Smurtas artimoje aplinkoje yra esamo ar buvusio partnerio, sutuoktinio ar globėjo sisteminė prievarta, galinti pasireikšti įvairiomis formomis (fiziniu, psichologiniu, seksualiniu ar ekonominiu smurtu). Šios prievartos tikslas - įbauginti ir kontroliuoti artimais ryšiais susijusį asmenį.
Smurtas artimoje aplinkoje - tai viena opiausių visuomenės problemų, kuri (nepaisant to, kad dažnai slepiama po šeimos sienomis) paliečia daugybę asmenų įvairiame amžiuje. Šio termino reikšmė - tai fizinis, psichologinis, seksualinis, ekonominis ar kitas priekabiavimas ar prievarta, vykdoma tarp šeimos narių, artimų asmenų ar gyvenančių kartu.
Smurto formos
Smurtas artimoje aplinkoje dažnai yra nematomas, neigiamas ar pateisinamas, o smurto žymės - ne visada akivaizdžiai pastebimos. Smurtas - tai ne tik fizinis kito žmogaus sužalojimas. Išskiriamos kelios pagrindinės smurto formos:
Fizinis smurtas
Lengviausiai atpažįstama bei pripažįstama smurto forma yra fizinis smurtas. Tai tyčinis fizinės jėgos panaudojimas prieš asmenį, sąmoningai siekiant jį sužeisti ar sužaloti, padaryti neįgaliu ar nužudyti. Fizinio smurto samprata apima plakimą, deginimą, spardymą, stumdymą, kandžiojimą, žalojimą arba žudymą naudojant įvairius daiktus ar ginklus. Fizinis smurtas yra veiksmas, kuriuo siekiama sukelti skausmą ir (arba) sužaloti.
Fiziniu smurtu siunčiama aiški žinutė nukentėjusiam asmeniui: „Galiu tau daryti tai, ko nenori.“ Tokiu smurtu išryškinami socialinės galios skirtumai arba siekiama prievarta patenkinti konkrečius smurtautojo poreikius. Fizinio smurto pasitaiko ir intymiuose jaunų žmonių santykiuose.
Taip pat skaitykite: Kaip atsikratyti priklausomybės nuo miltų?
Psichologinis smurtas
Psichologinis smurtas - tai sąmoningas, tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, siekiant priversti asmenį paklusti smurtautojo reikalavimams. Tai yra veiksminga priemonė paveikti kitą asmenį bei gauti norimą rezultatą. Dažniausiai grasinama žodžiu, mostais, ginklo ir kitų daiktų demonstravimu sukuriant neišvengiamo susidorojimo įspūdį.
Psichologinis smurtas apima izoliavimą, pajuokimą, žeminimą, pravardžiavimą, kontroliavimą, su kuo asmuo gali matytis, ką dėvėti. Šis smurtas gali būti kitų jo formų pasekmė arba priežastis. Užgauliojimai apima žeminimą (privačiai ar prieš kitus), šaipymąsi, keiksmažodžių vartojimą, blogų dalykų kitam apie jo artimus žmones sakymą, grasinimus panaudoti įvairias smurto formas prieš auką arba prieš jai brangius žmones.
Ekonominis smurtas
Lietuvoje tik neseniai pradėta kalbėti apie ekonominį smurtą. Tai viena iš smurto šeimoje rūšių, kuri sukuria finansinę priklausomybę. Ekonominis smurtas yra nuosavybės užgrobimas, būtinų išteklių atėmimas, uždarbio kontroliavimas, draudimas dirbti ir asmens pašalinimas iš sprendimų priėmimo proceso.
Pasaulio ekonomikos tendencijos rodo, kad vienas iš neoliberalios globalizacijos rezultatų yra skurdo feminizacija (moterys būna labiau ekonomiškai pažeidžiamos nei vyrai). Šeimoje moterys taip pat būna labiau ekonomiškai pažeidžiamos.
Seksualinis smurtas
Seksualinis smurtas yra kėsinimasis ne tik į asmens gyvybę, sveikatą, kūno neliečiamumą, bet ir socialinę laisvę, asmenybės garbę ir orumą. Seksualinis smurtas sukelia ne tik fizinį skausmą, bet ir ilgalaikes emocines žaizdas, praradus pasitikėjimą savimi ir kitais žmonėmis.
Taip pat skaitykite: Cikorijos kavos žala
Pasyvus smurtas (nepriežiūra)
Pasyvus smurtas dar vadinamas nepriežiūra. Nepriežiūra - nuolatinis šeimos nariui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, sukeliantis žalą ar pavojų jo gyvybei, sveikatai, raidai. Fizinė nepriežiūra - kai nėra tinkamo būsto, maisto ar drabužių. Medicininė - kai nesirūpinama sveikata, nesuteikiama pagalba susirgus. Pedagoginė - kai vaikas nemokomas, neleidžiamas į mokyklą.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Smurtas artimoje aplinkoje yra sudėtinga socialinė problema, kuri dažnai susijusi su priklausomybėmis nuo alkoholio, narkotinių medžiagų ar kitų psichoaktyvių substancijų. Tyrimai rodo, kad priklausomybės gali būti tiek smurto artimoje aplinkoje priežastis, tiek jo pasekmė, sukuriant užburtą ratą, iš kurio ištrūkti tampa sudėtinga.
Priklausomybės nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų dažnai siejamos su padidėjusia agresija ir impulsyvumu. Priklausomybės ne tik naikina finansinį stabilumą, bet ir silpnina šeimos ryšius, sukelia depresiją, nerimą ir net savižudybės riziką. Finansinis spaudimas - didelės sumos gali būti reikalingos vartojant psichotropines medžiagas ir lošiant. Tai sukelia konfliktus šeimoje.
Lošimo priklausomybė yra viena iš mažiau pastebimų, tačiau itin destruktyvių priklausomybių, galinčių sukelti ne tik finansinius sunkumus, bet ir smurtą artimoje aplinkoje. Statistikos duomenys rodo, kad 58,5 % smurtautojų buvo apsvaigę nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų smurto akto metu.
Priklausomybės yra sudėtingas reiškinys, turintis tiek socialinių, tiek psichologinių aspektų. Priklausomybė dažnai kyla iš emocinių ir psichologinių poreikių, kuriuos žmogus bando patenkinti vartodamas tam tikras medžiagas ar užsiimdamas tam tikra veikla. Smurtą patyrę asmenys dažnai patiria ilgalaikį psichologinį poveikį, kuris gali paskatinti ir pačių priklausomybių vystymąsi. Tyrimai rodo, kad asmenys, patyrę smurtą artimoje aplinkoje, dažniau linkę vartoti alkoholį ar narkotines medžiagas kaip būdą susidoroti su emociniu skausmu.
Taip pat skaitykite: sužinokite apie išmaniųjų telefonų keliamą riziką
Rizikos veiksniai taip pat apima mažas pajamas, žemesnį išsilavinimą, nepalankias vaikystės patirtis bei bedarbystę. Šie faktoriai dažnai yra susiję ir su kitomis socialinėmis bei ekonominėmis problemomis, kurios gali skatinti smurtą artimoje aplinkoje.
Mokslininkai nustatė, kad ryškiausia nuoroda į pakartotinio smurto, o gal net nužudymo grėsmę yra agresoriaus pavydumas ir polinkis į kontroliuoti nukentėjusiąją. Analizė parodė, kad esant šiems požymiams visad pasireiškia ir vienuolika kitų iš likusių keturiolikos. Svarbu taip pat atkreipti dėmesį, į sąsajas tarp veiksnių.
Smurtu dėl lyties (arba smurtu lyties pagrindu) vadinamas prieš asmenį nukreiptas smurtas dėl to asmens lyties, lytinės tapatybės ar lyties raiškos arba darantis neproporcingą poveikį tam tikros lyties asmenims. Smurtu dėl lyties laikomas intymaus partnerio smurtas (smurtas prieš moteris artimoje aplinkoje), moteriškų genitalijų žalojimas, seksualinis smurtas, prievartavimai, seksualinis priekabiavimas, priverstinės santuokos, prekyba žmonėmis seksualiniam išnaudojimui, nužudymai dėl garbės.
Net ir tais atvejais, kai nuo smurto nukenčia vyrai, jie dažniau nukenčia nuo kitų vyrų, nei nuo moterų. Tad kalbant apie smurtą artimoje aplinkoje matome, kad lytis yra lemiamas veiksnys jam pasireikšti. Absoliuti dauguma smurtą patyrusių asmenų Lietuvoje yra moterys. Absoliuti smurtautojų artimoje aplinkoje dauguma - vyrai. (2024 metų duomenimis, Lietuvoje 77 proc. visų nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusių asmenų yra moterys, o 85 proc. įtariamųjų smurtu - vyrai.)
Pasekmės aukoms
Smurtas artimoje aplinkoje neigiamai veikia aukų fizinę ir psichinę sveikatą. Fiziniai padariniai apima įvairius sužeidimus, galvos skausmus, nemigą, lėtinį skausmą, virškinimo problemas bei kitas sveikatos problemas. Tyrimai rodo, kad apie 75 % išgyvenusių smurto šeimoje patiria fizinius sužalojimus, tarp jų ir rimtas traumas.
Šalia fizinių sužalojimų, tokie žmonės dažnai patiria ir potrauminio streso sutrikimą (PTSD), depresiją, ir net minčių apie savižudybę. Daugeliui aukų yra sunku kreiptis pagalbos. Pagrindinės priežastys - baimė dėl galimų pasekmių, nepasitikėjimas valdžios institucijomis, stigma ir gėda.
Dažnai išgyvenusios prievartą aukos nenori ar bijo pranešti apie savo patirtį, nes bijo keršto ar nėra tikros, ar joms bus suteikta reikiama pagalba. Pagalbos ieškojimas ir kreipimasis į psichikos sveikatos priežiūros specialistus gali būti itin svarbūs norint įveikti smurto padarinius. Tinkama pagalba gali padėti nukentėjusiems atgauti pasitikėjimą savimi ir pradėti sveikimo procesą.
Prevencijos ir pagalbos priemonės
Smurtas artimoje aplinkoje - tai ne tik individuali tragedija, bet sisteminė problema, kuri reikalauja visuomenės, valstybės ir bendruomenės dėmesio. Šioje srityje svarbios kelios priemonės: švietimas ir informavimas, pagalbos programos, teisinės priemonės ir institucijų bendradarbiavimas.
Norint sumažinti smurto ir priklausomybių sąsajas, būtina taikyti kompleksines prevencijos priemones: Švietimas ir informavimas - visuomenės sąmoningumo didinimas apie smurto ir priklausomybių ryšį. Pagalbos programos - specializuotos pagalbos centrų veikla, skirta tiek smurtą patyrusiems asmenims, tiek smurtautojams. Teisinės priemonės - griežtesnė priklausomybių kontrolė ir smurto prevencijos įstatymai.
Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas nustato priemones, institucijų funkcijas ir bendradarbiavimą, apsaugos nuo smurto orderio mechanizmą bei specializuotos kompleksinės pagalbos teikimą. Apsaugos nuo smurto orderis - prevencinė apsaugos priemonė, kuri skirta smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui apsaugoti ir kuria pilnametis smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu.
Reaguodami į pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, policijos pareigūnai informuoja smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį ar smurtą patyrusį asmenį, kad su juo susisieks specializuotos kompleksinės pagalbos centras ir, jam sutikus, suteiks specializuotą kompleksinę pagalbą, pateikia šiam asmeniui emocinės pagalbos tarnybos telefono ryšio numerį, specializuotos kompleksinės pagalbos centro kontaktinę informaciją (telefono ryšio numerį ir elektroninio pašto adresą), rašytinę informaciją apie teikiamos specializuotos kompleksinės pagalbos pobūdį.
Smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir specializuotos kompleksinės pagalbos priemonės planuojamos Vyriausybės tvirtinamose nacionalinėse plėtros programose ir valstybės biudžeto asignavimų valdytojų strateginiuose veiklos planuose. Nevyriausybinės organizacijos skatinamos vykdyti ir dalyvauti vykdant smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos teikimo veiklas. Kiekvienoje savivaldybėje sudaroma Smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisija.
Teisinė pagalba ir galimybės
Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse smurtas šeimoje gali būti kvalifikuojamas kaip nusikaltimas - jeigu padaroma sunkių sužalojimų, pasikartojančiai smurtaujama, aukai yra ypatinga pažeidžiamybė ir pan. Teisinės galimybės - apsaugos orderiai, bylos dėl žalos atlyginimo, civiliniai procesai - egzistuoja, tačiau sėkmingas jų panaudojimas reikalauja žinių, patirties ir strateginio veikimo.
Kuomet asmuo patiria smurtą, sprendimų priėmimas gali būti labai sunkus. Gali būti kreipiamasi į socialines tarnybas, policiją, sveikatos institucijas. Pasitikrinkite teisinę pagalbą - pasižiūrėkite, ar jūsų situacijoje gali padėti advokato paslaugos nemokamai. Raktožodis advokato paslaugos yra labai svarbus - smurto bylose daugelis procesinių žingsnių reikalauja teisinės patirties, žinojimo apie teismų praktiką, terminus ir procedūras. Baudžiamojo proceso stadijoje - kai pradėtas ikiteisminis tyrimas, advokatas atstovauja jūsų interesams.
Kaip padėti nukentėjusiajam ir ką daryti aplinkiniams
- Klausyti be teisimo, išlaikyti aukos konfidencialumą ir suteikti emocinę paramą.
- Raginti kreiptis į policiją, sveikatos priežiūros įstaigą ar specializuotos kompleksinės pagalbos centrą, jeigu asmuo tam pasiruošęs.
- Informuoti apie galimas teisinės pagalbos galimybes, apsaugos orderį ir socialinių paslaugų prieinamumą.
- Skatinti ieškoti profesionalios psichologinės pagalbos, jeigu aukai reikalinga terapija ar krizės intervencija.
Svarbiausia - nelikti vienam su problema. Nepaisant tam tikrų būdingų bruožų, kiekvienas smurto artimoje aplinkoje atvejis yra gana unikalus. Antra vertus, mokslininkai yra nustatę ir tam tikrus rodiklius, kurie padeda nustatyti pakartotinio smurto, kuris gali baigtis ir nužudymu riziką. Svarbu ieškoti pagalbos ir naudotis prieinamomis institucijų bei nevyriausybinių organizacijų paslaugomis.
| Veiksnys | Kaip prisideda prie smurto rizikos |
|---|---|
| Priklausomybės (alkoholis, narkotikai, lošimai) | Padidina agresiją, finansinį spaudimą ir konfliktus; siejama su pakartotiniu smurtu |
| Ekonominė priklausomybė | Sumažina galimybes išsivaduoti iš smurtinių santykių |
| Agresoriaus pavydumas ir kontrolė | Ryškiausia nuoroda į pakartotinio smurto ir net nužudymo grėsmę |
| Socialiniai ir kultūriniai stereotipai | Legitimizuoja vyrų viršenybę ir moterų subordinaciją, didina smurto toleranciją |
| Mažos pajamos, bedarbystė, žemas išsilavinimas | Didina psichosocialinį stresą ir smurto riziką |
Ši informacija skirta tik susipažinimui ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Svarbu kreiptis į profesionalus ir institucijas bei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis priemonėmis.
tags: #kas #sukelia #smurto #atsiradima #seimoje