Socialinis poveikis dažniausiai apibūdinamas kaip teigiamas ir reikšmingas pokytis, lemiantis socialinių aplinkybių (darbo, pajamų, gyvenimo kokybės, nuostatų, emocinės būklės, gebėjimų ir t.t.) pasikeitimą. Poveikio matavimas yra vienas svarbiausių kriterijų ir įsipareigojimų, kuriuo socialinis verslas rodo savo kuriamą poveikį ir pokytį visuomenėje.
Kodėl svarbu matuoti poveikį
Poveikio matavimas yra svarbus, kad verslas galėtų pats įvertinti, ar jis iš tikrųjų sprendžia problemas ir žinoti, ar pasiekia savo pagrindinę misiją. Organizacijos poveikį matuoja dėl keleto priežasčių - norėdami įsitikinti arba įvertinti savo poveikį kuriančių veiklų efektyvumą ir atsakyti į klausimą, ar jų metodas iš tiesų prisideda prie socialinės problemos sprendimo ir ar tai daro efektyviai. Turint atsakymą į šiuos klausimus, poveikio matavimo rezultatai gali pasitarnauti parodant visuomenei, klientams, investuotojams, savo darbuotojams, savanoriams, jog jų veikla tikrai kuria svarbų pokytį.
Kas Lietuvoje ir regione skatina poveikio matavimą
Lietuvos socialinio verslo asociacijos (toliau - LISVA) užsakymu atliktame tyrime (2019 m.) ir EBPO ataskaitoje „Socialinio poveikio vertinimas socialinei ir solidariajai ekonomikai“ (2021 m.) yra pabrėžiama socialinio verslo poveikio matavimo svarba. Deja, didžioji dalis socialinių verslų savo ankstyvojoje stadijoje poveikio dar nematuoja. Šiandien Lietuvoje trūksta ekspertinių žinių turinčių profesionalų, kurie galėtų padėti kurti socialinio poveikio matavimo metodikas. Su panašiais poveikio matavimo iššūkiais susiduria ir kitos Baltijos bei Šiaurės šalys.
Poveikio matavimo iššūkiai socialiniams verslams
Socialiniams verslams poveikio matavimas yra iššūkis, nes dažnai būna neaišku, kaip geriausiai įvertinti savo poveikį turint ribotus išteklius ir kada. Poveikį išmatuoti nėra lengva, nes kai kurie poveikio rodikliai gali būti tik subjektyviai. Socialiniai verslai dažnai siekia pokyčio, kuris yra “minkštas” - jo negalima suskaičiuoti ant pirštų, pasverti ar pamatuoti termometru. Tai - padidėjęs pasitikėjimas savimi, geresni socialiniai įgūdžiai, sumažėjęs nerimas ir t.t. Tokiu atveju reikės paieškoti įrankio, kuris padėtų pamatuoti tokį kokybinį indikatorių.
Kas yra indikatoriai ir kokie jie būna
Indikatoriai - tai įrodymas, jog pasiekėte savo poveikio tikslus. Dažniausiai jie - pastebimi, suskaičiuojami rodikliai, padedantys jums suprasti, kokį (kokio stiprumo) poveikį sukūrėte savo tikslinei grupei. Indikatorių gali būti itin įvairių - ir kokybinių, ir kiekybinių. Vienas dažniau literatūroje sutinkamų pavyzdinių kokybinių rodiklių - vaikų tikėjimas, jog jų laukia šviesi ateitis.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Kokybiniai ir kiekybiniai metodai
Poveikį galima matuoti dviem būdais - renkant kokybinę arba kiekybinę informaciją. Dažniausiai jaunos socialinį poveikį kuriančios organizacijos pradeda nuo kokybinių tyrimų. Kokybinė informacija yra naudos gavėjų atsiliepimai - kaip jų gyvenimai pasikeitė po jūsų intervencijos, ar ji padėjo sumažinti ar panaikinti problemos, su kuria susiduria tikslinė grupė, padarinius. Įgudusios rinkti kokybinę informaciją, organizacijos pamažu pradeda atlikti ir kiekybinius tyrimus. Atlikę kokybinį tyrimą ir paėmę interviu iš savo naudos gavėjų galite matyti, kad po jūsų intervencijos jie teigia, kad jaučiasi geriau, labiau pasitiki savimi. Tačiau šie rezultatai vis dar yra pakankamai abstraktūs, subjektyvūs, juos sunku palyginti tarpusavyje.
Praktiniai patarimai tyrimams ir apklausoms
Patariame apklausos įrankio neruošti vien savo nuožiūra. Kurdami tyrimo klausimyną remkitės savo pokyčio teorija. Gali būti, kad negalėsite tiesiogiai apklausti savo naudos gavėjų. Pavyzdžiui, jeigu jie yra labai maži vaikai, arba žmonės su stipria negalia. Tokiu atveju apgalvokite, kas galėtų kalbėti už juos - tėvai, mokytojai, socialiniai darbuotojai. Jeigu turite galimybę, tyrimo dalyvius apklauskite bent du kartus - prieš jūsų intervenciją ir po jos. Tokiu atveju, gausite tiksliausią ir nuoširdžiausią informaciją ir galėsite įvertinti, kokių rezultatų pasiekėte.
Mūsų patarimas - pasistenkite į tyrimą įtraukti kuo daugiau savo programos dalyvių - tuo tikslesnius rezultatus gausite. Jeigu bus apklausti ne visi, svarbiausia į tiriamųjų grupę dalyvius atrinkti kuo labiau atsitiktinai ir aklai, galima naudotis burtų keliu, atsitiktinių sąrašų generatoriais ir t.t.
Kaip sukurti gerą indikatorių
Tam, kad indikatorius būtų geras, jis turi būti pamatuojamas. Kiek tikslinės grupės narių turi būti pasiekti? Kiek žmonių turi dalyvauti jūsų veikloje, jog veiktų jūsų sukurta poveikio grandinė? Suderinkite savo ilgo laikotarpio poveikio tikslus ir resursus, kuriuos turėsite. Kokio stiprumo poveikis turi būti sukurtas? Kaip stipriai turi pasikeisti dabartinė situacija, kad įvyktų jūsų siekiamas poveikis? Kada turi būti pasiektas šis poveikis? Pagalvokite apie chronologinę įvykių seką pokyčio grandinėje - galbūt ji pasufleruos, kada turėtumėte pasiekti šio konkretaus indikatoriaus judėjimo.
Jeigu organizacijos neturėtų jokio resursų trūkumo, siūlytume kiekvienam jūsų poveikio tikslui grandinėje įvardinti po keletą indikatorių. Realybėje, vis dėlto, ištekliai rinkti informaciją ir matuoti pokytį yra itin riboti. Priimti tokį sprendimą gali padėti keletas dalykų. Visų pirma, įvertinkite, kokią informacija galite surinkti efektyviausiai ir kokią galite rasti viešai prieinamuose šaltiniuose. Be to, įsivertinkite, kaip norite matuoti savo sėkmę, kuo norėsite girtis visoms suinteresuotoms šalims.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
Matavimo ciklas ir rodiklių patvirtinimas
Pirminiam pokyčio grandinės patvirtinimui indikatoriai matuojami du kartus - vieną kartą, kai sukuriate savo pokyčio teoriją, o kitą - po jūsų įvardinto laiko, kai turėtų įvykti poveikis. Po antrojo matavimo karto galėsite pastebėti, ar pasiekėte savo planuotų indikatoriaus tikslų (kas, kokio stiprumo, kada). Vėliau tyrimų dažnumą ir intensyvumą pasirinkite individualiai pagal savo poreikius.
Įrankiai ir metodikos, kurias verta žinoti
Įrankiai, apie kuriuos kalbame - mokslininkų sociologų sukurtos skalės ir klausimynai. Taip pat, galite apsilankyti ir bibliotekoje su klausimu apie sociologinių tyrimų įrankius. Mokymuose aptariama socialinio poveikio sąvoka, SMART veiklų, rezultatų, poveikio rodikliai ir jų skirtumai, įrankiai, kuriais vertinamas poveikis: TOC pokyčiu teorija, LogFrame bei Impact Canvas, „Key Impact Pathways“ (KIP) rodikliai; pristatomos Europos komisijos ir OECD rekomendacijos poveikiui matuoti, NESTA SoE 5 metodika.
Praktiniai mokymai ir konsultacijos
Inicijavome „Pamatuotas žaliasis poveikis“ (angl. „Green Impact Measured“) projektą, kad atlieptume į socialinio verslo ekosistemos poreikius ir padėtume socialiniams verslams, veikiantiems žalios ekonomikos srityje, įsivertinti savo kuriamą poveikį naudojant inovatyvias priemones. Pavasarį bus parengtas ir viešai prieinamas mokymų gidas skirtas poveikio matavimo ekspertams, kurie seminarų metu įkvėps ir nukreips tinkama linkme socialinius verslininkus įsivertinti galimus rodiklius ir metodus.
Įvadiniai mokymai komandai. Mokymuose aptariama socialinio poveikio sąvoka, SMART veiklų, rezultatų, poveikio rodikliai ir jų skirtumai, įrankiai, kuriais vertinamas poveikis: TOC pokyčiu teorija, LogFrame bei Impact Canvas, „Key Impact Pathways“ (KIP) rodikliai; pristatomos Europos komisijos ir OECD rekomendacijos poveikiui matuoti, NESTA SoE 5 metodika. (8 ak. Konsultacijos rengiant praktinę poveikio vertinimo metodiką jūsų įstaigai. 10 konsultacijų x 2 val. arba 3-4 strateginės sesijos x 4 ak. val. Papildomai siūlome aptartos ir suderintos poveikio vertinimo metodologijos parengimo paslaugas pagal jūsų vidaus dokumentų pavyzdį.)
Tarptautinės patirtys ir pavyzdžiai
Projekto partneriai („BrainLog“ (Danija), „The NEWDOOR“ (Latvija), „SwIdeas“ (Švedija) ir Lietuvos socialinio verslo asociacija) lankėsi 4 šalyse: Danijoje, Švedijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, kuriose susipažino su socialinių verslų veikla, stengėsi sužinoti daugiau apie jų vyriausybės ir vietos valdžios paramą bei kaip socialinės įmonės vertina bei matuoja savo kuriamą poveikį.
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
Projekto dalyviai išanalizavo ir savo studijoje pristato 8 socialinių verslų patirtis: „Burka“, „OWA“ (Latvija), „ATERBRUKET“ ir “FOLKETS POPS” (Švedija), „Mes žydim“ ir „TEXTALE“ (Lietuva), „NORDJYSK FODEVARE OVERSKUD“ ir „COMEBACK“ (Danija).
Danijoje veikianti „Comeback“ įmonė gamina elementus pastatų fasadams iš perdirbtos medienos. Surenka medienos perteklių iš įvairių rangovų, apdoroja, pagamina naujus gaminius, o tada jų partneris pasirūpina jų pardavimu statybos pramonei. „Comeback“ dirba su „Gentræ“, „Stark“, A. Enggaard ir BurntWood. „Comeback“ daromą poveikį atspindi parengtos ataskaitos apie socialinį bei finansinį poveikį Danijos visuomenei. Per penkerius metus visuomenei tenka 4,8 Danijos kronų grąža už kiekvieną Danijos kroną investuotą į jauno žmogaus darbo vietą.
Latvijoje įkurta „Burka“ - tai parduotuvė, kurioje galima nusipirkti maisto be pakuočių, tiksliau susipakuoti į savo atsineštą tarą. Galimybė nusipirkti pagal svorį tiksliai tiek, kiek reikia, padeda ir moko pirkėjus gyventi „žaliau“. Nepaisant ribotų išteklių, „Burka“ matuoja savo daromą poveikį. Vienas rodiklių - sutaupyti pinigai naudojant daugkartines pakuotes, pavyzdžiui, maišus įvairioms kruopoms ar riešutams, kurie nėra išmetami, naudojami pakartotinai.
Švedijos įmonė „Folkets Pops“ už kiekvieną parduotą ledų porciją vieną Švedijos kroną skiria bičių išsaugojimui. „Folkets Pops“ savo kuriamą poveikį matuoja per šiuos tris rodiklius: suma, skirta išgelbėti bitėms surinkta parduodant ledus. Antras rodiklis - kiek kilogramų vaisių pavyksta išgelbėti, kad jie nesugestų, kitaip tariant, nebūtų iššvaistyti.
Lietuvoje veikiantis socialinis verslas „Textale“ yra žiedinės mados startuolis. „Textale“ renka dėvėtus drabužius ir namų tekstilę, paruošia pakartotiniam naudojimui, parduoda, platina visuomeninėms organizacijoms, remontuoja, perdaro, aktyviai ieško tolesnių perdirbimo sprendimų. „Textale“ savo veikla skatina žaliąją ir žiedinę praktiką, siūlo daug įvairių veiklų ir paslaugų. Socialinio poveikio matavimo tikslais stebi didesnes tarptautines organizacijas, kurios tiria atliekų pakartotinio naudojimo ir perdirbimo galimybes socialinės ekonomikos požiūriu.
Kaip savivaldybės ir viešosios institucijos gali naudoti poveikio matavimą
Poveikio matavimas gali būti reikšmingas instrumentas, leidžiantis savivaldybėms efektyviau planuoti ir valdyti siekiamus rezultatus ir skirtingoms sritims numatomus resursus. Tai gali būti efektyvi priemonė perduodant socialiniams partneriams teikti viešąsias paslaugas. Savivaldybių planavimo dokumentuose ir pavaldžių įstaigų ar teikiančių paslaugas socialinių partnerių ataskaitose - kaip įrankis siekiant įvertinti taikomų priemonių efektyvumą, tinkamą resursų panaudojimą. Savivaldybės pritaikiusios poveikio matavimo metodiką.
Reguliaciniai reikalavimai ir informacijos atskleidimas
Ekonomikos ir inovacijų ministrė patvirtino Socialinio verslo subjekto statuso (SVV) įgijimo ir netekimo tvarkos aprašą. Jame nurodoma, kad SVV subjektas, siekiantis įgyti socialinio verslo subjekto statusą, be kitos informacijos, savo svetainėje turi nurodyti: informaciją apie socialinį arba (ir) aplinkosauginį poveikį, socialinio verslo misiją, vykdomas ar planuojamas veiklas; poveikiui kurti reikalingus išteklius; poveikio matavimo indikatorius ir planuojamus poveikio rezultatus - trumpo (nuo 0 iki 3 metų), vidutinio (nuo 3 iki 5 metų) ir ilgojo laikotarpio (daugiau nei 5 metų) poveikį.
Organizacinės priemonės ir ištekliai
Poveikio matavimas yra svarbus kriterijus ir įsipareigojimas rodyti sukuriamą pokytį visuomenėje. Ši dalis itin svarbi, jei galvojate apie potencialius finansinius rėmėjus. Be to, įsivertinkite, kaip norite matuoti savo sėkmę, kuo norėsite girtis visoms suinteresuotoms šalims.
Trumpa lentelė: matavimo etapai
| Etapas | Veikla | Pastaba |
|---|---|---|
| 1. Pokyčio teorija | Poveikio grandinės apibrėžimas | Indikatorių parinkimas |
| 2. Pirminis matavimas | Indikatorių bazės surinkimas | Prieš intervenciją |
| 3. Sekantis matavimas | Rezultatų vertinimas | Po numatyto laikotarpio |
| 4. Tęstinis stebėjimas | Dažnumo ir intensyvumo pritaikymas | Pagal poreikius |
tags: #kas #yra #socialinis #efektas