Privačių miškų savininkai vis dažniau susiduria su situacija, kai jų valdose atsiranda naujų ūkinės veiklos apribojimų. Miško savininkai pabrėžia neprieštaraujantys gamtos apsaugai. Priešingai - jie patys yra suinteresuoti atsakingu miškų tvarkymu ir išsaugojimu ateities kartoms. Žinios apie kompensacijas tampa svarbiausiu įrankiu derinti gamtos apsaugą ir ekonominę naudą.
LMSA duomenimis, dėl pakeistų biržių ploto ir šliejimo reikalavimų ūkinė veikla tampa ribojama arba atidedama maždaug 400 tūkst. hektarų miškų teritorijoje, o papildomi apribojimai jau dabar taikomi apie 40 procentų privačių miškų Lietuvoje. Privataus miško savininkas ar valdytojas gali kreiptis į Valstybinę miškų tarnybą dėl kompensacijų už taikomus apribojimus, tačiau teisės aktų skirtumai bei proceso sudėtingumas kelia nemažai iššūkių.
Kodėl kalbama apie kompensacijas ir kokios jos rūšys?
Kompensacijos yra numatytos tais atvejais, kai naujos saugomos teritorijos įsteigimas, ribos ar apribojimai draudžia ankstesnę veiklą (pvz., brandžių medynų kirtimą) arba realiai sumažina gaunamą naudą. Pagal Lietuvos įstatymus privataus miško savininkas ar valdytojas gali tikėtis kompensacijų už tokius apribojimus. Yra skiriamos vienkartinės ir kasmetinės kompensacijos, kurios skaičiuojamos individualiai kiekvieno miško sklypo atveju, atsižvelgiant į paliekamos neiškirstos medienos vertę ir kitus duomenis.
Nuo 2015 m. dalis pareiškėjų gali deklaruoti miško naudmenas be papildomos pažymos, o PPIS sistemoje teritorijos žymimos spalvų kodais PK, UK, NM ar DM. Natura 2000 išmokos taikomos ir tiems savininkams, kurių valdos nepatenka į Natura 2000 teritoriją, tačiau jų plote nustatomos EB svarbos paukščių buveinės ar kitos svarbios buveinės.
Natura 2000 ir išmokų dydžiai
Privataus miško savininkams „Natura 2000“ išmokos gali būti paskirtos už draudžiamus (arba atidėtus) pagrindinius miško kirtimus bei kitus apribojimus. Pavyzdžiui, 272 EUR/ha (pirminiu laikotarpiu iki 5 metų) už draudžiamus ar perteikti mažo intensyvumo atrankinius kirtimus (galima iškirsti ne daugiau kaip 10 procentų medyno tūrio per 10 metų), o po pirmojo laikotarpio - 200 EUR/ha. Kiti kompensacijų dydžiai: 155 EUR/ha už ugdomuosius kirtimus ribojančius apribojimus, 156 EUR/ha už papildomą rezervą neiškirstų medžių plynose biržėse, 62 EUR/ha už sanitariniais kirtimais ribojamus atvejis. Šie dydžiai yra kintantys, priklausomai nuo konkrečių sąlygų ir teritorijų.
Taip pat skaitykite: darbo užmokestis natūra ir jo reglamentavimas
Taip pat svarbu, kad kompensacijos gali būti mokamos kaip vienkartinės arba kasmetinės, o įsipareigojimai gavus kompensaciją apima nekirsti miško toje valdos dalyje neribotą laiką. Jei žemės savininkas nusprendžia nutraukti apsaugos sutartį, gali būti reikalaujama grąžinti išmokėtą sumą su palūkanomis, priklauso nuo sutarties sąlygų.
Kam ir kada taikomos kompensacijos?
Kompleksiškos situacijos kyla, kai teritorijos dalys persidengia Natura 2000 plotais ar kitomis saugomomis zonomis. Nuo 2007-2014 m. visiems pareiškėjams reikėjo kreiptis dėl pažymų apie miško valdoje nustatytus apribojimus. Nuo 2015 m. tam tikros plotų kategorijos gali būti deklaruojamos tiesiog PPIS sistemoje, tačiau tiems savininkams, kurių valdos nepatenka į pažymėtas zonas, vis tiek turi būti išduodama pažyma iš saugomos teritorijos direkcijos.
Natura 2000 išmokos miškuose gali būti mokamos ir tiems miško savininkams, kurių valda nėra Natura 2000 teritorijoje, bet kurioje yra EB svarbos paukščių veisimosi vieta. Svarbu, kad išmoka būtų mokama tik tada, kai miškas jau pasiekė IV grupės kirtimų amžių. Išvados gali būti išduodamos miškotvarkos projektų rengėjų, kurie yra įregistruoti VMT, ir turi būti patvirtinti SRIS ar MKIIS duomenys.
Kokios yra išmokų deklaravimo taisyklės?
Jei miško valda patenka į PK, UK, NM ar DM kodus pažymėtus plotus ir plotas yra ne mažesnis nei 0,5 ha, savininkas gali iš karto deklaruoti minėtą plotą. NM kodą galima deklaruoti tik tada, kai išduotas leidimas kirsti mišką. Jei plotas nepatenka į šiuos kodus, reikia kreiptis į saugomos teritorijos direkciją dėl pažymos. Papildomos nuostatos taikomos ir perkeliamoms ar naujoms buveinėms, su kuriomis susijusios EB svarbos rūšys.
Ką daryti, jei jūsų miškas pateko į saugomą teritoriją?
Miško savininkai nori aiškių taisyklių ir sąžiningo atlygio už praristas galimybes. Jie dažnai pabrėžia, kad gamtos apsauga ir privatūs turtai gali būti suderinti, tačiau reikia aiškiai apibrėžti procesą, informuoti savininkus iš anksto ir užtikrinti laiku mokamas kompensacijas. LMSA ir kitos organizacijos ragina keisti politiką, vengti staigių apribojimų įvedimo ir užtikrinti lėšų kompensacijoms skyrimą prieš ribojimų įvedimą.
Taip pat skaitykite: Teisinis servitutas ir kompensacija
Žinių apie situacijas trūkumas dažnai lemia, kad savininkai sužino apie naujus apribojimus tik tada, kai nori ką nors daryti miške. Kaip teigia įvairūs ekspertai, teisinga praktika - aiškus dialogas, pagrindų atlyginti prarastas galimybes ir nekilnojamojo turto vertės išsaugojimas. Teisinė ir institucinė įtvarų sistema turi būti aiški ir vienoda, kad savininkai galėtų planuoti savo veiklą bei įsitikinti, jog jų nuosavybė bus teisingai apsaugota financially.
Išmokų praktika konkrečiuose pavyzdžiuose
Konkrečiuose atvejais skaičiuojama: vienkartinė kompensacija už galėtų būti parduota medienos įsigijimą ir atimamus sąnaudas, arba kasmetinė kompensacija už negaunamas pajamas kirtimų atidėjimo laikotarpiu. Lietuvos miškų tarnyba siūlo skaičiuoklę, skirtą preliminariam kompensacijos dydžiui įvertinti. Išmokos dažnai sudaro nuo dešimt iki kelių šimtų tūkstančių eurų per metus visų pareiškėjų tarpe, prisidedant prie miškų išsaugojimo ir biologinės įvairovės apsaugos.
- Apibrėžti kompensacijų dydžiai ir jų taikymas priklauso nuo konkrečios teritorijos ir buveinių tipų.
- Deklaracijų teikimo tvarka gali būti per PPIS arba per saugomos teritorijos direkcijos pažymą.
- Išmokų skaičiavimas atsižvelgia į paliekamą neiškirstą medieną ir nuostolius dėl kirtimų atidėjimo laikotarpių.
Ką rodo ekspertų nuomonė?
Teisininkai pabrėžia, kad konstituciniai principai įtvirtina, jog apribojus turtą turi būti teisingai ir lygiaverčiai atlyginama. Pagal prof. Eduardą Monkevičių, kompensacijų mechanizmai turi būti nustatyti iš anksto, o ne tik po to, kai savininkai pradeda bylinėtis teismuose. Svarbu užtikrinti dialogą, skaidrumą ir aiškius kriterijus tarp gamtos apsaugos tikslų ir nuosavybės teisių apsaugos.
Praktiški patarimai miško savininkams
- Įsitikinkite, ar jūsų valda patenka į Natura 2000 arba kitų saugomų teritorijų plotus, ir sužinokite apie galimas kompensacijas bei reikiamus dokumentus.
- Ruoškite miškotvarkos projektą ir Išvadą apie EB svarbos paukščių veisimosi vietą, jei planuojate deklaruoti išmokas.
- Kreipkitės į VMT arba saugomos teritorijos direkciją dėl pažymos, kai jūsų plotas nėra pažymėtas PK/UK/NM/DM.
- Laikykitės aiškios komunikacijos su institucijomis ir laikykitės nustatytų įsipareigojimų dėl kompensacijų atgavimo ar nutraukimo.
Privačios žemės savininkai gali tapti ekologiškai atsakingos miškininkystės sėkmės bendruomenės dalimi, jei bus aiškiai reglamentuotos taisyklės ir teisingai kompensuojamos prarastos galimybės. Jų indėlis į kraštovaizdžio išsaugojimą bei biologinę įvairovę yra svarbus, o tinkama kompensacijų sistema padeda išlaikyti ekonominį gyvybingumą regionuose.
Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?
tags: #kompensacija #natura #atidalijant #daiktus