Žmonės, neturintys daug žinių apie priklausomybes, dažnai į šį klausimą mėgina atsakyti labai paprastai.
Priklausomybė - tai valios trūkumas, įprotis, nuodėmė, tinginystė ar degradavimo pasekmė.
Gana sunku tiksliai ir trumpai įvardinti, kas yra priklausomybė.
Nors daugelis specialistų pripažįsta, kad priklausomybė yra chroniška neurobiologinė liga, kartu ji turi daugybę savitumų, ją išskiriančių iš kitų ligų.
Priklausomybė yra panaši į įkyrų įprotį, tačiau tai gerokai daugiau nei paprasčiausias įprotis.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Šiame straipsnyje siekiama suprantamai, glaustai ir įvairiapusiškai pateikti ir paaiškinti dabartines specialistų, mokslininkų ir pačių sveikstančiųjų žinias apie priklausomybes.
Priklausomybė - kaip namuose apgyvendintas ir gerai maitinamas laukinis gyvūnas. Tebūnie, pavyzdžiui, meška. Daugelis žmonių savo proto namuose pradeda auginti mažą meškiuką. Kai kurie tą pradeda daryti, nes visi augina tokį mielą gyvūnėlį, tokios tradicijos. Galbūt matė, kaip tokius gyvūnėlius augina jų tėvai ir tą priėmė kaip savaime suprantamą dalyką. Kiti dėl pramogos, smalsumo, noro patirti ką nors naujo. Dar kiti - nes jaučiasi liūdni, nerimastingi ir vieniši savo proto namuose.
Iliustracija: Priklausomybė - kaip meška namuose.
Tik auga šie meškiukai skirtingu greičiu. Vienų jie taip ir lieka pakankamai nedideli ir sutramdomi. Kiti užsiaugina pusę tonos sveriančias meškas, kurios užima didžiąją dalį proto būsto, reikalauja daug išteklių, kad būtų išmaitintos.
Aišku, ne visų šeimininkų augintiniai pasiekia grėsmę keliantį dydį, kaip ir ne visi žmonės, paragavę vienos ar kitos medžiagos, tampa nuo jos priklausomi.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę nuo muzikos
Iš tiesų, tyrimai rodo, kad net nuo stipriausių medžiagų priklausomybė išsivysto ne visiems jų paragavusiems - pavyzdžiui, viename tyrime, tarp bandžiusių heroino priklausomybės nuo jo kriterijus atitiko 23 % amerikiečių.
Kodėl šios meškos auga nevienodu greičiu? Vienos priežasties tam nėra.
Kažkiek tai priklauso nuo gyvūno rūšies. Kiškutis neužaugs toks didelis, kaip meška. Lygiai taip pat gerokai mažiau kompiuterinių žaidimų žaidėjų išvystys priklausomybę (~10 %), palyginus, tarkim, su tabako vartotojais.
Priklausomybės atsiradimą įtakojantys veiksniai
Priklausomybės atsiradimui taip pat įtakos turi ir genai. 50-60 %. priklausomybės priežasčių daugelis mokslininkų priskiria genetiniams veiksniams.
Tačiau yra manančių, kad šis procentas yra gerokai išpūstas, nes tyrimuose grynai genetinius veiksnius sunku atskirti nuo aplinkos veiksnių.
Taip pat skaitykite: Kainų analizė
Pavyzdžiui, net ir identiški dvyniai, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių atskiriami nuo biologinių tėvų, dalinasi ta pačia aplinka pačiose ankstyviausiose raidos stadijose: motinos gimdoje ir laikotarpiu iki išskyrimo momento.
Žinoma, labai svarbios yra ir augimo sąlygos, aplinka. Pavyzdžiui, kuo jaunesnis naujojo gyvūnėlio šeimininkas, tuo daugiau problemų galime tikėtis ateityje.
Be to, pavojingi gyvūnėliai, augantys proto namuose, labai mėgsta mūsų kančią, diskomfortą ir nuobodulį, kurie atsiranda dėl įvairiausių priežasčių.
Jie labai mėgsta nuo kančios mus prablaškyti, nuraminti. Jie trumpam palaiko mūsų draugiją, atpalaiduoja, leidžia mums jaustis drąsesniems, leidžia atsitraukti nuo problemų, bet su viena sąlyga - jei juos maitinsime.
O maitinti pradedame dažnai: kai liūdna, kai trūksta drąsos bendraujant su kitais, kai norime pakeisti savo būseną, kai norisi atsipalaiduoti, kai norisi prisiminti, kaip smagu maitinti mūsų mažąjį padarėlį.
Tik tas mažas mielas gyvūnėlis kartais ima pūstis ir užimti vis daugiau ir daugiau proto būsto, iki kol jis tampa problema pats savaime.
Laikui bėgant pastebime, kad meškos maitinimas tampa pagrindiniu šeimininko hobiu. Jam sunku džiaugtis kitomis veiklomis, išskyrus savo augintinio priežiūra.
Kaip ir individui, kuris ilgiau vartoja ar įsitraukia į kokį nors elgesį, sunkiau džiaugtis kažkuo kitu.
Be to, nebeužtenka duoti meškai vieno mažo mėsos gabalėlio. Nei meškai, nei šeimininkui tokie maži kiekiai nebeteikia džiaugsmo. Reikia vis didesnių kiekių ir vis įmantresnių patiekalų.
Ilgainiui jau net ir džiaugsmo daug nelieka gyvenant su meška. Pradedame ją maitinti iš įpročio, ne dėl to, kad iš tikrųjų reikėtų.
Taip ir priklausomybei įsisenėjus dažnai vartojama ne dėl to, kad būtų malonu, bet dėl įpročio, arba kai norima išvengti abstinencijos.
Kartais maitinti traukia ne pats faktas, kad turime mešką, bet „procesas“ - ieškojimas meškai maisto, jo ruošimas, maitinimas (tai vėliau kliudo ir blaivybės kelyje, nes daugybė situacijų, vietų ir žmonių lengvai sužadina prisiminimus ir norą vartoti).
Jei kas nors mums sukliudo, žiūrėk, jau atsiranda ir irzlumas, nekantrumas kažkoks, mintys pradeda suktis tik apie vieną - grįžti namo ir pamaitinti savo vargšę išbadėjusią meškutę!
Didžiųjų meškų savininkai dažnai pamiršta, kad jų augintinis - jau nebe mažas mielas pūkuotukas. Paprastai jie paskutiniai tą suvokia, aplinkiniai tą pastebi greičiau.
Jie pyksta, kai kiti gali vedžioti savo augintinius, o jų augintis vedžioja juos pačius. Jie ieško, kam suversti kaltę už augintinio šunybes. Slepia savo augintinį ir jo išmatavimus. Specialistai mėgsta tą vadinti „neigimu“.
Patys šeimininkai paprastai reaguoja į tokį įvardinimą gynybiškai, ir tas yra pakankamai suprantama.
Visgi kartais žmogus pats supranta, kad jo augintinio apimtys tapo problema. Kartais tai įvyksta pasiekus vadinamąjį „dugną“. Kartais tai įvyksta, kai žmogus išgirsta artimųjų, draugų ar specialistų konfrontacijas, tačiau tai tikrai ne visados suveikia ir nėra vienintelis kelias į sveikimą.
Norisi pabrėžti, kad visi norime jaustis autonomiški ir bandome priešintis, kai kas nors mus spaudžia, kontroliuoja, ar bando įtikinti, kad kažką darome blogai.
Deja, stebuklingos formulės, kaip pasiekti tokį „nušvitimą“, nėra. Nėra lengva prisiimti atsakomybę už gyvenime kylančias problemas.
O būna ir atvejų, kuomet žmogus įsisąmonina, kas su juo vyksta, tačiau vis tiek sutinka mokėti didelę kainą už savo augintinį ir nieko neketina keisti. Taip paprasčiausiai patogiau, kartais ir smagiau.
Priklausomybės įveikimas
Didžioji dalis žmonių, kurie yra priklausomi nuo kokios nors medžiagos ar elgesio, prisitaiko gyvenime ir niekuomet nesikreipia pagalbos.
Būna, kad kai kuriems šeimininkams pavyksta susilaikyti nuo augintinio maitinimo ir anas išeina pats. Pagal amerikiečių tyrimus, tai nėra taip jau reta. Dauguma amerikiečių, kurių alkoholio ar narkotikų vartojimas atitiko priklausomybės kriterijus jaunystėje, pasiekę maždaug 30 metų amžių visai nebevartoja arba vartoja gerokai saikingiau.
Paprastai tariant, kartais iš priklausomybės „išaugama“.
Tiesa, verta turėti omenyje, kad augintiniai būna skirtingo dydžio. Sąlyginai nedidelį meškos auginimo stažą turintiems šeimininkams gali būti paprasčiau išvaryti ją, kol ana dar telpa pro duris.
Reikėtų turėti omenyje, kuo stipresnė, kuo ilgiau užleista priklausomybė, tuo mažesnė tikimybė, kad žmogus susitvarkys su ja pats vienas.
Kitaip tariant, kartais meška tampa per didelė, ir per stora, kad ją paprasčiausiai išvarytume iš savo proto namų.
Laimei, jei pavyksta jos nemaitinti ir kitaip pasirūpinti savo vidiniais poreikiais, ana pati sulys ir išeis. Tai nėra lengva, tai nėra greita.
Tyrimai rodo, kad gydymas nuo priklausomybės turėtų apimti skirtingus žmogaus poreikius, ne tik siekti nutraukti pačios medžiagos ar elgesio vartojimą, bei trukti mažiausiai 3 mėnesius, jei norime reikšmingų pokyčių.
Žmogus turėtų išmokti reguliuoti savo emocijas alternatyviais būdais, rasti prasmingos veiklos užimtumui, keisti bendravimo ratą (arba iš viso išmokti užmegzti ir išlaikyti sveikus santykius), išmokti palaikyti balansą tarp darbo ir poilsio, save stebėti, siekti kitų pokyčių, reikalingu pilnaverčiam gyvenimui.
Tai reikalauja nemažai kantrybės ir darbo su savimi. Be to, su stambia meška lengviau tvarkytis, kai esi ne vienas. Pasveikimas principu „aš pats“ yra labai retas.
Aš, kaip specialistas, dar nesu su tuo susidūręs sunkiasvorių augintinių šeimininkų tarpe.
Sunkiasvorė meška nesėdės ramiai, jei neduosime jai valgyti - ji triukšmaus, niurzgės ir gailiomis akytėmis spoksos į šeimininką.
Be to, augintiniui užaugus, net ir stambūs raumenys bus silpnesni už kelis kartus daugiau sveriančio žvėries. Daugiausiai, ką jie gali padėti padaryti, tai atidėti pasidavimą augintiniui, kuomet raumenys pavargs priešintis.
Lygiai taip pat sunkėjant priklausomybei smegenyse įvyksta procesai, kuomet žmogus tikrai praranda valingą elgesio kontrolę.
Jis nebegali sukontroliuoti savo vartojimo vien savo valia. Norint suprasti, kas tada vyksta, galite prisiminti situaciją, kuomet labai norėjote miego pačiu netinkamiausiu metu.
Taigi, norint išgyvendinti peraugusį augintinį reikės kantrybės, budrumo ir pasiryžimo. Nemaitinama meška sulys ir išeis ieškoti maisto kitur.
tags: #kas #yra #priklausomybe