Opioidai, kokainas, nikotinas - tai medžiagos, nuo kurių greičiausiai tampama priklausomais. Pasak jos, priklausomybė tam tikrai cheminei medžiagai išsivysto, kai negrįžtamai pakinta žmogaus smegenų veikla ir dėl to parandama elgesio kontrolė, o pati priklausomybė diagnozuojama tada, kai pasireiškia bent trys iš keliolikos simptomų. Priklausomybes nuo psichoaktyviųjų medžiagų jau daugiau kaip 25 metus tyrinėjanti prof. V. „O žmonėms atvirkščiai: nereikia visą dieną ieškoti maisto ir slėptis nuo priešų, todėl jie gali sau leisti svaigintis. Anot jos, taip evoliuciškai susiformavo, kad dėl tam tikrų požievinių smegenų sričių aktyvavimo mes automatiškai reaguojame į aplinkos dirgiklius, kurie arba yra būtini (pvz., maistas), arba kelia pavojų mūsų išlikimui (pvz., plėšrūnai).”
„Automatiškai reaguojame į tokius vidinius dirgiklius kaip alkis, troškulys ir tokius išorinius dirgiklius kaip šaltis, karštis, priešas, pavojus. Į visas šias grėsmes gyvybei mes reaguojame automatiškai ir nevaldomai. Smegenys sukuria ryšius (t. y. asociacijas) tarp mums naudingo (ar žalingo) stimulo ir su juo susijusių „užuominų“, pavyzdžiui, vaizdų, garsų ar kvapo, kurie mums primena atlygį (ar bausmę). Tam tikrose visų gyvų organizmų smegenų srityse yra atlygio sistema, susijusi su malonumo suvokimu.”
Kai darome dalykus, kurie padeda mums išlikti sveikiems ir gyviems, nervinės ląstelės išskiria specialias chemines medžiagas - neuromediatorius. Jų yra daug ir skirtingai veikiančių, bet kai kurie (pvz., endogeniniai opioidai) veikia atlygio sistemą, ir kai jų koncentracijos kiekis tam tikrose smegenų atlygio sistemos srityse padidėja, mes jaučiame malonumą. „Dopaminas išsiskiria ir paskatina mokymosi procesą.”
Psichoaktyviosios medžiagos imituoja natūralų smegenų atlygio sistemos aktyvavimą, susijusį su malonumo jausmu, ir skatina mokymosi procesą, užtikrinantį, kad su jų vartojimu susiję veiksmai bus kartojami. Dėl to, kad natūralūs atlygiai kontroliuoja mus, o ne mes juos, mums yra labai sunku laikytis dietų. Dėl tos pačios priežasties žmogui, turinčiam genetinį polinkį tapti priklausomam, labai sunku atsisakyti psichoaktyviųjų medžiagų, nes tos pačios smegenų sritys yra aktyvuojamos kelis kartus stipriau, nei tai daro natūralūs atlygiai.”
Taip pat pabrėžiama, kad vienos psichoaktyviosios medžiagos veikia stipriau ir greičiau, kitos - silpniau. Dažniausiai pabandę psichoaktyviųjų medžiagų priklausomi nuo jų tampa apie 10-15 proc. „Kokainas, visi opioidai, nikotinas ir visos tos medžiagos, kurios priklauso psichikos stimuliantų grupei, veikia stipriai ir priklausomybę gali sukelti labai greitai.” Tačiau pavojingiausia, mokslininkės teigimu, yra medžiagų maišymas. Elektroninės cigaretės dažnai kelia papildomą riziką, nes kartais niekas nežino, ko ten primaišyta.
Taip pat skaitykite: Kaip atsikratyti priklausomybės nuo miltų?
Medžiagos vartojimo kontrolės sutrikimas - vienas iš pagrindinių požymių, rodantis priklausomybę. Tai reiškia, kad žmogus taip stipriai nori ją vartoti, kad negali susilaikyti ir vartoja per daug. Taip pat būdingas negebėjimas atidėti vartojimo vėlesniam laikui, socialinių įsipareigojimų nevykdymas ar alternatyvių interesų neturėjimas. Ilgalaikis vartojimas keičia smegenų struktūrą, ypač tas sritis, kurios atsakingos už sprendimų priėmimą, mokymąsi, atmintį ir elgesio kontrolę.
Priklausomam žmogui yra kelis kartus sunkiau atsisakyti, pavyzdžiui, alkoholio, negu sveikiems žmonėms laikytis dietų. Tokiam žmogui pasakyti „nebegerk“ - tas pats kaip, pavyzdžiui, kariaujančioje šalyje gyvenančiam žmogui, kurį už kampo bet kada gali nušauti, pasakyti „nebijok“.
„Socialinis bendravimas mums, žmonėms, yra natūralus atlygis, nes mes esame socialinėse grupėse gyvenanti gyvūnų rūšis, ir tai yra galbūt vienintelis natūralus atlygis, kuris turi šansą nugalėti psichoaktyviųjų medžiagų atlygį. Tačiau žmogus, norėdamas pasveikti, turi kardinaliai pakeisti savo gyvenimo rutiną - negali likti gyventi toje pačioje vietoje, daryti tuos pačius veiksmus, tik nebekad vartoti psichoaktyviųjų medžiagų.”
Jei žmogus turi genetinį polinkį, atsisakyti priklausomybės gali būti ypač sunku. Be to, aplinkos veiksniai gali didinti riziką: vaikystėje patirta trauma, šeimos vartojimo įtaka. Neurobiologė akcentuoja, kad nėra vienos medžiagos, kuri garantuotų visišką priklausomybės riziką - priklausomybė išsivysto įvairiomis kelio kombinuotomis priežastimis. Dažniausiai priklausomybės rizikos yra dalijamos tarp genetinių ir aplinkos veiksnių.
Dideli pažangūs tyrimai atskleidžia, kad neurologija gali pasiūlyti naujus gydymo būdus: smegenų atsistatymas, neuroplastiškumo didinimas ir nauji metodai, padedantys išformuoti dirgiklius ir sutrikdyti priklausomybės ciklą. Tačiau būtina laikytis visapusiško požiūrio: biologiniai, psichologiniai ir socialiniai komponentai turi būti derinami. Net esant smegenų funkcijų atsistatymui, ankstesni įpročiai ir socialinė aplinka gali būti užburtos ratą, todėl būtina gydymo tęstinumas ir reintegracijos palaikymas šeimoje bei visuomenėje.
Naujas požiūris į priklausomybes: šiuolaikiniai apibrėžimai traktuoja priklausomybę kaip elgesio sutrikimą ir medžiagų vartojimo sutrikimą ( Substance Use Disorder). Pasak Dr. Jeffrey DeVido, priklausomybė nėra tik žemas valios laipsnis ar moralinis įvykis - tai medicininė diagnozė, kurios pagrindas yra elgesio pokyčiai. 2013 m. DSM-5 naujas apibrėžimas pabrėžia, kad abstinencija ir tolerancija nėra pagrindiniai diagnostikos kriterijai; svarbiausia - elgesys ir jo pokyčiai bei priklausomybės poveikis kasdieniam gyvenimui.
Taip pat skaitykite: Cikorijos kavos žala
Šiandien Lietuvoje egzistuoja plataus spektro gydymo paslaugos - nuo ambulatorinio gydymo medikamentais iki stacionaraus psichosocialinio gydymo. Taip pat galima kreiptis į priklausomybių konsultantus. Svarbu stebėti savo savijautą, vengti streso, daugiau ilsėtis ir dalyvauti socialinėje veikloje. Priklausomybė egzistuoja kaip liga, o ne priverstinis silpnybės požymis, todėl būtina visuomenės supratimas ir teikiama pagalba stengiantis užkirsti kelią atkryčiams.
Prisiminti ir suvokti istoriją taip pat svarbu: priklausomybių tyrimai prasidėjo, kai buvo atrasta morfinas 19 a. pradžioje, o XIX-XX a. pradžioje gydytojai vartojo heroiną ir laudaniumą. 1914 m. JAV priėmė pirmuosius ribojančius įstatymus. Froidas ir Jungas prisidėjo prie ankstyvųjų supratimų apie priklausomybę ir gydymo metodus, įskaitant 12 žingsnių programą Anoniminiams alkoholikams. Pokytis į pažangesnį požiūrį į priklausomybes - nuo abstinencijos iki visapusiško medžiagų vartojimo sutrikimo suvokimo - atnešė naujas gydymo galimybes ir teigiamą perspektyvą ateičiai.
Esant įtariamam priklausomybei ar žalingam vartojimui, svarbu kreiptis į kvalifikuotą specialistą. Lietuvoje galima rasti pagalbą per Respublikinį priklausomybių centrą ir kitus priklausomybių specialistus. Svarbu atkreipti dėmesį į šeimos vaidmenį bei socialinę aplinką - pokyčiai dažnai prasideda nuo asmeninės motyvacijos, o tolesnės priemonės gali užtikrinti ilgalaikę remisiją.
Kaip veikia priklausomos smegenys
- Priklausomybė yra elgesio sutrikimas, o ne tik moralinis nuopuolis.
- Smegenų atlygio sistema ir dopaminas vaidina pagrindinį vaidmenį formuojantys priklausomybę.
- Genetinis polinkis kartu su aplinkos veiksniais didina riziką, bet nėra garantijos priklausomybei.
- Gydymas reikalauja visapusiško požiūrio: biologijos, psichologijos ir socialinės aplinkos derinimo.
- Pripažinti problemą ir kreiptis pagalbos - tai pirmas žingsnis į remisiją.
- Ieškoti individualiai pritaikyto gydymo plano su specialistų pagalba.
- Keisti gyvenimo aplinką ir įpročius siekiant išvengti atkryčio.
Taip pat skaitykite: sužinokite apie išmaniųjų telefonų keliamą riziką
tags: #kas #sukelia #priklausomybes