Nedarbo lygis yra vienas svarbiausių šalies ekonomikos būklės rodiklių, kuris labai padidėja ekonominio nuosmukio ir mažėja pakilimo metu. Nedarbo lygis yra pagrindinis nedarbo rodiklis, apskaičiuojamas pagal formulę: Ur = (U/LF)∙100 %, kur U - bedarbių skaičius, LF - darbo jėga. Analizuojant nedarbo problemą ekonomikoje skaičiuojamas bendrasis (visos šalies darbo jėgos), vyrų, moterų, įvairių amžiaus, išsilavinimo, profesinių, etninių ir kitų socialinių grupių nedarbo lygis.
Šiame straipsnyje apžvelgiama nedarbo statistika Biržų rajone, įvertinant įtaką darančius veiksnius ir galimus sprendimo būdus.
Nedarbas – ekonominis nuosmukis
Nedarbo Lygio Nustatymo Metodai
Nustatant nedarbo lygį remiamasi atrankiniais gyventojų užimtumo tyrimais, darbo biržų duomenimis apie jose oficialiai registruotus bedarbius, socialinio draudimo statistika apie asmenis, gaunančius bedarbio pašalpą, taip pat gyventojų surašymų rezultatais.
Nedarbo lygis, nustatytas iš neoficialių šaltinių (gyventojų užimtumo tyrimų), dažniausiai didesnis už oficialųjį, nes dalis gyventojų, neturinčių darbo, dėl įvairių priežasčių nesiregistruoja darbo biržose arba įsiregistravę negauna bedarbio statuso (pavyzdžiui, moksleiviai, studentai).
Minimalus įmanomas nedarbo lygis, kai nėra ciklinio nedarbo, yra natūralusis nedarbo lygis.
Taip pat skaitykite: Susisiekite su Biržų socialiniais darbuotojais
Nedarbas Lietuvoje
LIETUVOJE nedarbo lygis kaip darbo biržose registruotų bedarbių skaičiaus ir šalies darbo jėgos santykis pradėtas skaičiuoti 1991.
Nuo 1994 Lietuvos statistikos departamentas, siekdamas tiksliau įvertinti nedarbo lygį, ypač paslėptinį nedarbą, atlieka gyventojų užimtumo tyrimą. Apklausiami 15 metų ir vyresni (iki 2000 - 14 metų ir vyresni) gyventojai, atrinkti iš Gyventojų registro atsitiktinių imčių metodu.
Tyrimo metu pagal Eurostat reikalavimus apklausiama 8000 namų ūkių. Bedarbiams priskiriami nedirbantys 15-74 metų gyventojai (įskaitant ir neregistruotus darbo biržoje, moksleivius, studentus, namų šeimininkes ir kitus), kurie aktyviai ieško darbo ir gali pradėti dirbti per artimiausias dvi savaites, taip pat laikinai nedirba dėl priverstinių prastovų, yra išėję priverstinių atostogų darbdavio iniciatyva.
Nedarbo lygis (apskaičiuotas pagal abi metodikas) sparčiai didėjo 1991-95 ir 1998-2001, vėliau ėmė mažėti.
Didžiausias nedarbo lygis šalyje užfiksuotas 2001 (Lietuvos darbo biržos duomenimis - 11,2 %, gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis - 16,5 %, jaunimo iki 25 metų - 30,9 %). Padidėjus nedarbo socialinio draudimo išmokoms mažėja neregistruotų bedarbių.
Taip pat skaitykite: Legailių globos namų apžvalga
Vyrų nedarbo lygis išlieka didesnis nei moterų, miestelių ir kaimo gyventojų - didesnis nei miestuose. Palyginti su šalies vidurkiu, didesnis yra jaunimo, tautinių mažumų atstovų (daugiausia romų) ir žemesnio išsilavinimo žmonių nedarbo lygis.
2008 gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, bendrasis šalies nedarbo lygis sudarė 5,8 %, jaunimo iki 25 m. - 13,4 %, gyventojų, turinčių tik pradinį išsilavinimą, - 17,6 %, pagrindinį - 12,5 %, vidurinį be profesinės kvalifikacijos - 7,7 %, aukštesnįjį - 3,1 %, aukštąjį - 3,0 %.
2008 pabaigoje-2009 pradžioje dėl ekonominės krizės nedarbo lygis padidėjo daugiau kaip 2 kartus ir, gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, 2009 antrąjį ketvirtį sudarė 13,6 % (jaunimo iki 25 metų - 29,6 %).
Situacija Biržų Rajone
Biržų rajone, deja, nedarbingumo lygis viršija respublikos vidurkį, o socialinei pagalbai skiriamos lėšos sudaro didelę dalį Savivaldybės biudžeto.
Socialinės Iniciatyvos ir Projektai
VšĮ Biržų rajono socialinių paslaugų centras nuo 2016 m. gegužės mėnesio vykdo projektą „Integralios slaugos ir socialinės globos paslaugų plėtra Biržų rajone“, kuris finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. Tai projekto II etapas, kurį buvo numatyta tęsti iki 2020 m.
Taip pat skaitykite: Pastato, kuriame įsikūrusi Biržų Neįgaliųjų Draugija, praeitis
Všį Biržų rajono socialinių paslaugų centras nuo birželio mėnesio prisijungė prie projekto „Kompleksinės paslaugos (KOPA)“ Nr. Všį Biržų rajono socialinių paslaugų centras ir Europos socialinio fondo agentūra 2023 m. balandžio mėn. sudarė jungtinės veiklos sutartį dėl projekto, Nr. 07-007-P-001, „Kompleksinės paslaugos (KOPA)“ įgyvendinimo. Projekto tikslas - užtikrinti Kompleksinių paslaugų šeimai teikimą Biržų rajono savivaldybėje.
Biržų rajono savivaldybė įgyvendina projektą Nr. Projekto tikslinė grupė: Bet kokio amžiaus asmenys, kuriems yra nustatyta negalia, darbingumo lygis ar nesavarankiškumo lygis, atliktas slaugos paslaugų poreikio vertinimas pagal klausimyną, asmenys, sergantys pavojinga gyvybei liga. Projekto trukmė: 2024 m. rugsėjo mėn. - 2029 m. Projektas prisideda prie pažangos priemonės Nr.
Asmens sveikatos priežiūros namuose (toliau - ASPN) specialistų komandos teikiamų paslaugų plėtra: VšĮ Biržų rajono savivaldybės poliklinikos ASPN specialistų komandoje planuojama įdarbinti burnos higienistą ir diabetologą, kurie būtų aprūpinami mobilia įranga paslaugoms pacientų namuose teikti. Šeimos narių konsultavimas.
VšĮ Biržų rajono socialinių paslaugų centras teikia šias paslaugas:
- Specialiojo transporto paslaugos. Nuo 2022 metų vasario 1 dienos ši paslauga teikiama pagal Biržų rajono savivaldybės tarybos 2021-12-27 patvirtintą sprendimą Nr.
Svarbios datos ir įvykiai:
- VŠĮ Biržų rajono socialinių paslaugų centrui sukako 20 metų kaip įregistruota įmonė.
- Biržuose jau šeštą kartą paminėta Vaikų globos savaitė, šiemet vykusi birželio 30 d. - liepos 5 d. visoje Lietuvoje.
- Tradicija - pirmąjį liepos savaitgalį Lietuvoje minima Globėjų diena. Šia proga visą savaitę - nuo birželio 30 d. iki liepos 5 d.
- 2021 m. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba kartu su Lietuvos savivaldybių administracijomis ir Lietuvoje veikiančiais globos centrais įgyvendina Europos struktūrinių fondų projektą „Vaikų gerovės ir saugumo didinimas, paslaugų šeimai, globėjams (rūpintojams) kokybės didinimas bei prieinamumo plėtra Nr.
Šios iniciatyvos skirtos gerinti gyventojų gerovę ir mažinti nedarbo lygį Biržų rajone.
tags: #birzu #regiono #nedarbingumas