Aktyvus socialinis gyvenimas yra vienas iš pagrindinių žmogaus gerovės ir laimės veiksnių. Jis ne tik praturtina kasdienybę, bet ir teigiamai veikia fizinę bei psichinę sveikatą. Daugeliui dalykų, kuriuos darome gyvenime, įtaką daro gebėjimas interpretuoti ir prisitaikyti prie socialinių aplinkybių.
Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl aktyvus socialinis gyvenimas yra svarbus, yra emocinė parama, kurią gauname iš artimųjų, draugų ir bendruomenės. Jie yra mūsų atsparumo ir įveikimo šaltinis sunkiose gyvenimo situacijose. Aktyvus socialinis gyvenimas skatina mokymąsi ir asmeninį tobulėjimą.
Socialiniai įgūdžiai ir socialinė kompetencija
Sociãliniai įgūdžiai - tai asmens savybių visuma, leidžianti užmegzti ryšius su kitais žmonėmis socialines normas atitinkančiais būdais. Socialinius įgūdžius lemia tam tikros aplinkos ypatybės, socializacijos metu įgijami poreikiai ir lūkesčiai. Tai socialinio bendravimo patirtis.
Plačiąją prasme socialinė kompetencija apibrėžiama kaip gebėjimas atitikti visuomeninio gyvenimo reikalavimus. Tai žmogaus emociniai, pažintiniai ir socialiniai įgūdžiai, kurie yra būtini norint susidoroti su pareigomis, būdingomis konkrečiam jo gyvenimo etapui. Socialiniai įgūdžiai yra socialinės kompetencijos dalis, padedanti gebėjimui kurti gerus tarpasmeninius santykius.
Tai reiškia asmens gebėjimą elgtis adekvačiai ir adaptyviai (prisitaikant prie nuolat kintančios socialinės aplinkos), sugyventi su kitais asmenimis ir įvairiomis grupėmis, užmegzti ir plėtoti tarpasmeninius ryšius, ieškoti kompromisų, konstruktyviai spręsti konfliktus, mokytis ir kurti kartu su kitais žmonėmis, siekti bendruomenės bendrų tikslų, plėtoti socialinę sąveiką, dalyvauti tautos ir bendruomenės kultūriniame, pilietiniame gyvenime, gerbti demokratinės visuomenės gyvenimo principus ir vertybes, pasirinkti sveiką gyvenseną, rūpintis aplinka.
Taip pat skaitykite: Aukštuomenės kasdienybė viduramžiais
Socialinių įgūdžių sudedamosios dalys
- Socialinius įgūdžius sudaro: Socialinis žinojimas (sociokultūrinių veiksnių supratimas ir interpretavimas). Socialinė elgsena (teigiamų tarpusavio santykių kūrimas, atsakingų sprendimų priėmimas, sudėtingų situacijų konstruktyvus ir etiškas valdymas).
- Verbaliniai: pokalbiai, juokavimas, diskusijos įvairiomis temomis, mokymas ir mokymasis.
- Neverbaliniai: aktyvus klausymas, kūno kalba.
Kartais skiriami intrapersonaliniai (santykio su savimi) ir interpersonaliniai (santykio su kitais žmonėmis) socialiniai įgūdžiai. Intrapersonaliniai socialiniai įgūdžiai siejami su asmens gebėjimu suprasti, kontroliuoti ir tinkamai išreikšti savo mintis, pažinti ir įvertinti savo asmenybės ypatumus, jos stipriąsias ir silpnąsias puses, pasitikėti savimi, kontroliuoti impulsus, motyvuoti save įveikti sunkumus, nustatyti ir stebėti savo ir kitų žmonių veiklos pažangą ir kita.
Esminiai ir situaciniai socialiniai įgūdžiai
- Esminiai: stiprina žmonių sveikatą ir gerovę (pavyzdžiui, sprendimų priėmimas, kūrybiškas, kritinis mąstymas, veiksmingas bendravimas, savęs pažinimas, streso įveikimas).
- Situaciniai: (pavyzdžiui, mokėjimas atsisakyti, prieštarauti, nepertraukinėti kalbančiojo, sakyti gerus žodžius ir komplimentus, džiaugtis pagyrimu, užmegzti ir palaikyti kontaktą, pradėti, palaikyti ir užbaigti pokalbį, paprašyti pagalbos, reaguoti į pastabas ar kritiką, atsiprašyti, pripažinti klydus).
Trumpai ir aiškiai: miškų gaisrai – kodėl jų daugėja ir kuo pavojingi jų dūmai?
Socialinis emocinis ugdymas ir emocinis intelektas
Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie socialinį emocinį ugdymą ir teigiamą jo įtaką vaikų psichikos sveikatai. Socialinės emocinės kompetencijos - tai gebėjimai dirbti kartu su kitais, produktyviai mokytis, atlikti svarbiausius vaidmenis šeimoje, bendruomenėje, darbo vietoje. Yra nustatyta, kad mokymuisi daro įtaką daugybė socialinių ir emocinių veiksnių.
Į mokyklą ateinantis neramus, baimingas ar besijaučiantis svetimas mokyklai vaikas - tai vaikas, kurio gebėjimas mokytis yra sumažėjęs. Mokykla, kurioje patyčios yra kasdienis reiškinys, nėra ta vieta, kurioje vaikai jaučiasi skatinami mokytis ir bręsti. Todėl socialinis emocinis ugdymas organizuojamas taip, kad vaikai ir suaugusieji jaustųsi saugūs, vertinami ir įsitraukę į mokymosi procesą.
Emocinio intelekto sąvoka apima gebėjimą jausti, suprasti kitų žmonių jausmus, valdyti nuotaiką bei kontroliuoti impulsus, susidoroti su frustracija bei kasdienio gyvenimo reikalavimais. Emocinį vaiko intelektą galima ugdyti visuose jo amžiaus tarpsniuose.
Pasak Čedavičienės D. (2008) mokytojai, dažniausiai nerimaujantys dėl mokinių matematinio ar kalbinio neraštingumo, pradeda suprasti, kad egzistuoja kitas, dar didesnį rūpestį keliantis trūkumas: emocinis neraštingumas. Mokytis pažinti savo jausmus ne ką mažiau svarbu nei lavinti skaitymo ar skaičiavimo įgūdžius.
Taip pat skaitykite: Socialinis elgesys: formos ir įveika
Kaip teigia Lekavičienė R, Antinienė D. (2012) aplinkinių žmonių ir savo emocijų pažinimas ir supratimas, jų valdymas bei kontrolė, empatija ir t.t. skatina efektyvų tarpasmeninį bendravimą, pozityviai veikia individualius sprendimus bei, apskritai, asmens psichologinį funkcionavimą. Todėl teigiama, kad emocinis intelektas yra gana patikimas asmeninio ir profesinio gyvenimo sėkmės rodiklis.
Vaikų socialinė kompetencija
Analizuojant vaikų socialinę kompetenciją dažniausiai pabrėžiami tokie socialiniai įgūdžiai: problemų sprendimas, empatija, streso įveikimas. Gerų santykių su bendraamžiais pagrindu formuojasi šie vaikų socialiniai įgūdžiai: mokėjimas reikšti jausmus, išgirsti, pagarba vienų kitiems, bendradarbiavimas. Socialiai kompetentingi vaikai būna draugiški, sugeba suvokti savo jausmus ir juos išreikšti, taip pat suvokti kitų asmenų emocijas ir jausmus.
Socialinės kompetencijos stokojantys vaikai elgiasi impulsyviai, nesugeba išlaikyti draugystės, įvardyti savo jausmų, įsijausti į kito žmogaus būseną, nepasitiki savimi, todėl sunkiau pritampa, jaučiasi vieniši ir nelaimingi.
Socialinio gyvenimo nauda sveikatai ir gerovei
Tyrimai rodo, kad žmonės, turintys stiprius socialinius ryšius, gyvena ilgiau, rečiau serga širdies ligomis. Jiems yra mažesnė rizika susirgti Alzheimerio liga ir mažesnis depresijos bei aukšto kraujo spaudimo atvejų skaičius. Aktyvus dalyvavimas socialiniuose renginiuose, klubuose ar bendruomenės veikloje suteikia priklausomybės ir įtraukties jausmą.
Bendravimas su įvairiais žmonėmis lavina socialinius įgūdžius, tokius kaip empatija, bendradarbiavimas, konfliktų sprendimas ir komunikacija. Šie įgūdžiai yra svarbūs ne tik asmeniniame gyvenime, bet ir profesinėje srityje. Aktyvus socialinis gyvenimas yra neatsiejama laimingos ir pilnavertės asmenybės dalis.
Taip pat skaitykite: Kaip autizmas veikia socialinį gyvenimą
Praktiniai psichologiniai principai socialinėse situacijose
Įdomus dalykas: žmonės labiausiai įsimena pirmą ir paskutinį dalykus, kuriuos jūs padarote, taigi svarbu ne tik padaryti gerą pirmą įspūdį, bet ir jį gerai užbaigti. Teigiama, kad labai stiprų poveikį aplinkiniams galima padaryti palikus gerą pradžios ir pabaigos įspūdį.
Kaip pasinaudoti šiomis žiniomis? Tarkime, einate į darbo pokalbį, pirmą pasimatymą, turite verslo susitikimą, o gal kažkam norite palikti gerą įspūdį. Įeikite su trenksmu (netiesiogiai) - taip, kad jus pastebėtų ir įsimintų, ir pabaikite aukšta nata.
Daug tyrimų parodė, kad jei žmogus paprašo kitų padaryti ką nors sunkaus ar nuobodaus ir pasiūlo kokį nors paskatinimą už tai, nesulaukia tokio atsako ir entuziazmo, kokio norėtų. Pastebėta, kad jei žmogus neskatinamas padaryti ką nors vardan to, kad kažką gautų, jis jaučiasi daug geriau, nei tas, kurį skatino.
Iš vienos pusės, taip sukursite nemalonią įtampą, kurią pašnekovui norėsis nutraukti pradedant kalbėti. Žmonės, pajutę tylą, jaučiasi švelniai spaudžiami, tai yra nemalonu ir todėl pradeda šnekėti. Iš kitos pusės, gal jūs neduodate laiko žmogui apgalvoti atsakymo?
Ant jūsų rėkia? Kai žmogus ant jūsų pyksta ar net rėkia, stenkitės išlikti ramūs. Jeigu esate dėl ko nors kalti ir žmogus ant jūsų rėkia, ramiai atsiprašykite ir pripažinkite kaltę, o ne berkite kaltinimus ar pasiteisinimus.
Situkacija gali pasirodyti ne iš lengvųjų, bet jei norite būti laimingesni ar tokie atrodyti aplinkiniams, daugiau šypsokitės. Tai yra kognityvinis disonansas, smegenyse kylantis konfliktas.
Socialinis gyvenimas Lietuvoje: tradicijos, miestas ir skaitmena
Lietuvos socialinis gyvenimas yra unikalus, susidedantis iš gilios istorijos, turtingų tradicijų ir dinamiškų pokyčių. Socialiniai santykiai Lietuvoje yra glaudžiai susiję su bendruomeniškumu, šeimos ryšiais ir stipriais draugystės saitais.
Tradicijos ir jų įtaka socialiniam gyvenimui
Lietuva yra šalis, kurioje tradicijos vis dar atlieka svarbų vaidmenį socialiniame gyvenime. Iš kartos į kartą perduodami papročiai ir šventės, tokios kaip Joninės, Kūčios ar Velykos, sutelkia šeimas ir bendruomenes. Šie įvykiai ne tik suteikia progą susitikti su artimaisiais, bet ir leidžia stiprinti tarpusavio ryšius, palaikyti tautinį identitetą bei išlaikyti kultūrinį paveldą.
Be religinių švenčių, Lietuvoje yra giliai įsišaknijęs kaimiškas gyvenimo būdas, kuris taip pat daro didelę įtaką socialiniams santykiams. Kaime gyvenantys žmonės dažnai turi artimus ryšius su savo kaimynais, dalinasi kasdieniais rūpesčiais ir džiaugsmais.
Miesto gyvenimo įtaka socialiniams ryšiams
Su laiku vis daugiau žmonių kraustosi į miestus, kur gyvenimo tempas yra žymiai spartesnis nei kaime. Tai neišvengiamai keičia ir socialinių ryšių pobūdį. Miestuose žmonės dažnai yra labiau atsiriboję, gyvena greitesnį ir individualistiškesnį gyvenimą.
Tačiau net ir čia išlieka stiprios socialinės struktūros, kurios remiasi bendruomenių centrais, sporto klubais, kultūros renginiais ir kitomis organizacijomis, kurios padeda palaikyti ryšius tarp žmonių. Vis dėlto, miestuose gyventi žmonės taip pat ieško galimybių dalyvauti socialinėje veikloje.
Socialiniai tinklai ir technologijos
Skaitmeninė revoliucija, įvykusi per pastaruosius du dešimtmečius, taip pat pakeitė socialinio gyvenimo pobūdį. Jie leidžia žmonėms bendrauti nepaisant atstumo, dalintis naujienomis, nuotraukomis ir mintimis su plačia auditorija.
Nors šios technologijos suteikia naujų galimybių palaikyti ryšius, jos taip pat kelia tam tikrus iššūkius. Pavyzdžiui, dėl virtualaus bendravimo gali sumažėti tiesioginio kontakto svarba, o tai gali lemti silpnesnius socialinius ryšius ir didesnį žmonių atsiribojimą nuo realaus gyvenimo.
Šeimos ir draugystės ryšiai
Šeima Lietuvoje išlieka viena svarbiausių socialinių institucijų. Nors visuomenė modernėja, dauguma žmonių vis dar vertina glaudžius šeimos ryšius. Draugystė taip pat yra svarbi Lietuvos socialinio gyvenimo dalis. Draugai dažnai tampa tarsi „antrąja šeima“, su kuria dalinamasi ne tik džiaugsmais, bet ir rūpesčiais.
Socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymas bendruomenėje
Socialinio ir emocinio ugdymas veiksmingiausias tada, kai esminių kompetencijų ugdymas tampa sistema, kurioje veikia visa bendruomenė. Tai kai į nuoseklų procesą įsitraukia: mokiniai, mokytojai, administracija, pagalbos mokiniui specialistai, techninis personalas, tėvai / šeima, steigėjas, mokyklos kaimynystėje esančios bendruomenės, autoritetai ir partneriai ir kt.
Nuoseklios socialinio ir emocinio ugdymo programos reikšmingai prisideda prie vaikų ir jaunimo socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymo, tačiau maksimalus rezultatas pasiekiamas integruojant socialinius ir emocinius įgūdžius ugdančius elementus į visą ugdymo procesą. Kad būtų aiški ugdymo kryptis ir tikslai, rekomenduojama organizuojant ugdymą remtis socialinio ir emocinio kompetencijų aprašu.
| Integravimo lygmuo | Trumpas aprašas |
|---|---|
| Saugi aplinka | Kiekvienoje pamokoje turi būti sukurta saugi mokymosi aplinka, kurioje aiškiai išsakomi aiškūs ir pamatuojami lūkesčiai, sutarta dėl taisyklių ir bendrųjų susitarimų. |
| Įtraukiantys metodai | Kiekvienoje pamokoje mokytojas renkasi į mokymo/si procesą įtraukiančius metodus, įvertindamas, kad mokiniai mokosi skirtingai. |
| Nuoseklus įgūdžių ugdymas | Kiekvienas mokinys turi ugdyti įgūdžius nuosekliai, bent kartą per savaitę. |
Kad programa pasiektų jai keliamus tikslus, ji turi būti parengta ir realizuojama vadovaujantis NAKA principu: socialinio ir emocinio ugdymo užsiėmimai vykdomi NUOSEKLIAI, gilinant tai, ką mokiniai jau supranta ir moka, atsižvelgiant į jų raidą; veiklos reikalauja AKTYVAUS mokinių dalyvavimo; socialiniams ir emociniams įgūdžiams ugdyti būtinas KONCENTRUOTUMAS ir specialus laikas; veiklų tikslai ir tikėtini rezultatai yra AIŠKIAI įvardijami ir aptariami.
Mokytojo vaidmuo ir bruožai
Lam C. (2014) nurodo gero mokytojo bruožus, kurie, savo ruožtu, lemia mokytojo socialines emocines kompetencijas bei siejasi su Neale S., Spencer-Arnell L., Wilson L.: Patinka mokyti mokyti vaikus - daug džiaugsmo ir pasitenkinimo savo darbu teikianti profesinės karjeros sritis, nors drauge tai taip pat daug pastangų reikalaujanti bei sekinanti veikla. Nulemia pokyčius - leidžia vaikams pasijusti klasėje ypatingiems, saugiems ir užtikrintiems. Skleidžia pozityvią energiją - stengiasi nuolatos būti teigiamai nusiteikę, laimingi ir besišypsantys. Geba megzti ir palaikyti asmeninius ryšius - pažįsta savo mokinius, žino, kuo jie domisi ir užmezga su jais ryšį.
Svarbu pažymėti, jog pedagogų ir tėvų socialinio emocinio intelekto ugdymui didinant jų socialines emocines komepetencijas reikalinga sisteminė pagalba ir parama. Pačios geriausios socialinio emocinio ugdymo programos vaikams gali būti neefektyvios vien todėl, kad, pedagogo asmenybės elgesys ir asmenininės vertybės kontrastuos su programos nuostatomis, jei kalbėdamas apie empatiją, jis pats jos nejaus, jei mokydamas vaikaus pagarbos jiems nerodys savo elgesiu.
Šeimos vaidmuo ugdant socialinius įgūdžius
Šeimyniniai pokalbiai - vienas iš pagrindinių būdų mokyti vaikus socialinio komunikavimo. Kuo anksčiau vaikas girdi, kad šeimoje pagarbiai, mandagiai bendraujama (išklausoma, domimasi kitu, paisoma nuomonės, dalyvaujama pokalbyje), atspindimi kito jausmai, kreipiamas dėmesys į visus, tuo anksčiau tą pradeda taikyti komunikuodamas su bendraamžiais.
Humorui šeimoje taip pat turėtų būti skiriama pakankamai dėmesio ir laiko. Humoras suteikia vaikams galimybę tvarkytis su stresu, nerimu, pykčiu, gali padėti išreikšti tai, ką sunku pasakyti.
Trumpai ir aiškiai: miškų gaisrai – kodėl jų daugėja ir kuo pavojingi jų dūmai?
Socialinių kompetencijų ryšys su akademine sėkme ir karjera
Kūšlevič - Veršekienė D., Pukinskaitė R. (2009) nagrinėjusios paauglių emocinį intelektą, pastebi, jog patiriami sunkumai paauglystėje iš dalies priklauso nuo emocinio intelekto lygio, individualių vaiko savybių, jo aplinkos, socialinės kompetencijos, neigiamų aplinkos įvykių, jų reikšmingumo bei jų pasikartojimo dažnio.
Autorių atlikto tyrimo metu nustatyta, kad bendras emocinis intelektas (EQ), adaptyvumas, tarpasmeninių santykių ir asmens vidiniai gebėjimai yra teigiamai statistiškai reikšmingai susiję su geresniais mokymosi laimėjimais. Geriau besimokantys paaugliai dažniau jaučiasi laimingi, jie efektyviau prisitaiko prie pokyčių, geriau susitvarko su kasdien iškylančiomis problemomis, jų geresni tarpasmeniniai santykiai.
Autorių teigimu, sėkmę mokykloje lemia ne tiek vaiko žinios ar ankstyvi skaitymo įgūdžiai, kiek emociniai ir socialiniai įgūdžiai: pasitikėjimas savimi, domėjimasis aplinka, žinojimas, kokio elgesio iš tavęs laukia kiti ir kaip susivaldyti, kai nori pasielgti netinkamai, gebėjimas išlaukti, laikytis nurodymų, kreiptis į mokytojus pagalbos, mokėti išreikšti poreikius ir sutarti su kitais vaikais.
Siekiant profesijos, rengdamiesi jai mes stengiamės sukaupti kiek galima daugiau profesinių žinių ir įgyti reikiamų įgūdžių. Tačiau šiais laikais ne vien tik žinios yra svarbios. Vien profesinių įgūdžių kartais nepakanka norint sėkmingai atlikti savo darbą, nes darbdaviai šiandien reikalauja daugiau.
Socialinis pedagogas ir pagalba socialiniame gyvenime
Kiekvieno vaiko gyvenimas kartais iškelia vaikui bei šalia jo esantiems suaugusiems (tėvams, mokytojams) nelengvų užduočių ir iššūkių. Pavyzdžiui: kaip padėti vaikui prisitaikyti prie mokyklos, naujame vaikų kolektyve? Kaip labiau pasitikėti savimi? Kaip tvarkytis su savo pykčiu, liūdesiu, baime?
Dažnai šie klausimai puikiai išsisprendžia, padedant tėvams, pedagogams, draugams, kurie išklauso, supranta ir palaiko. Tačiau kartais iškilusioms problemoms įveikti tokios pagalbos nebepakanka. Socialinis pedagogas gebės atstovauti vaiko teisėms ir interesams, organizuoti ir teikti socialinę, pedagoginę ir psichologinę pagalbą vaikui, šeimai, mokyklos bendruomenei, vertinti ir padėti spręsti problemas, susijusias su įvairiais vaikui kylančiais sunkumais.
Ką daro socialinis pedagogas? Padeda tėvams (ar teisėtiems vaiko atstovams) ugdyti savo vaiką: suprasti jo socialinius ir psichologinius poreikius, jų tenkinimo svarbą, geriau suprasti vaiko, turinčio vystymosi sunkumų, poreikius, tėvų teises ir pareigas. Bendradarbiauja su klasių auklėtojais, kitais pedagogais, specialistais, įstaigos administracija sprendžiant vaikų socialines - pedagogines problemas, ieškant efektyvių pagalbos būdų.
Susisiekite su vaiko klasės vadove. Tai žmogus, artimas Jūsų vaikui, turintis pedagoginės patirties. Įgiję socialinio pedagogo kvalifikacinį laipsnį galėsite sėkmingai atlikti: Mokymosi organizatoriaus Kūrybiško ugdytojo Galimybių kūrėjo Talkininko Patarėjo Partnerio Tarpininko tarp mokinio ir įvairių šiuolaikinių informacijos šaltinių Ugdymo proceso organizavimo ir koregavimo koordinatoriaus vaidmenis.
Trumpai ir aiškiai: miškų gaisrai – kodėl jų daugėja ir kuo pavojingi jų dūmai?
Kaip stiprinti socialinį gyvenimą kasdien
Draugai ir bendruomenės nariai gali būti mūsų įkvėpimo šaltiniai, padėti išmokti naujų dalykų, įgyti naujų įgūdžių ar net pakeisti gyvenimo kryptį. Aktyvus dalyvavimas socialiniuose renginiuose, klubuose ar bendruomenės veikloje suteikia priklausomybės ir įtraukties jausmą. Tai padeda jaustis reikalingam, vertinamam ir suprastam.
Pasitikėjimas savimi, domėjimasis aplinka, žinojimas, kokio elgesio iš tavęs laukia kiti ir kaip susivaldyti, kai nori pasielgti netinkamai, gebėjimas išlaukti, laikytis nurodymų, kreiptis į mokytojus pagalbos, mokėti išreikšti poreikius ir sutarti su kitais vaikais.
Nuosekliai stiprinant kompetencijas, kartu integruojant bendruomeniškumo, pilietiškumo ugdymo metodus, tokius kaip mokymasis tarnaujant, pilietis, bendruomenės dalyvavimas savanorystės projektuose ar pilietinėse akcijose, stiprina pilietinę savimonę, įgalina veikti ir siekti pozityvių pokyčių šalyje.
Santraukinė lentelė: socialinio gyvenimo naudos
| Sritis | Konkreti nauda |
|---|---|
| Fizinė sveikata | Mažesnė širdies ligų, aukšto kraujo spaudimo rizika, ilgesnė gyvenimo trukmė |
| Psichinė sveikata | Mažesnė depresijos rizika, didesnis atsparumas stresui |
| Pažanga ir mokymasis | Geresni mokymosi rezultatai, motyvacija, adaptyvumas |
| Karjera | Efektyvus bendravimas, konfliktų sprendimas, komandiniai įgūdžiai |
| Bendruomenė | Priklausomybės jausmas, pilietiškumo stiprinimas |
tags: #kas #tai #socialinis #gyvenimas