Išmaniųjų telefonų vartojimas, tirtas 195 paaugliams, padidina depresijos, nerimo sutrikimų, fobijų, dėmesio sutrikimų riziką, skatina agresyvų elgesį. Visame pasaulyje daugiau nei 6,6 mlrd. žmonių naudoja išmaniuosius telefonus bendravimui, naršymui internete ar žaidimams. Priklausomybė nuo išmaniųjų telefonų plinta visame pasaulyje, o jaunimo tarpe - labiausiai, nors ši problema būdinga ne tik jiems.
Priklausomybė apibrėžiama kaip „malonumą sukeliantis elgesys, kuris dėl pakartotinio poveikio palaipsniui sukelia kontrolės praradimą ir tolesnes neigiamas pasekmes”. Kai kurie tyrimai rodo, kad priklausomybė nuo išmaniojo telefono yra panaši į daugumą priklausomybės sutrikimų. Priklausomybė nuo mobiliojo telefono (dar vadinama „problematišku telefono naudojimu“ arba „išmaniojo telefono priklausomybe“) - tai elgesio priklausomybės forma, kuriai būdingas nekontroliuojamas ir perdėtas telefono naudojimas, sukeliantis neigiamas pasekmes žmogaus emocinei savijautai, santykiams, darbui ar mokymuisi bei kasdieniam funkcionavimui.
Kas vyksta psichikoje: mechanizmai ir socialinės šaknys
„Apie žmonių elgesio pokyčius, kuriems įtaką daro šiuolaikinės technologijos, kalbama jau seniai ir tyrimai tik patvirtina tokias prielaidas. Pirmiausia pavojaus varpais pradėta skambinti dėl priklausomybės nuo kompiuterio ir interneto, tačiau riba tarp išmaniojo telefono ir kompiuterio mažėja. Iš esmės išmanusis telefonas tampa tuo pačiu kompiuteriu, o nuo įprastinio kompiuterio skiriasi tik tuo, kad jis nešiojamas su savimi visur. Priklausomybė, anot G. Norvilo, pasireiškia dėmesio perkėlimu nuo kasdienių reikalų į telefoną. Tai reikštų, kad telefonas po truputį ir, svarbiausia, nepastebimai užvaldo žmogaus mintis ir jausmus.
„Įjungtas telefonas sudaro iliuziją, kad gyvenimas yra kontroliuojamas. Priklausomas nuo telefono žmogus puola į paniką, jei telefonas sugedo, nusėdo baterija ar paliko jį namuose. Tokiais atvejais patiriama didelė įtampa, bejėgiškumas, nes žmogus jaučiasi taip, lyg prarado ryšį su gyvenimu. Priklausomas žmogus nemato ir nesuvokia, kad telefonas ima kontroliuoti jį, priversdamas nuolat koncentruoti dėmesį į šio daikto funkcijas. Telefonas priklausomam žmogui tampa kaip tarpininkas, jungiantis jį su kitais žmonėmis, kad gautų dėmesio ar užmegztų pokalbį, kuris koncentruojasi į telefoną.
Anot Gedimino Norvilo, nemaža dalis žmonių perka išmanųjį telefoną vien dėl to, kad turėtų jį kaip priemonę įtvirtinti savo statusą tam tikroje žmonių grupėje. „Visoms priklausomybėms būdinga tai, jog žmogus nori gauti malonumą, užuot pats daręs gyvenimą malonesnį. Beje, malonumą nori gauti čia ir dabar, be jokių pastangų“, - sakė G. Į priklausomybes linkę žmonės dažniausiai gyvena iliuzijose, ryšys su realybe gana miglotas.
Taip pat skaitykite: Panagrinėkime socialinę etinę dilemą
- Dopamino sistema ir atlygio mechanizmas. Telefonų programėlės (ypač socialiniai tinklai) sukurti taip, kad nuolat stimuliuotų smegenų atlygio centrą. Kiekvienas pranešimas, „like“, žinutė ar notifikacija išskiria dopaminą - „malonumo hormoną“. Tai sukuria ciklą: gavau - jaučiu malonumą - noriu dar (Lembke, A., 2021).
- Vengimas ir emocijų reguliavimas. Daugelis žmonių griebiasi telefono kaip priemonės nejausti - nuobodulio, nerimo, liūdesio, vienatvės. Telefonas tampa „emociniu skausmą malšinančiu vaistu“, padedančiu išvengti nemalonių minčių ar situacijų (Elhai et al., 2017).
- FOMO ir socialinė norma. Baimė nebūti informuotam, praleisti svarbų socialinį momentą verčia žmones nuolat tikrinti telefoną; nuolatinis pasiekiamumas laikomas norma (Przybylski et al., 2013; Kuss & Griffiths, 2015).
Neuromokslo pagrindai: dopamino atlygio kelias, animacija.
Moksliniai įrodymai: rizikos, simptomai ir diagnostikos iššūkiai
2019 m. žurnale „JAMA Psychiatry” paskelbtame tyrime buvo apklausti 6 595 amerikiečių paaugliai. Rizika padidėjo iki 2,47 karto, jei kasdien naudojamasi nuo 3 iki 6 valandų, ir iki 2,83 karto, jei naudojamasi ilgiau nei 6 valandas. 2017 m. liepos mėn. Be to, tyrimas parodė, kad asmenys, turintys didesnę priklausomybę nuo išmaniųjų telefonų, prasčiau atlieka pažintinių gebėjimų, regos ir klausos reakcijų bei savikontrolės užduotis.
Naujas tyrimas, kuriam vadovavo Jungtinės Karalystės psichologai, suteikia pagrindo manyti, kad mūsų juntama išmaniųjų telefonų baimė nėra pagrįsta tvirtais įrodymais. „Nepaisant augančio išteklių, gebančių kiekybiškai įvertinti išmaniųjų telefonų naudojimą, kiekį, tyrimai psichologijos ir socialinių mokslų srityje daugiausiai yra grindžiami pačių naudotojų pateiktais vertinimais“, - naujausiame moksliniame darbe aiškina Lankasterio universiteto (JK) mokslininkas, pagrindinis tyrimo autorius. O dėl tokios socialinės psichologijos plačios tendencijos pačių tyrimo dalyvių pateikti vertinimai - apklausų, klausimynų ir pokalbių pavidalu - yra didžiosios dalies tyrimų apie išmaniųjų telefonų naudojimą pagrindas.
Vėliau apklausos rezultatai buvo patikrinti naudojant „Apple Screen Time“ programinę įrangą, kuri pagal nutylėjimą įdiegta į visus „iPhone“ telefonus ir kuri kiekybiškai vertina telefono naudojimą, žiūrėjimo į ekraną laiką, gautų žinučių kiekį ir kitus duomenis. „Kiekviena psichometrinė skalė koreliavo su bent vienu objektyviai matuojamu dydžiu, tačiau šių santykiu stiprumas yra toli gražu neįtikinantis. Šiomis skalėmis sudėtinga įvertinti paprasčiausius elgsenos veiksnius, todėl lieka neatsakytas klausimas, kaip jomis galima efektyviai vertinti įpročius, netipinius ir sudėtingesnius elgsenos tipus“, - teigė tyrimo autoriai.
„Mūsų nustatyta problema paveiks tyrimus, kuriais bandyta susieti didelę individualių (pvz., asmenybės) skirtumų įvairovę su technologijų vartojimu. Matavimo klaidos šiuo atveju yra didelės, tad maži efektai, nustatyti didelės apimties tyrimuose, kuriuose remiamasi pačių tiriamųjų savęs vertinimu, gali būti tik statistinio triukšmo ar kitų psichologinių konstruktų pasekmė“, - aiškino tyrimo autoriai. Šioje tyrimų kryptyje dar reikia atlikti daug darbo, tačiau dabar akivaizdu, kad priklausomybės nuo telefono diagnozavimas nėra tokia jau paprasta užduotis, o tai, kaip mokslininkai įveiks šiuos sunkumus, gali stipriai paveikti kiekvieną iš mūsų. Tyrimą publikavo žurnalas „International Journal of Human-Computer Studies“.
Dažniausi simptomai
- Nuolatinis noras tikrinti telefoną. Asmuo jaučia stiprų impulsą dažnai žvilgtelėti į ekraną net ir be pranešimų ar realios būtinybės. Kartais tai vyksta automatiškai ar nevalingai.
- Nerimas ar diskomfortas be telefono (nomofobija). Stiprūs neigiami jausmai (nerimas, panika, dirglumas), kai telefonas pamirštas, išsikrovęs ar neprieinamas.
- Miego sutrikimai. Vartotojas iki vėlumos naršo telefone, sunkiai atsijungia. Prabudimai naktį tikrinant žinutes ar socialinius tinklus.
- Dėmesio ir koncentracijos sumažėjimas. Sunku susikaupti be nuolatinio trukdymo iš telefono. Neretai pertraukiamas darbas, mokymasis ar net pokalbiai dėl gaunamų pranešimų.
- Telefonas naudojamas kaip streso ar emocijų reguliavimo priemonė. Griebiamasi telefono patyrus nuobodulį, nerimą ar liūdesį.
- Santykių ir socialinio gyvenimo nuskurdimas. Asmuo gali labiau įsitraukti į virtualų bendravimą nei į realius santykius. Dažnai ignoruoja aplinkinius dėl telefono („phubbing“).
- Pakenkimas kasdieniam funkcionavimui. Nukenčia mokymasis, darbas ar asmeniniai įsipareigojimai dėl per ilgo naudojimosi telefonu.
Statistika ir paplitimas
50 % JAV paauglių jaučiasi priklausomi nuo mobiliųjų įrenginių, o 72 % jaučia poreikį nedelsiant reaguoti į pranešimus (Rideout & Robb, 2020). 18,7 % britų paauglių (16-18 m.) parodė probleminio telefono naudojimo požymius, o tai siejama su padidėjusia nerimo, depresijos ir nemigos rizika (Woods & Scott, 2024). 77 % paauglių jaučia nerimą ir stresą, kai neturi prieigos prie telefono - vadinama „nomofobija“ (Yildirim & Correia, 2015).
Taip pat skaitykite: Socialinė etika: dilemų analizė
56,7 % Jordanijos universiteto studentų pasiekė ar viršijo priklausomybės nuo išmaniojo telefono ribą pagal SAS-SV skalę (Al Sari et al., 2023). 67,8 % Sirijos studentų buvo priskirti prie priklausomų nuo išmaniojo telefono, o tai statistiškai reikšmingai susiję su psichologiniu distresu (Zarour et al., 2024). 45,17 % medicinos studentų ir 39,5 % kitų specialybių studentų Indijoje buvo priskirti prie priklausomų nuo išmaniojo telefono pagal SAS-SV skalę (Singh et al., 2023).
| Populiacija | Rodiklis | Šaltinis |
|---|---|---|
| JAV paaugliai | 50 % jaučiasi priklausomi; 72 % skubiai reaguoja į pranešimus | Rideout & Robb, 2020 |
| JK paaugliai 16-18 m. | 18,7 % probleminis naudojimas; rizika nerimui, depresijai, nemigai | Woods & Scott, 2024 |
| Jordanijos studentai | 56,7 % viršija SAS-SV ribą; 88,7 % distresas | Al Sari et al., 2023 |
| Sirijos studentai | 67,8 % priklausomi; susiję su psichologiniu distresu | Zarour et al., 2024 |
| Indijos studentai | 45,17 % medicinos; 39,5 % kitų sričių | Singh et al., 2023 |
Psichologinės ir fizinės pasekmės
Priklausomybė griauna asmenybę ir žmogus, nesustabdęs šios destruktyvios veiklos, laikui bėgant praranda savitvardą, jį persekioja nuolatinis nerimas, agresijos protrūkiai tampa kasdienybe, komplikuojasi bendravimas su artimais žmonėmis. Socialinė izoliacija. Nors telefonas naudojamas ryšiui, dažnas virtualus bendravimas gali pakeisti tikrą emocinį kontaktą. Dėl to asmuo jaučiasi vienišas, praranda socialinius įgūdžius, vengia gyvo bendravimo.
Nerimas. Nuolatinis telefono tikrinimas, notifikacijų laukimas ar nebuvimas prie įrenginio gali sukelti psichologinį diskomfortą, nerimą, dirglumą. Depresija. Ilgalaikis socialinių tinklų naudojimas, ypač kai jis susijęs su socialiniu palyginimu, gali sumažinti savivertę ir padidinti depresijos riziką. Sumažėjęs darbingumas ir produktyvumas. Nuolatinis dėmesio blaškymas ir impulsas tikrinti telefoną trukdo giluminiam darbui (angl. deep work).
Miego sutrikimai. Mėlynoji ekrano šviesa slopina melatonino gamybą, trikdo paros ritmą ir apsunkina užmigimą. Akies nuovargis (angl. digital eye strain). Ilgas žiūrėjimas į ekraną be pertraukų sukelia akių sausumą, deginimą, neryškų matymą ir galvos skausmus - ypač tarp paauglių ir biuro darbuotojų. Vaikų ir paauglių raidos sulėtėjimas. Ilgas ekranų naudojimo laikas siejamas su prastesniu kalbos vystymusi, dėmesio reguliavimu ir socialiniais įgūdžiais. Padidėjusi traumų rizika. Ėjimas ar važiavimas dviračiu su telefonu rankoje padidina eismo įvykių riziką.
Vaikų ir paauglių raida bei šeimos vaidmuo
Šių metų balandį Australijos statistikos biuro (ABS) paskelbti duomenys atskleidė, kad 90% vaikų bent 1 valandą per savaitę praleidžia prie ekranų, o vaikų, praleidžiančių daugiau nei 20 valandų per savaitę, skaičius išaugo. Vaikai iki 3 metų neturėtų naudotis ekranais. Tyrimai rodo, kad per didelis ekranų naudojimas ankstyvame amžiuje gali neigiamai paveikti vaikų raidą.
Taip pat skaitykite: Etikos svarba dirbant su senjorais: dilemos
Norint, kad vaikas internete išvengtų netinkamo turinio, jam turėtų būti prieinami tik saugūs įrenginiai su įdiegtais tėvų kontrolės įrankiais - įvairiais nustatymais, kurie padeda kontroliuoti, ką vaikas mato internete. Visi socialiniai tinklai ir jų išmaniųjų telefonų programėlės turi amžiaus apribojimus. Daugeliu populiarių socialinių tinklų oficialiai galima naudotis nuo 13 metų.
Tyrimai rodo, kad aiškių susitarimų šeimoje laikymasis padeda vaikams susiplanuoti ir laiką prie ekranų. Padėkite vaikams suplanuoti ir laikytis sveikos dienos rutinos: pakankamai išsimiegoti, pavalgyti ir pajudėti, pabūti lauke. Svarbu, kad vaikai kiekvieną dieną turėtų pakankamai „gyvo“ bendravimo ir patirtų sėkmę atlikdami savo pareigas. Aptarkite su vaiku, kada ir kur namuose naudojami ekranai.
Tėvų elgesio modelis kaip rizikos veiksnys vaikams. Vaikai mokosi stebėdami - tai, kaip elgiasi jų tėvai, tampa natūraliu elgesio modeliu. Jei suaugusieji dažnai būna įnikę į telefoną, vaikai ne tik perima šį įprotį, bet ir patys jaučiasi emociškai mažiau matomi ir svarbūs.
Elgesio ir pažintinių funkcijų pokyčiai
Paveiktos sritys apima sritis, sudėtingai susijusias su įvairiomis pažintinėmis funkcijomis. Apibendrinant galima daryti išvadą, kad dažnas naudojimasis internetu tiesiogiai ar netiesiogiai susijęs su verbalinio intelekto mažėjimu. Dr. R. Kawashima savo knygoje aiškino, kad bendravimas akis į akį įvairiais būdais stimuliuoja smegenis, o tai lemia aktyvią veiklą. Kita vertus, bendraujant internetu smegenys stimuliuojamos ribotai, suaktyvinamos tik tam tikros smegenų dalys.
Technologijų poveikis psichikai apima dėmesio ir koncentracijos sutrikimus, emocijų reguliacijos sunkumus, miego sutrikimus, savivertės mažėjimą dėl socialinių palyginimų, kompulsyvaus naudojimo formavimąsi ir socialinių įgūdžių silpnėjimą. Kai tiesioginis bendravimas pakeičiamas virtualiu, sumažėja empatijos, gebėjimo išlaikyti akių kontaktą, kūno kalbos interpretavimo ir konfliktų sprendimo įgūdžiai.
Kasdienio gyvenimo situacijos: nuo „phubbing“ iki saugumo keliuose
„Kaip dažnai žmonių bendravimą pertraukia telefoniniai skambučiai? Mobilieji telefonai zvimbia, kaukia ir skleidžia kitokius garsus prie šeimos pietų stalo, teatre, koncerte, muziejuje, per paskaitas, dalykinių pokalbių metu. Ar kas susimąstė, ką išties reiškia pagarba, kai prie kapo duobės, išlydint į paskutinę kelionę artimą žmogų, iš vieno ar kito palydinčiojo kišenės sukaukia roko grupės „Deep Purple“ klyksmas ar šiuolaikinių žvaigždučių parypavimai „pamylėk mane karštai...“?“, - ironizavo G. „Priklausomybės neretai skirstomos į labiau žalingas ir mažiau žalingas. Praktikoje jau žinoma atvejų, kai jaunuolis nebaigia studijų ar neišlaiko egzaminų būtent dėl to, kad laiką, skirtą mokytis, paskyrė telefonui.
„Phubbing“ - kai žmonės ignoruoja artimuosius naudodamiesi telefonu - tiesiogiai susijęs su žemesne partnerystės kokybe ir didesniu vienišumo jausmu. 25 % susituokusių ir 42 % nesusituokusių porų patiria partnerio dėmesio stoką dėl telefono naudojimo („phubbing“) (Roberts & David, 2016). Kiek avarijų įvyksta, kai žmogus, išgirdęs pranešimo signalą, net vairuodamas negali suvaldyti norą būtinai pažvelgti į telefoną?
Prevencija ir pagalba
„Kaip išvengti priklausomybės? Į šį klausimą pokalbininkas atsako: „Atsakingai elgtis su savo gyvenimu, t. y. atsakingai naudotis daiktais, priemonėmis ir medžiagomis, kurios gali sukelti priklausomybę, arba tiesiog atsisakyti naudotis tuo, kas išties nėra reikalinga. Vienas verslininkas, paklaustas, kodėl jis neturi išmaniojo, atsakė, kad laikas, skirtas šiam prietaisui, kainuoja per brangiai. Prieš perkant telefoną būtina savęs paklausti, kam jis reikalingas.
- Nustatyti ekrano laiką (screen time). Naudokite programėles arba telefono nustatymus, kad stebėtumėte, kiek laiko praleidžiate telefone ir kokiose programėlėse. iOS: Screen Time. Android: Digital Wellbeing.
- Atjungti nereikalingus pranešimus. Išjunkite „push“ pranešimus socialiniams tinklams, naujienoms, žaidimams. Kuo mažiau trukdžių - tuo mažiau pagundų.
- Naudoti „grayscale“ (pilką ekraną) režimą. Spalvos ekranuose stimuliuoja smegenis; juodai baltas režimas mažina patrauklumą.
- Įtraukti telefonų laisvas valandas arba zonas. Sukurkite ritualus: be telefono pirmą valandą ryte ir paskutinę valandą vakare.
- Fiziniai atstumai - taisyklė: „iš akių, iš proto“. Laikykite telefoną ne šalia lovos, darbo stalo ar pietų metu.
Jei žmogus pripažįsta, kad telefonas trukdo gyventi, G. Norvilas rekomenduoja laipsniškai mažinti laiką, skirtą telefonui ir internetui, atsisakyti nereikalingų pranešimų, nežaisti žaidimų, bendravimą telefonu apriboti tik būtiniems pokalbiams, SMS žinutes naudoti minimaliai, tik tada kai neįmanoma susisiekti tiesiogiai. Būtina telefoną ar bent garsą išjungti kuriam laikui, pvz., einant miegoti, paskaitų, darbo metu, kai negalima kalbėtis. Dėl nevaldomų jausmų protrūkio ar savigarbos problemų reikėtų kreiptis į specialistą.
Dr. Taivano sveikatos ir gerovės ministerijos Psichikos sveikatos departamentas siūlo du priklausomybės nuo interneto gydymo būdus, atsižvelgiant į jos priežastis. Antrasis apima medicininę intervenciją, nes priklausomi asmenys dažnai turi kitų psichikos sutrikimų, pavyzdžiui, depresiją ir nerimą.
Diagnozavimo ir matavimo kaita
O dėl tokios socialinės psichologijos plačios tendencijos pačių tyrimo dalyvių pateikti vertinimai - apklausų, klausimynų ir pokalbių pavidalu - yra didžiosios dalies tyrimų apie išmaniųjų telefonų naudojimą pagrindas. Bet tuomet reikia kelti klausimą: ar asmeninis pasakojimas apie tai, kaip naudojamas išmanusis telefonas, gerai koreliuoja su tikrąja naudojimo elgsena, būdinga žmonėms? Kitaip tariant, ar tikrai telefonus naudojame taip, kaip manome? Ir, anot tyrimo autorių, atsakymas į šį klausimą yra „nelabai“.
Savo tyrime mokslininkai patikrino 10 tokių priklausomybės nuo išmaniųjų telefonų vertinimo skalių, kuriomis vertinamas arba tiesioginis įrenginių naudojimas, arba susiję reiškiniai (prisirišimas, probleminis elgesys, nomofobija - baimė būti be telefono ar negalėti juo naudotis). Tam tikrų koreliacijų tarp tyrimo dalyvių pateiktų savo vertinimų ir objektyvių elgsenos vertinimo būta, tačiau kur kas daugiau buvo nuomonės ir realybės neatitikimų. Kaip vieną naujesnį pavyzdį mokslininkai nurodė „Smartphone Usage Questionnaire“ (SUQ) klausimyną, kuris pateikė ganėtinai perspektyvius rezultatus - jo koreliacija su tikraisiais rezultatais buvo stipriausia.
Kitas būdas - „paradigmos poslinkis“ nuo pasitikėjimo pačių tiriamųjų pateiktais liudijimais prie kitokių jų elgesio matavimo būdų. Šiuo požiūriu labai naudingi yra nauji, skaidrūs „Google“ ir „Apple“ sukurti įrenginių naudojimo analitikos įrankiai, pavyzdžiui, „Apple Screen Time“.
Kultūrinis kontekstas ir viešas diskursas
Na, šia tema sukurtas „Wikipedia“ puslapis, apie tai rašė „The New York Times“ ir daugybė kitų leidinių. Prieinama net iki tokių kraštutinumų, kaip teiginiai, kad išmanieji telefonai mus žudo arba kad jie naikina visą žmonių kartą, rašo „Science Alert“. Ir nors niekas nesako, kad turėtume kuo daugiau laiko praleisti spoksodami į mažuosius savo ekranus ar apsimetinėti, kad jie nedaro įtakos mūsų veiksmams, bet gal visgi turėtume iš naujo pagalvoti - kas gi yra ta priklausomybė nuo išmaniųjų telefonų?
Skaitmeninė higiena namuose ir ugdymo aplinkose
Tyrimai rodo, kad aiškių susitarimų šeimoje laikymasis padeda vaikams susiplanuoti ir laiką prie ekranų. Aptarkite su vaiku, kada ir kur namuose naudojami ekranai. Svarbu, kad vaikai kiekvieną dieną turėtų pakankamai „gyvo“ bendravimo ir patirtų sėkmę atlikdami savo pareigas.
- Skaitmeninis detoksas tampa mada. Vis dažniau organizuojami „Digital Detox“ savaitgaliai be telefonų. Tyrimai rodo, kad vos 3 dienos be telefono sumažina streso lygį, pagerina nuotaiką ir miegą. (Wilcockson et al., 2019)
- Visi socialiniai tinklai ir jų išmaniųjų telefonų programėlės turi amžiaus apribojimus. Daugeliu populiarių socialinių tinklų oficialiai galima naudotis nuo 13 metų.
Kasdienio pasirinkimo etika
Anot Gedimino Norvilo, nemaža dalis žmonių perka išmanųjį telefoną vien dėl to, kad turėtų jį kaip priemonę įtvirtinti savo statusą tam tikroje žmonių grupėje. „Įjungtas telefonas sudaro iliuziją, kad gyvenimas yra kontroliuojamas. Priklausomas nuo telefono žmogus puola į paniką, jei telefonas sugedo, nusėdo baterija ar paliko jį namuose. Tokiais atvejais patiriama didelė įtampa, bejėgiškumas, nes žmogus jaučiasi taip, lyg prarado ryšį su gyvenimu.
Priklausomybei progresuojant, stiprėja žmogaus ryšys su daiktu, t. y. telefonu ir pasireiškia tuo, kad žmogui atrodo, kad be telefono gyventi neįmanoma. „Visoms priklausomybėms būdinga tai, jog žmogus nori gauti malonumą, užuot pats daręs gyvenimą malonesnį. Beje, malonumą nori gauti čia ir dabar, be jokių pastangų“, - sakė G.
Trumpos gairės vartotojams
- Įsivardinti naudojimo tikslą. Paklauskite savęs: Kodėl dabar paėmiau telefoną? Ką noriu pasiekti?
- Pritaikyti aplinką. Būtina telefoną ar bent garsą išjungti kuriam laikui, pvz., einant miegoti, paskaitų, darbo metu, kai negalima kalbėtis.
- Riboti notifikacijas ir laiką. Laipsniškai mažinti laiką, skirtą telefonui ir internetui, atsisakyti nereikalingų pranešimų.
- Ieškoti pagalbos. Dėl nevaldomų jausmų protrūkio ar savigarbos problemų reikėtų kreiptis į specialistą.
tags: #dilema #telefonai #sukelia #priklausomybe