Socialinis darbas, kaip profesija, nuolat kinta ir tobulėja, o jo teorinį pagrindą sudaro įvairios žinios, požiūriai, modeliai, pagalbos metodai ir jų taikymo būdai, patirtis, įgyta iš kitų pagalbos situacijų, bei vertybių sistema. Socialinio darbuotojo profesinės veiklos esmė - socialinio darbo praktika. Kiekviena teorija siūlo skirtingus problemų sprendimo būdus, atsižvelgiant į konkrečias situacijas ir klientus.
Šiuolaikiniai iššūkiai kelia vis didesnius reikalavimus socialinių darbuotojų profesinei veiklai, todėl būtina nuolat tobulinti teorines ir praktines žinias, ugdyti profesinius įgūdžius ir vertybines nuostatas. Šiame straipsnyje išnagrinėsime bihevioristinę socialinio darbo teoriją, jos pagrindinius principus, taikymo galimybes ir vertinimą.
Bihevioristinė teorija, susiformavusi XIX-XX a. sandūroje, iš esmės pakeitė požiūrį į žmogaus elgesį ir jo korekciją. Ši teorija, atsiradusi kaip atsakas į psichoanalizę, pabrėžia aplinkos veiksnių įtaką žmogaus elgesiui. Bihevioristai atmetė sąmonę kaip mokslo pažinimo objektą, sutelkdami dėmesį į stebimą elgesį.
Biheviorizmo Esmė ir Pagrindiniai Principai
Biheviorizmas - tai materialistinė psichologija, kuri žmogaus elgesį (išorinius pasireiškimus ir refleksus) laiko psichologijos objektu, o ne sąmonę. Ši kryptis neigia paveldėjimą, atmeta tradicines psichologijos sąvokas (pojūtį, jausmą, protavimą, atmintį) ir akcentuoja išorinę žmogaus elgseną bei aktyvumą įvairiomis aplinkybėmis. Bihevioristai daugiausia dėmesio skiria tam, ką žmonės daro ir kokios aplinkybės priverčia juos vienaip ar kitaip pasielgti. Jie nagrinėja mokymo bei išmokimo įtaką gyvūnų bei žmonių elgsenai.
Pagrindinė biheviorizmo prielaida - žmogaus elgesį lemia aplinkos įvykiai. Svarbiausias biheviorizmo indėlis į socialinį darbą - empirinių mokslinių tyrimų pritaikymas praktikoje. Socialiniai darbuotojai, vadovaujantis šia teorija, turi išsiaiškinti ir išnagrinėti, ką galima pakeisti kliento aplinkoje, kad pasikeistų jo problemiškas elgesys. Esminiais dalykais tampa dabarties įvykiai, turintys įtakos elgesiui, bei tikslūs poveikio būdai. Profesionalą domina ne kliento elgesio priežastys, bet pasekmės.
Taip pat skaitykite: Pamokos iš Lenkijos socialinio modelio
Ši teorija socialiniam darbui suteikia tikslumo, objektyvios analizės ir vertinimo, o pokyčiai aplinkoje tampa labiau nuspėjamais. Sociobiheoveristams būdinga tai, kad svarbu ne žmogus, o aplinka, ne asmenybė, o tik jo reakcijos. Asmenybės vystymasis - nuolatinis prisitaikymas prie aplinkos reikalavimų, kuris vyksta operantinio mokymosi būdu.
Svarbu pažymėti, kad įvertinimo metu detalizuojamas elgesys, išryškinamas pagrindinis elgesys, nustatomi stimulai ir padariniai. Probleminio elgesio dažnumas, mastas ir kryptis gali būti kontroliuojami ir stebimi intervencijos metu.
Pagrindiniai Biheviorizmo Atstovai ir Jų Indėlis
Ryškiausi biheviorizmo atstovai:
- Ivanas Pavlovas: Klasikinio sąlygojimo teorija parodė, kaip organizmai gali išmokti reaguoti į neutralius stimulus, susiejant juos su reikšmingais.
Pavlovo šunys
- Burrhusas Frederic'as Skinneris: Operantinio sąlygojimo teorija pabrėžia, kad elgesys yra kontroliuojamas pateikiant pozityvius stimulus (paskatas), o bausmės nėra veiksmingos.
- Edwardas Thorndike'as: Tyrė mokymosi procesus ir nustatė, kad elgesys, kuris sukelia teigiamas pasekmes, yra labiau tikėtinas pasikartoti.
- Johnas B. Watsonas: Teigė, kad psichologija turi tirti tik tai, ką galima tiesiogiai matyti ir išmatuoti, o elgesys yra reakcijų į aplinkos stimulus visuma.
- Albertas Bandura: Socialinio išmokimo teorija parodė, kad žmonės mokosi stebėdami ir imituodami kitų elgesį. A. Bandura teigia, kad kuo labiau pas žmogų išvystyti pažintiniai sugebėjimai, tuo didesnį poveikį jis gali daryti savo elgesiui, esant toms pačioms aplinkos sąlygoms.
Albertas Bandura
Taip pat svarbus atstovas yra E. Thomas, kuris teigia, kad bihevioristinė teorija individą laiko pasyviu sąlygojimo proceso recipientu. Klasikinis sąlygojimas - elgesio išmokimas dėl to, kad jis per laiką susijęs su tam tikru stimulu (pvz., baltas chalatas - kelia baimę). Operantinis sąlygojimas susijęs su išmoktu elgesiu (jei elgesio sukelta reakcija yra maloni - elgesys tikriausiai kartosis). Elgesį kontroliuoja aplinkybės arba stimulas (stimulas-reakcija).
Taip pat skaitykite: Lietuvos socialinis modelis: tikslai ir perspektyvos
Bihevioristinis Socialinio Darbo Modelis
Bihevioristinis socialinio darbo modelis orientuotas į kliento elgesio keitimą, naudojant įvairias technikas ir metodus, pagrįstus mokymosi principais.
Šis modelis apima kelis svarbius žingsnius:
- Kliento įvertinimas: Nustatomas stimulo ir reakcijos ryšys, lemiantis kliento elgesį. Tai apima elgesio analizę, tikslų sąlygų, kurioms esant pasireiškia netinkamas elgesys, išsiaiškinimą.
- Tikslų nustatymas: Aiškiai apibrėžiamas nepageidaujamas elgesys ir įvardijamas pageidaujamas elgesys, kurio siekimas yra apibrėžiamas kaip tikslas. Tikslas yra keisti asmens sąmonę (mintis, emocijas ir elgesį).
- Plano sudarymas: Išskiriami uždaviniai, kas bus daroma, keičiant elgesį. Elgesio keitimo žingsniai turi atitikti kliento galimybes, užsibrėžiant realius tikslus.
- Sutarties sudarymas: Visa tai, kas buvo apibrėžta ir numatyta, surašoma sutartyje. Įvardijamas atlygis už pasiektus rezultatus ir numatomos pasekmės (kai kuriais atvejais bausmės), jei nebus laikomasi susitarimo.
- Vertinimas ir analizė: Stebimi, analizuojami ir vertinami pasikeitimai, jų veiksmingumas ar neveiksmingumas, atlygio turinio ir tvarkos tinkamumas.
- Rezultatų įtvirtinimas: Pasiekti rezultatai arba pokyčiai turi būti įtvirtinami. Klientas pritaiko įgytus įgūdžius realiame gyvenime.
Šis modelis praktiškai naudojamas situacijoms, kurių tikslas - keisti elgesį. Geriausiai gali būti taikomas vaikams, paaugliams, linkusiems nusikalsti asmenims, neįgaliems asmenims.
Operantinio Determinizmo Taikymas Socialiniame Darbe
Operantinis determinavimas, arba operantinis sąlygojimas, yra vienas iš pagrindinių bihevioristinės teorijos principų, plačiai taikomas socialiniame darbe. Ši teorija teigia, kad elgesys yra veikiamas pasekmių, kurios atsiranda po to, kai tas elgesys įvyksta. Jei pasekmės yra teigiamos (paskatinimas), elgesys yra labiau tikėtinas pasikartoti ateityje. Jei pasekmės yra neigiamos (bausmė), elgesys yra mažiau tikėtinas pasikartoti.
Operantinis determinizmas
Taip pat skaitykite: Vaicekauskienės socializacijos modelis
Socialiniame darbe operantinis determinavimas gali būti naudojamas įvairiais būdais, siekiant padėti klientams keisti savo elgesį:
- Paskatinimas: Socialinis darbuotojas gali naudoti įvairias paskatas, kad sustiprintų pageidaujamą elgesį. Paskatinimai gali būti materialūs (pvz., dovanos, pinigai) arba socialiniai (pvz., pagyrimas, dėmesys).
- Bausmė: Socialinis darbuotojas gali naudoti bausmes, kad sumažintų nepageidaujamą elgesį. Tačiau bausmės turėtų būti naudojamos atsargiai ir tik tada, kai kitos priemonės yra neveiksmingos. Bausmės gali būti materialios (pvz., baudos) arba socialinės (pvz., kritika, ignoravimas).
- Elgesio formavimas: Socialinis darbuotojas gali naudoti elgesio formavimo techniką, kad palaipsniui išmokytų klientą naujo elgesio. Ši technika apima paskatinimą už kiekvieną žingsnį, kuris veda prie pageidaujamo elgesio.
- Išnykimas: Socialinis darbuotojas gali naudoti išnykimo techniką, kad sumažintų elgesį, kuris nėra paskatinamas. Ši technika apima ignoravimą elgesio, kuris anksčiau buvo paskatinamas.
Socialinio Išmokimo Teorija
Socialinio išmokimo teorija, sukurta Alberto Banduros, pabrėžia, kad žmonės mokosi ne tik per tiesioginę patirtį (paskatinimus ir bausmes), bet ir stebėdami kitų elgesį. Ši teorija teigia, kad žmonės gali išmokti naujų elgesio būdų stebėdami kitus žmones, ypač tuos, kuriuos jie laiko autoritetais arba modeliais.
Socialinio išmokimo teorija socialiniame darbe gali būti naudojama įvairiais būdais:
- Modeliavimas: Socialinis darbuotojas gali naudoti modeliavimą, kad parodytų klientui, kaip elgtis tam tikroje situacijoje. Pavyzdžiui, socialinis darbuotojas gali vaidinti situaciją, kurioje klientas turi išreikšti savo jausmus, ir parodyti, kaip tai padaryti tinkamai.
- Stebėjimas: Socialinis darbuotojas gali paskatinti klientą stebėti kitus žmones, kurie sėkmingai elgiasi tam tikroje situacijoje. Pavyzdžiui, klientas, kuris turi problemų su socialiniais įgūdžiais, gali būti paskatintas stebėti žmones, kurie yra socialiai kompetentingi, ir mokytis iš jų.
- Sustiprinimas: Socialinis darbuotojas gali naudoti sustiprinimą, kad paskatintų klientą imituoti elgesį, kurį jis matė stebėdamas kitus žmones.
Bihevioristinės Pagalbos Šeimai Teorijos Taikymas
Bihevioristinė pagalba šeimai teorija gali būti taikoma įvairiose situacijose, siekiant pagerinti šeimos narių elgesį ir santykius. Štai keletas pavyzdžių:
- Vaikų auklėjimas: Bihevioristinės technikos, tokios kaip paskatinimas už gerą elgesį ir bausmė už blogą elgesį, gali būti naudojamos siekiant išmokyti vaikus tinkamo elgesio.
- Šeimos konfliktų sprendimas: Bihevioristinė teorija gali padėti šeimos nariams išmokti efektyviau bendrauti ir spręsti konfliktus.
- Priklausomybių gydymas: Bihevioristinės technikos, tokios kaip operantinis sąlygojimas ir socialinis išmokimas, gali būti naudojamos siekiant padėti šeimos nariams įveikti priklausomybes.
- Elgesio problemų sprendimas: Bihevioristinė teorija gali padėti šeimos nariams spręsti įvairias elgesio problemas, tokias kaip agresija, nerimas ir depresija.
Bihevioristinės Teorijos Kritika Ir Apribojimai
Nors bihevioristinė teorija yra veiksminga priemonė elgesio keitimui, ji taip pat turi tam tikrų apribojimų ir susilaukia kritikos.
- Kai kurie kritikai teigia, kad biheviorizmas pernelyg supaprastina žmogaus elgesį, ignoruodamas vidinius psichologinius procesus, tokius kaip mintys, jausmai ir motyvacija.
- Pasyvus individo vaidmuo: Bihevioristinė teorija individą laiko pasyviu sąlygojimo proceso recipientu, ignoruodama jo aktyvų vaidmenį mokymosi procese.
- Etiniai klausimai: Bausmių naudojimas elgesio keitimui gali kelti etinių klausimų, ypač jei bausmės yra griežtos arba žeminančios.
- Nepakankamas dėmesys ilgalaikiams pokyčiams: Bihevioristinės technikos gali būti veiksmingos trumpalaikiams elgesio pokyčiams pasiekti, tačiau ilgalaikiams pokyčiams įtvirtinti gali prireikti papildomų strategijų.
Kitos Teorijos Ir Modeliai Socialiniame Darbe
Socialiniame darbe taikomos ir kitos teorijos bei modeliai, kurie papildo bihevioristinę teoriją ir padeda socialiniams darbuotojams visapusiškai suprasti klientų problemas ir rasti veiksmingus sprendimus. Štai keletas pavyzdžių:
- Psichodinaminė teorija: Ši teorija pabrėžia pasąmonės procesų ir ankstyvosios vaikystės patirties įtaką žmogaus elgesiui.
- Sistemų teorija: Ši teorija teigia, kad šeima yra sistema, kurioje kiekvienas narys yra susijęs su kitais ir veikia vienas kitą.
- Humanistinė teorija: Ši teorija pabrėžia žmogaus laisvę, atsakomybę ir gebėjimą save realizuoti.
- Egzistencializmas: Nagrinėjama žmogaus būtis pasaulyje ir pagrindiniai jo egzistencijos klausimai: gyvenimo prasmės, atsakomybės, laisvės, vienišumo, kančios, mirties.
- Kognityvinė Elgesio Terapija: Kognityvinė elgesio terapija (KET) tarp psichologinio gydymo metodų atsirado palyginti neseniai.
tags: #bihevioristinis #modelis #socialinis #darbas