alkoholio vartojimo sumažinimas, fizinio aktyvumo didinimas ir sveikos mitybos laikymasis.
- Genetinę konsultaciją: asmenims, kurių šeimoje yra kasos vėžio atvejų.
Po gydymo rekomenduojama pirmus dvejus metus lankytis pas gydytojus kas tris mėnesius, vėliau - kas pusmetį, o po ketverių metų - kartą per metus. Atliekami pilvo ultragarso, kraujo tyrimai, vėžio žymenų CA19-9 ir CEA nustatymas, plaučių rentgenogramma. Tai padeda anksti nustatyti bet kokius ligos atsinaujinimo požymius.
Prevencinės priemonės
Nors daugumos kasos vėžio atvejų išvengti neįmanoma, riziką galima sumažinti laikantis sveiko gyvenimo būdo:
- Atsisakyti tabako rūkymo;
- Sumažinti riebaus maisto, alkoholio ir kavos vartojimą;
- Reguliuoti kūno svorį ir skatinti fizinį aktyvumą;
- Rūpintis gretutinėmis ligomis, kaip lėtinis pankreatitas ar cukrinis diabetas;
- Reguliariai lankytis profilaktiniams sveikatos patikrinimams.
Pastebėjus nerimą keliančius simptomus ar esant rizikos veiksnių deriniui rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į šeimos gydytoją ar onkologą. Ankstyva kasos vėžio diagnostika ir kompleksinis gydymas gali ženkliai pagerinti paciento išgyvenamumą bei gyvenimo kokybę.
Taip pat skaitykite: Socialinis draudimas per ligonių kasas
Kasos ligų šiuolaikinė diagnostika ir gydymas
Taip pat skaitykite: Išsamus gidas apie kelialapio kompensaciją